Putplasčio atvažiavo kiek daugiau nei reikia mano namui. Prasideda statybų sezonas, kartais tenka laukti medžiagų, nes gamyklos nespėja susidoroti su užsakymais. Mes taipogi laukėme keletą dienų. Kadangi fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis, armavimo tinklelis turi būti "mėsingesnis" ir siekti bent >200gr/m2. Putplastis apipjaunamas apie langų išnešimo profilį. Prileidžiant, ties sienos ir profilio susujungimo kampu kruopščiai užpučiama putų. Ant lango rėmo užleidžiama ~3cm. Vyrai sakė, kad latviško putplasčio lakštai neblogi, bet irgi pasitaiko pabanguotų. Minėjo, kad įvairiausių teko dėti, - idealių nepasitaikė. Neužilgo ėmė kilti ir stelažai. Dirba dviese. Kol baiginėjamos šiltinti likusios sienos, kitose pradedami ruošti angokraščiai, - klijuojamas tinklelis ir pritinkuojamas. Pagau te baigtosios šiltinti sienos jau armuojamos ir tinkuojamos. Vienam kvadratui naudojamos 5-6 smeigės, - nenoriu pribadyti bereikalingų skylių sienoje. Kad laikytūsi klinkerio apdaila, tiek tikrai pakaks.
Siena pašiaušiama šukomis, tepama armavimo-tinkavimo skiediniu, dedamas armuojantis tinklas, jis pritvirtinamas smeigėmis (smeigės virš tinklo dėl tvirtumo, nes fasado apdailai naudosime gana sunkias klinkerio plyteles) ir viskas užtinkuojama. Liko apšiltinti garažo sienas iš vidaus. Siena, kuri tuopat metu yra gyvenamos dalies išorinė siena, - tuo pačiu 30cm storio latvišku neoporu. Šoninės garažo sienos iš vidaus bus šiltinamos 10cm storio neoporu. Tokiu būdu maksimaliai sumažinsime šalčio tiltą per nešildomo garažo sienos jungtį su išorine gyvenamos dalies siena. Tam tikslui buvo atvežta 10cm storio neoporo. Gegužės 15d. namo fasadas baigtas šiltinti, armuoti ir tinkuoti. Tinkas nebuvo labai kruopščiai užtrinamas, tai nebūtina, nes visą fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis. Taigi, fasado šiltinimas truko beveik mėnesį. Darbai iškarto persikėlė į garažo vidų, kur sienos šiltinamos ir iš vidaus, kad sumažinti šilumos tiltelius per šoninių garažo sienų jungtis su namo sienomis.
Šiuo metu, šiltinti namą 30cm storio EPS70 Neoporu kainuoja ~38€/m2. P.S.: Cokolinio profilio nenaudijome. Prasikeitimas tarp fasado ir pamato šiltinimo 5cm. Pamato šiltinimas buvo gražiai sudėtas, tai gražiai suleisti, išlyginti ir užpūsti pirmąją fasado polistirolio eilę nebuvo labai sudėtinga. Apatinei fasado šiltalo briaunai buvo panaudotas kampinis profiliukas su tinkleliais ir laštakiu.
Susirasti norimą ir tinkamiausią namo variantą nėra lengva užduotis. O maža to, dar prieš įsigijant svarbu nustatyti ir įsivertinti techninę pastato būklę. Vietoje to, kad sau statydami naują namą ir statybvietėje praleistumėte metus ar du, verta pasidomėti jau pastatytais namų variantais. Susiradus tinkamą variantą - visus įsigijimo formalumus, įskaitant persikraustymą, galima atlikti per mėnesį. Yra tik viena problema: reikia atidžiai ir pilnavertiškai įsivertinti namo, kurį planuojate pirkti, techninę būklę.
