Norint sėkmingai auginti daržoves, gėles ar kitus augalus šiltnamyje, ypatingą dėmesį reikia skirti žemės šiltnamiui paruošimui. Šiltnamio žemė skiriasi nuo lauko žemės, nes ji yra uždaroje erdvėje, kurioje augalai yra priklausomi tik nuo jūsų suteiktų sąlygų. Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui užtikrins sveiką augalų augimą, gausų derlių ir sumažins ligų bei kenkėjų riziką. Šiltnamio žemė turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios būtinos optimaliam augalų augimui.
Pralaidi ir puri struktūra: šiltnamio žemė turi būti puri, kad šaknys galėtų lengvai augti ir gauti pakankamai deguonies. Pernelyg sunki ir suspausta žemė trukdys šaknų kvėpavimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui. Geras drenažas: vanduo neturi užsilaikyti šiltnamio žemėje, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Tuo pačiu metu, žemė turi gerai sulaikyti drėgmę, kad augalai nebūtų nuolat veikiami sausros. Pakankamas maistinių medžiagų kiekis: augalai šiltnamyje intensyviai auga ir sunaudoja daug maistinių medžiagų. Šiltnamio žemė turi būti turtinga organinėmis medžiagomis ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas, fosforas ir kalis. Neutralus arba silpnai rūgštus pH lygis: dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga neutralioje arba silpnai rūgštioje žemėje (pH 6.0-7.0). Sterilumas: šiltnamio žemė turėtų būti be ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių sėklų. Tinkamas šiltnamio žemės paruošimas yra esminis žingsnis, užtikrinantis gerą derlių.
Jei šiltnamis naudojamas jau keletą metų, rekomenduojama kasmet bent dalį dirvos pakeisti arba atnaujinti. Senos dirvos pakeitimas padeda išvengti ligų ir kenkėjų kaupimosi. Taip pat rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą prieš pradedant bet kokius darbus, kuris parodys esamą pH lygį ir maistinių medžiagų kiekį. Prieš sodinant augalus, rekomenduojama atlikti šiltnamio žemės dezinfekavimą, siekiant sunaikinti ligų sukėlėjus, kenkėjus ir piktžolių sėklas. Terminis dezinfekavimas: dirvožemį galima dezinfekuoti karštu vandeniu arba garais. Karštas vanduo (apie 90-100°C) pilamas ant žemės, arba naudojamas garų generatorius. Cheminis dezinfekavimas: galima naudoti cheminius preparatus, skirtus dirvožemio dezinfekavimui. Biologinis dezinfekavimas: naudojami biologiniai preparatai, kurie slopina ligų sukėlėjus ir gerina dirvožemio mikroflorą. Saulės dezinfekavimas (solarizacija): šiltnamis uždengiamas plėvele, o saulės šiluma įkaitina dirvožemį iki aukštos temperatūros, sunaikindama ligų sukėlėjus ir kenkėjus.
Purenimas padeda pagerinti dirvos aeraciją, užtikrina, kad šaknys lengvai pasiektų deguonį ir maistines medžiagas. Dirvą reikėtų purenti ne tik pavasarį, bet ir sezono metu, ypač jei ji tampa pernelyg suspausta. Pirmiausia reikia iškasti esamą šiltnio žemę maždaug 20-30 cm gyliu. Organinės medžiagos yra labai svarbios šiltnamio žemei, nes jos gerina dirvožemio struktūrą, drėgmės sulaikymą ir maistinių medžiagų prieinamumą. Galima naudoti kompostą, perpuvusį mėšlą, durpes arba biohumusą. Organines medžiagas reikia tolygiai įterpti į išpurentą žemę. Remiantis dirvožemio tyrimo rezultatais, reikia pridėti mineralinių trąšų, kurios papildys trūkstamas maistines medžiagas. Dažniausiai naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos, skirtos daržovėms ar gėlėms. Jei dirvožemio tyrimas parodė, kad pH lygis yra per rūgštus, jį galima pakelti kalkėmis arba dolomitmilčiais. Jei pH lygis per šarminis, jį galima sumažinti durpėmis arba sieros milteliais. Norint užtikrinti tinkamą dirvos maistingumą, reikėtų reguliariai tręšti. Net ir tinkamai paruošta šiltnamio žemė laikui bėgant praranda savo savybes. Maistinės medžiagos yra sunaudojamos augalų, organinės medžiagos suyra, gali kauptis ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Šiltnamio žemės atnaujinimo dažnumas priklauso nuo auginamų augalų rūšies ir auginimo intensyvumo. Rekomenduojama atnaujinti šiltnamio žemę kas 2-3 metus, pilnai pakeičiant viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 20-30 cm). Kasmet rekomenduojama papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir atlikti tręšimą. Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui yra raktas į sveiką ir gausų derlių. Reguliarus šiltnamio žemės atnaujinimas, dezinfekavimas, purenimas bei tręšimas padeda palaikyti optimalią dirvos kokybę.
