Nuo senų senovės įvairios tautos mokėjo velti vilną ir pasigaminti sau būstą iš vilnos veltinio, drabužį bei avalynę. Tam nereikia nei adatos, nei siūlo - tik uolaus darbo. Siūlome patiems nusivelti šiltas šlepetes namuose. Vilnos veltinis - tai nei austa, nei megzta, o būtent velta tekstilės medžiaga. Įgudus, veltinį galima pagaminti pageidaujamos formos ir storio. Be abejonės, reikia išmanyti vėlimo technologiją, tačiau sykiu nebijoti eksperimentuoti, bandyti naujas technikas. „Tik taip gali sužinoti, kaip elgtis su vilna, suprasti, kada ji traukiasi, su kokiais pluoštais ji draugauja“. Nereikėtų pervertinti savo galimybių ir į vėlimo pasaulį nerti pradedant nuo pačių sudėtingiausių gaminių. Niekada nebandžiusiesiems velti reikia pradėti nuo paprasčiausių veltinio rutuliukų, kuriuos po to galima panaudoti papuošalams. Po to mokomasi velti plokščius daiktus - kilimėlius, gėles. Tai irgi pakankamai lengva užduotis pradedantiesiems, visiems pavyksta.
Mokantis pradmenų svarbu išmokti teisingai sukloti vilną, keičiant vilnos klojimo kryptis, užleidžiant vilnos kuokštelius vieną ant kito, kad klojinys būtų tolygus, be guzų ir skylučių. Kai išmokstama šių pagrindinių dalykų, tuomet galima imtis sudėtingesnių gaminių, vadinamojo tūrinio vėlimo: pirštinių, kepurių, šlepečių, rankinių. Aukščiausias “pilotažas” yra laikoma veltinio drabužių gamybą - tam reikia didelio meistriškumo ir ne vienų metų vėlimo patirties. Iš vienos pusės, tai gana nelengvas fizinis darbas, jei veliama stovint, pavargsta nugara, kojos, rankos. Iš kitos pusės, veldamas žmogus emocionaliai pailsi. „Tai daugiau meditacija, kūryba, buvimas su savimi. Žmogus atsipalaiduoja, išvalo savo mintis“.
Kaip nusivelti šlepetes?
Vėlimas gali būti sausas ir šlapias. Tai yra, naudojant vandenį ar be jo. “Šie du vėlimo būdai yra visiškai skirtingi ir neturi tarpusavyje nieko bendra, išskyrus pačią žaliavą - vilną. Veliant sausu būdu, naudojama speciali vėlimo adata su mažomis įpjovomis. Badant, vilnos veltini užkabina plaukelius, jie sukišami vis giliau. Taip gaminys tvirtėja ir susivelia. Sausu būdu galima nuvelti ne viską. Adata dažniausiai veliami apimtį turintys daiktai, pavyzdžiui, žaisliukai, mini skulptūros, paveikslai.
Šlapiai veliami gaminiai, sudaryti iš plokštumų. Tam reikia daugiau darbo priemonių. Be vilnos ir karšto vandens, reikalingas muilas, kuris paspartina vėlimo procesą. Vieni renkasi kietą, kiti - skystą muilą ar muilo mišinius iš drožlių. „Griežtų taisyklių nėra. Kaip kas pripranta, su tokiomis priemonėmis ir dirba“.
Šlapiai velti reikalinga plėvelė, ant kurios bus klojamas ruošinys. Patyrę vėlėjai dažnai naudoja vadinamąją burbulinę pakavimo plėvelę. Tada klojama vilna. Vilna plėšoma vienodais nedideliais kuokšteliais, kurie tvarkingai suguldomi ta pačia kryptimi. Kai padengiamas visas būsimo gaminio plotas, vilna toliau plėšoma tokiais pat vienodais kuokšteliais ir dedamas antras sluoksnis, tik kita kryptimi. Kaskart naujas sluoksnis dedamas keičiant kryptį. Kai vilna suklota, ant viršaus atsargiai maža srovele pilamas karštas muilinas vanduo. Drėkinti vilną galima ir naudojant retą sintetinio audinio gabalėlį. Užpylus vandens vilnos veltinis, klojinį būtina vis paspausti rankomis, kad vilna gerai sugertų vandenį. Būsimas veltinis susukamas su plėvele bei kočiojamas pirmyn ir atgal. Maždaug po minutės ruošinį reikia išvynioti, veltinį šiek tiek pasukti 90 laipsnių kampu, vėl susukti ir kočioti. Taip kartojama ir kočiojama, kol veltinis tampa pageidaujamo tvirtumo.