Aišku, kartais galima pasikliauti vien išvaizda, pardavėjo patikinimais ir taip priimti sprendimą. Jeigu galvojate, kad kiek didesni nei įprastai mėnesiniai namo šildymo kaštai nėra didelė problema - jūs galite stipriai klysti. Energiškai neefektyvus namas nėra tik didesnių sąskaitų už šildymą šaltinis. Nesandarumai, susidarę šalčio tilteliai aplink angas ar ties sujungimais gali ne tik išauginti šildymo kaštus, bet ir privesti prie pelėsio atsiradimo, taip sukurdamas sveikatai pavojingą patalpų mikroklimatą ar konstrukcijų irimą.
Aišku apžiūrint pamatus nelabai daug ką galime pasakyti apie jų šilumos ir hidroizoliaciją. Norint kažką spręsti, reikėtų atkasti apie 60 cm, o jeigu yra rūsys ir gerokai daugiau, tik tam, kad įsivertinti pamatų apšiltinimo ir hidroizoliacijos būklę. Jei tik įėję į rūsį jaučiate slogų orą ir drėgmės perteklių, tai gali reikšti namo požeminės dalies hidroizoliacijos problemas. Čia jau paprasčiau.
Verta pastebėti, jog toks “jutiminis” konstrukcijos efektyvumo įsivertinimas gali būti naudojamas tik šaltuoju metų laikotarpiu. Pereikime prie stogo. Per stogus, ypač senos statybos namuose, prarandama didelė šilumos dalis ir nepakankamas šiltinimas brangiai kainuoja. Jei buvo naudotas plonas šiltinimo sluoksnis ar jis įrengtas tik vienu sluoksniu - tai didelė šilumos dalis praeina per medines konstrukcijas. O jei ir nesandariai suklota izoliacija, tai automatiškai susidaro šalčio tiltai per tarpus tarp sujungimų.
Patikrinti palėpės ar šlaitinio stogo apšiltinimo kokybę šaltuoju laikotarpiu galite panaudoję termovizorių, kuris aiškiai parodo neapšiltintas vietas, kur prarandama šiluma. Taip pat, jeigu sniegas užsilaiko ant pačio stogo ilgai, tai geras ženklas, nes rodo, kad namas neišleidžia per daug šilumos būtent per šią konstrukciją. Ar verta laukti žiemos, kad nustatyti ar namas tinkamai apšiltintas? Turbūt, jog ne - tačiau kur kas lengviau pačiam pamatyti problemines vietas žiemos metu, nei tarkime šiltą ir sausą vasaros dieną.
Profesionaliai atlikta namo ekspertizė leis ne tik nenupirkti “katės maiše”, bet ir parodys realią namo būklę. Jeigu ketinate pirkti senos statybos nerenovuotą namą, turėkite mintį, jog galite pretenduoti į valstybės subsidijas namo renovacijai atlikti.
Putplasčio putplasčio naudą ir pagrindines savybes
Penkerių metų patirtis įmonėje ROCKWOOL leidžia kitu kampu pažvelgti į aktualias pasaulio ir žmonių problemas. Kartu su įmone sprendžiame šiuolaikinio gyvenimo iššūkius tvarumui, saugumui, komfortui ir sveikatai pagerinti. Statybų sektorius yra vienas didžiausių ekonominių sektorių pasaulyje, todėl jo svarba ir įtaka galime neabejoti.
Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis.
Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.
Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą. Polistirenas priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Tyrimai patvirtino, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų.
Pradiniai darbai ruošiant fasadui
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jei pagrindo sluoksniai irūsi, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti.
Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas ir kt. Prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų ornė drėgmė.
Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos. Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių.
Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio - taip pat naudoti uždangalą. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais, nes gali kilti įkaitimo problemos.
Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Taip užtikrinama, kad šiluma neperduotųsi per siūles.
Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - apie 60 proc. Jei pagrindas nevienalytis, galima naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraštėms apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą koreguoti galima dar 5 minutes. Daugiau informacijos - „Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai“.