Norint velti, reikia nesuverptos vilnos ir kitų priemonių. Muilą, geriau be priedų, galima nusipirkti įprastose, burbulinės plėvelės - statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėse. Daugiau dėmesio reikėtų skirti vilnai ir jos rūšims. Velti vilnos veltinis dažniausiai naudojama avių vilna, nors tam naudojami ir prabangesni pluoštai - kašmyras, alpaka, mohera. Avies vilnos savybes lemia avies veislė, jos auginimo sąlygos. „Kuo plaukas plonesnis, tuo minkštesnis ir švelnesnis bus būsimas gaminys. Plonumą nulemia plauko storis, kuris matuojamas mikronais. 16-18 mic - ypač plona vilna, 21-23 - mic - labai plona“. Tokio plonumo, dažniausiai būna merino vilnos plauko storis, gaminiai iš jos - švelnūs, nekandantys net kūdikiams. Iš jos veliami šalikėliai, pirštinės, kepurės ir kiti gaminiai, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Iš storesnių pluoštų veliami gaminiai, kuriems reikalingas tvirtumas, standumas. Pavyzdžiui, šlepetės, rankinės.
Pradžiai verta: nuo paprastų detalių iki sudėtingesnių kūrinių
Nėra griežtų taisyklių, kaip ką reikia velti. Kiekvienas atranda savo metodiką ir technologiją. Jei baiminatės, kad pirmasis gaminys gali nepavykti, pradėkite nuo mažesnių darbelių. Svarbiausia - perprasti vėlimo principą. Dirbant galima pasitarti su tuo, kas jau moka velti. Pirmiausia reikia pasigaminti iškarpas. Pėdą apibrėžus popieriuje, kontūrą reikia padidinti iš visų pusių 4-5 cm. Taip gaunama trečdaliu didesnės pėdos iškarpa (kadangi vilna traukiasi, susivėlusi ji bus tinkamo dydžio). Vilna pradedama dėlioti ant iškarpos. Ji plėšoma vienodais, tolygiais kuokšteliais ir suguldoma viena kryptimi. Antras vilnos sluoksnis klojamas priešinga kryptimi. Taip suklojami keturi sluoksniai kaskart keičiant kryptį. Tada ant klojinio dedama užuolaidos atraiža. Kempinėlė merkiama į karštą vandenį, muiluojama ir nugręžiama ant klojinio. Pilant vandenį, reikia vis paspausti, kad vanduo įsigertų į ruošinį ir pasiskirstytų muilas. Kai klojinys sudrėksta, nuimama užuolaida ir ruošinys apverčiamas kartu su iškarpa. Toliau vėl viskas kartojama, kaip ir kitoje iškarpos pusėje, galiausiai apverčiama ir užlankstomi krašteliai. Kai vilna suklota, galima puošti paviršių.
Ko galima tikėtis, kai baigsite velti šlepetes
Kaip nusivelti šlepetes? Vėlimo metu juda skirtingos vietos - kojos, viršutiniai sluoksniai ir padas. Klojant ir kočiojant, formuojama rankomis, tada kirpimas ir formavimas laikomi kol laikui pasiekiamas norimas dydis. Po to šlepetė sušildoma karštame vandenyje, mauta ant kojos, pamuiluojama ir trinama, stengiantis išformuoti kiekvieną pėdos įlinkį. Kai forma ir dydis tenkina, šlepetę numauname, išplauname muilą, nuspaudžiame vandenį, nusausiname rankšluosčiu, vėl užsidėję ant kojos suformuojame formą ir paliekame džiūti.
Kočios, paskirtis ir principai yra skirtingi: kočiojimas vidiniams sluoksniams, paviršiaus plokštumai sukloti ir išlyginti. Pavyzdžiui, po 50 pakočiojimų iš visų keturių pusių, šlepetė pasidarys tvirtesnė. Paprastai tai užtrunka valandą - dvi, kol vilnos veltinis išdžiūsta. Dydis yra tikslinamas, kol tvirtumas ir forma tenkina. Po to prireikia karšto vandens šildymo, pamuilavimo ir formos išlaikymo iš vidaus.
Namų interjerui ir technikai
Ne paslaptis, jog plytelių klijavimas - tai itin kruopštus ir atsakingas darbas, reikalaujantis nemažai pastangų ir laiko. Tačiau žinotina, kad silikonas plytelių tarpams - būtina. Silikonas plytelių tarpams naudojamas kaip hidroizoliacija ir estetinis sutvarkymas, ypač vonioje ir virtuvėje. Tam, kad silikonas veiktų ilgai, rekomenduojama naudoti sanitarinį silikoną, atsparų pelėsiui, ir užklijuoti siūles tinkamai. Svarbu paruošti paviršius: plyteles sausas ir švarias, naudoti lipnią juostelę norint tiksliai nubrėžti ribas.