Putplasčio blokelių šiltinimas ir atitikmenys
Pastatų statyboje vis dažniau naudojami putplasčio blokai, jų šiltinimas dažnai atliekamas išorėje. Žmogus turi suprasti blokelių savybes: mažas šilumos laidumas, riziką sudrėgti ir užšalti, todėl svarbu pasirinkti tinkamas konstrukcijas ir metodus. Kalbant apie atvirą ar uždarą garų pralaidumą, svarbu, kad išorėje garų permeabilumas būtų didesnis nei vidaus, kad drėgmė išeitų per sienas.
Yra daug izoliacijos tipų: mineralinė vata (stiklo vata ir akmens vata), EPS, PPS, poliuretano putas. Kiekviena turi savų privalumų ir trūkumų. Mineralinė vata reikalauja apsaugos priemonių darbui dėl pluoštų dirginimo ir drėgmės kaupimo. EPS naudojamas sienoms grunte ar pamatus, turi mažą garų pralaidumą ir atsparumą vandeniui. Poliuretano putos suteikia didelį sukibimą, lengvą transportavimą ir didelį šilumos atsparumą, tačiau UV spindulių poveikis gali būti žalingas.
Šiltinimo metodai išlieka išorėje: išorinis šiltinimas yra rekomenduojamas siekiant išlaikyti naudingo ploto ir sumažinti šilumos nuostolius. Vėdinamosios išorinių sienų sistemos sudaro: šilumos izoliacija, tvirtinimo elementai, ventiliacijos tarpas 25-40 mm ir apdaila. Šios sistemos leidžia efektyviai šildyti ir lengviau prižiūrėti fasadą.
Klijavimas ir armavimas plokštėmis
Pirmoji šiltinimo plokščių eilė turi būti dedama ant cokolinio profiliuočio. Priklausomai nuo namo architektūros, kartais reikia nuleisti pirmą eilę žemyn ant cokolio ≥100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Plokštes klijuojant, mišinio sluoksnis turi būti tolygiai išdėstytas kraštuose ir bent dviejuose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijai turi dengti ne mažiau kaip 40 proc. plokštės ploto, o prieš tinkavimą ant plokščių gali būti įjungtas armavimo tinklelis. Kai šiltinimo sistema bus apdailinta plytelėmis, klijų reikia tepšti daugiau - 60 proc. Sandūras tarp plokščių užpildomos atraižomis arba montavimo putomis, kad išvengti šilumos tiltelių.
Plokštės prie paviršiaus tvirtinamos smeigėmis tik po to, kai klijai pakankamai sutvirtėja. Smeigės galvutės turi būti įtrauktos įlygiai su paviršiumi, o cemento tinko paviršiumi užpilti dvejų pakopų smeigės gali būti įgilintos įgiliant duobutėse. Siekiant išvengti tinko džiūvimo pleišėjimo, tinką reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus ir vėjo. Plonasluoksnė šiltinimo sistema turi būti montuojama kai oro temperatūra aukštesnė nei 5 °C. Angų kampai ir briaunos turi būti armuojamos papildomais tinklo tinkleliais, kad sumažinti pleišėjimo riziką.
Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvira paliekta polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į pirmąjį tinko klijų sluoksnį įspaudžiami papildomo armavimo tinkleliai; ant jų vertikaliai nuo viršaus iki apačios - armavimo tinklelio juostos. Visas fasadas turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 m liniuotės ruože yra ≤2 mm.
Galiausiai, plonasluoksnės tinkuojamos fasadai neturėtų būti dažomi tamsiais dažais, nes paviršius gali įkaisti iki 40 °C daugiau už aplinkos orą, o tai kelia šilumos tiltelių ir plyšių riziką. Vėdinamos išorinių sienų termoizoliacinės sistemos turi būti montuojamos nuosekliai ir užtikrinti vėdinimą bei apsaugą nuo užterštumo.
1 pav. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios, o klijuojant plokštes, temperatūra turi būti virš 5 °C. Pirmoji eilė dedama ant cokolinio profiliuočio, o jei statoma su įtrauktu cokoliu - ji nuleidžiama žemyn ≥100 mm. 2 pav. Išorinės sienos šiltinimo schema su kuriais komponentais.
Apžvalga ir praktiniai patarimai
- Rinkitės tinkamas šilumos izoliacijos medžiagas atsižvelgiant į klimatą, namo konstrukciją ir paties objekto poreikius.
- Prisiminkite, kad sandarumas yra esminis norint pasiekti aukštas energinio efektyvumo klases A ar A+.
- Prieš pradedant šiltinti išorę, svarbu atlikti išankstinę sienų paruošą: nuvalyti teršalus, naudoti drėgmės barjerą, suremontuoti įtrūkus ir užpildyti siūles.
- Jeigu planuojate klijuoti plyteles arba naudoti plokščių su braižytais kraštais elementus, pasirinkite tinkamus klijų mišinius ir užtikrinkite tinkamą klijavimo plotą.
- Reguliariai tikrinkite stogo ir palėpės izolaciją bei ventiliacijos sprendimus - per stogus prarandama daug šilumos, o netikslus sandarinimas gali kurti šalčio tiltus.
Putplasčio blokelių privalumai ir trūkumai
Pastaraisiais metais labai išplito namų statyba iš putplasčio blokelių. Putplasčio blokai turi mažą šilumos laidumą ir gali būti patraukli alternatyva, tačiau jie yra trapi medžiaga ir reikia atsargumo. Jei putplasčio blokai užšąla be išorinės izoliacijos, gali išlikti drėgmės ir gedimų rizika. Išorinė apdaila yra svarbi norint neutralizuoti neigiamą vandens poveikį.
Projektuojant sienas, taisyklė sako: išorėje esanti medžiaga su garų pralaidumu didesniu nei vidaus turi būti, kad drėgmė galėtų išeiti. Tai itin svarbu stambiaplokščių namų siūlėms. Sienų siūlės ir visos šiltinamosiose zonose turi būti švarios ir sausos.
Torijimas iki galutinės išvados: ar verta laukti žiemos?
Ar verta laukti žiemos, kad išsiaiškintumėte, ar namas tinkamai apšiltintas? Turbūt ne - tačiau tai leidžia geriau pastebėti problemines vietas žiemos sąlygomis. Profesionaliai atliekama namo ekspertizė gali parodyti realią namo būklę ir padėti išvengti klaidų perkant seną namą. Turint omenyje didelį energijos kainų augimą, tinkamai atliktas išorinis apšiltinimas gali būti būtina investicija, tačiau ji turi būti pateisinama pagal projekto realias sąnaudas ir rezultatą.
Pasirinkus tinkamas priemones ir laikantis gamintojo rekomendacijų, putplasčio plokštės gali būti klijuojamos vasaros ar žiemos metu, tačiau reikia užtikrinti tinkamą klimato sąlygas, apsaugoti klijus nuo lietaus ir užtikrinti pakankamą džiūvimo laiką.
Šiltinimo metodų pasirinkimas priklauso nuo namo tipo, aplinkos sąlygų ir asmeninių pageidavimų. Visada atkreipkite dėmesį į sandarumą ir tinkamą paviršiaus paruošimą, nes tai yra pagrindiniai aspektai siekiant efektyvaus šiltinimo ir ilgalaikio namo ilgaamžiškumo.
Turinys ir metodika: praktiniai patarimai plokščių klijavimui
- Pradėkite nuo paviršiaus paruošimo: nuvalykite, išvalykite ir įsitikinkite, kad paviršius yra sausas.
- Paruoškite klijų mišinį pagal gamintojo instrukcijas ir užtikrinkite, kad klijai tinka šiltinimo sistemai.
- Ant plokštės perimetro uždėkite 5 cm pločio juostą klijų ir kelis kauburėlius plokštės viduryje, kad užtikrintumėte pakankamą prilipimą.
- Sumontuokite plokštes taip, kad jų siūlės nesutaptų vienoje linijoje - taip sumažinate šalčio tiltų riziką.
- Montuokite smeiges tik po to, kai klijai sutvirtėja, ir įsitikinkite, kad galvutės bus lygi su plokščių paviršiumi.
tags: #kaip #teisingai #sildynimas #namas #putplascio