Kaip nuvalyti silikoną nuo plytelių? Pradžioje naudokite plastikinius gremžtukus arba silikono šalinimo peiliuką, pašalindami didžiąją dalį, o likučius suminkštinkite silikono valikliu. Prie sienos plytelių tikrinama, ar paviršius nebraižomas. Taip pat paaiškinama, kad silikonas gali patekti ant plytelių, kai darbas atliekamas netiksliai ar naudojamas per daug silikono. Kai kuriuo atvejais reikia naudoti silikono valiklį, palikti jį kelias minutes, o po to nuvalyti drėgna šluoste.
Kiek silikono reikės vonioje? Vidutiniškai - standartinio dydžio tūtelė, apie 300-400 ml. Silikoną būtų geriausia keisti kas 3-5 metus, o kai kuriais atvejais - net dažniau, priklausomai nuo drėgmės ir pelėsių rizikos. Seno silikoną nuimti ir uždėti naują reikia neskubant: naudokite statybinį peiliuką, acetoną ir šluostę, o vėliau uždėkite naują juostą 2-3 mm storio. Naudokite formavimo menteles ar specialius antgalius REGGA, kurie palengvina tepalimą ir užtikrina tolygią juostą.
Silikonas voniai tarnauja kaip sandariklis, kuris neleidžia drėgmei prasiskverbti į grindų ir sienų siūles, taip pat apsaugo higieną. Svarbu pasirinkti tinkamą silikoną: fungicidais papildytas silikonas voniai ir virtuvei yra rekomenduojamas. Kiekvienas meistras turi savo metodą, kaip nuvalyti ir užtepti silikoną, tačiau pagrindinė taisyklė - dirbti lėtai, tiksliai ir nepažeisti paviršių.
Praktiški patarimai
- Pradėkite nuo paprastų darbų, kol įgysite patirties velti ilgesniems gaminiams.
- Teisingai išdėliokite vilną: plėškite kuokštelius vienoda kryptimi, o antrą sluoksnį - kita kryptimi, pereinant tarp sluoksnių.
- Kočiojimo metu periodiškai tikrinkite veltinio standumą ir formą; po kiekvieno etapo pritaikykite šiek tiek vandens.
- Šlapiam vėlimui paruoškite pakaitinę muilo mišinį ir burbulinę plėvelę, kad ruošinys klostytųsi tolygiai.
- Atliekant pėdos dydžio iškirpimą, prisitaikykite prie vilnos susitraukimo - iškirpkite šiek tiek didesnę formą.
- Vonios ar plytelių darbams, naudokite tik saugias priemones ir laikykitės gamintojo instrukcijų dėl silikonų ir jų valymo.
Kokias plyteles pasirinkti, kad tarnautų ilgai?
Kokybiškos plytelės lengvai prižiūrimos: glazūruotos arba matinės sienoms, atsparios drėgmei. Grindims - ilgaamžės plytelės iš akmenų ar keraminių masių. Mozaika interjerui suteikia kūrybiškumo. Visos galimybės Lietuvoje yra prieinamos parduotuvėse, pavyzdžiui, Apdailosnamai.lt.
Sanitariniai patarimai dėl silikonų priežiūros
Papildomas patarimas: silikoną vonioje tepti rekomenduojama kas 3-5 metus, o seną silikoną keisti prireikus. Jei pastebite pelėsį ar įtrūkimus, svarbu nuimti seną silikoną ir tepti naują. Silikonas dažnai gali būti baltos, rudos arba bespalvis - pasirinkite spalvą pagal plytelių užpildą.
Žingsniai nuėmus seną silikoną ir uždedant naują:
- Nusiruoškite ir apsirenkite apsaugai; naudokite statybinį peiliuką, šluostę ir acetono.
- Nuo paviršiaus pašalinkite silikoną mažais gabalėliais, nebraižydami paviršiaus.
- Suvilgykite šluostę acetone ir nuvalykite likučius, kartu išvalydami purvą ir riebalus.
- Patarimai dėl užpildymo: naudokite silikoninį arba akrilo antgalį REGGA, laikykite 45 laipsnių kampu, formuokite 2-3 mm storio juostą, nupoliruokite per mentelę.
- Palaukite, kol silikonas sukietės, ir patikrinkite sandarumą (paprastai per 120-150 sekundžių pradeda stingti).
PENOSIL EasyPro spatula instrukcija
Naudingas patarimas: nepamirškite vėdinti patalpą, kai naudojate chemines priemones, ir visada pradėkite nuo švarių paviršių, kad silikonas tarnautų ilgiau.