Šiltnamio konstrukcijos ir vietos pasirinkimas
Vis daugiau lietuvių neria į augalininkystę, o šiltnamis yra itin dažnai sutinkamas statinys sodybų, sodų ar nuosavų namų kiemuose. Nereikia būti užkietėjusiu sodininkystės ekspertu, kad jau pirmaisiais metais gautumėte derlių. Nors dar galime pamatyti nemažai savadarbių, dažniausiai plėvele dengtų šiltnamių, tačiau gatavas šiltnamis yra tikrai geriau nei savo statytas. Gatavas šiltnamiai parduodamas su jau paruošta specialia danga, kuri tarnaus ne vieną sezoną. Reikia atsižvelgti į sklypo paviršių / reljefą, nes šiltnamio konstrukciją privaloma statyti horizontaliai. Rekomenduojame šiltnamiui išsirinkti kuo saulėtesnę kiemo vietą. Šiltnamį reikėtų statyti taip, kad išilginė rėmo ašis būtų nukreipta iš šiaurės į pietus. Esant galimybei, šiltnamio nereikėtų statyti arti pastatų arba po medžiais. Tinkama šiltnamio konstrukcija yra dar vienas itin svarbus kriterijus, į kurį svarbu atsižvelgti priimant sprendimą dėl šiltnamio pasirinkimo. Šiuo metu populiariausios medžiagos iš kurių yra pagaminta šiltnamio konstrukcija, yra cinkuotas plienas ir aliuminis. Dažniausiai šiltnamio danga yra arba plėvelė, arba stiklas, arba polikarbonatas. Taigi, kurią dangą rinktis? Norint ilgai džiaugtis polikarbonatinio šiltnamio efektyvumu, patariama rinktis 6 mm storio polikarbonato dangą. Visgi, jeigu Jums polikarbonatas yra ne prie širdies, rinkitės šiltnamį su grūdinto stiklo danga. Labai rekomenduojame nesigundyti plėvele dengtais šiltnamiais. Dažniausiai žmonės juos renkasi norėdami sutaupyti, tačiau tas sutaupymas yra momentinis ir apgaulingas. Plėvelė yra daug mažiau atspari negu polikarbonatas arba stiklas, todėl ją keisti gali tektis kas keli metus.
Šiltnamių gamintojai siūlo skirtingų formų šiltnamius. Šiltnamio stogas gali būti šlaitinis, kupolo arba arkos formos. Taigi, kurią dangą rinktis? Arkiniai šiltnamiai pasižymi erdvumu ir geru saulės pluošto priėmimu; kupolo formos - tvirta konstrukcija, atsparumas sniegui; daugiakampiai - stilingi, bet su mažiau erdvaus ploto augalams. Dažnai šiltnamiai ranka dera su žemės sklypo reljefu ir klimato sąlygomis. Taip pat verta paminėti, kad plėveliniai šiltnamiai yra pigesni, tačiau trumpesnio veikimo laiko, todėl rekomenduojama naudoti juos tik kaip laikinuosius sprendimus arba lysvėms su lauko sąlygomis.
Šiltnamio rėmo ir dangos pasirinkimas
Šiltnamiai gali būti varomi skirtingomis dangomis: plėvele, polikarbonatu ar stiklu. Profilinis vamzdis dažnai naudojamas rėmui, o šiltnamio arkai - iš lenktų profilių. Jei planuojate statyti arkinio plano šiltnamį, kurio rėmas pagamintas iš metalo, paruoškite:
- lankstūs strypai - puslankiams, apie 12 vienetų;
- 1,8 m aukščio konstrukcijai - 10 strypų gabalų, kurių ilgis 2 m, skersmuo 30 mm;
- šablonas ir tuščias, taip pat išpjovų apdorojimui taškinis suvirinimas;
- lenkimo įranga: lenkimo mašina arba rankinis metodas;
- šlifavimo įrankiai ir medžiagos antikoroziniam padengimui.
Projekto įgyvendinimas gali būti įvairus: galimi šaltasis ir šildomas lenkimo būdai, priklausomai nuo profilio matmenų. Nuo profilio aukščio priklauso, ar reikia šildyti, ar galima sulenkti šaltai. Paprastai plonosieniai vamzdžiai yra lankstūs ir sulankstomi be didelio šildymo. Jei profilio aukštis didesnis nei 10 mm, kai kuriose vietose gali būti būtinas šildymas.
Šiltnamio rėmo sujungimai dažnai atliekami suvirinant arba tvirtinant su varžtais ir laikikliais. Suvirinimas suteikia tvirtą jungtį, tačiau reikia atsargiai atlikti, kad konstrukcija liktų lygi ir neatsilūžtų. Ant korozijos atsparumo siekite naudoti antikorozinį grundą ir metalinį šepetėlį visos konstrukcijos paviršiaus paruošimui prieš dažinimą.
Kalbant apie dangą, šiltnamio rėmas gali būti dengiamas polikarbonatu ar plėvele. Ląstelinio polikarbonato plokštės turi oro kanalus, užtikrina gerą izoliaciją ir didesnį mikroklimatą. Dangos pralaidumas šviesai - apie 82%. Polikarbonato plokštės patvarios, atsparios smūgiams ir UV apsaugoms; jos gali tarnauti ištisus metus. Plėvelė dažnai naudojama laikiniems šiltnamiams: pigiai, tačiau trumpesnis tarnavimo laikas ir mažesnis atsparumas oro sąlygoms. Be to, plėvelėje sunku įrengti ilgalaikius stoglangius vėdinimui.
Norint įrengti patvarų ir efektyvų šiltnamį, būtina pasirinkti tinkamą pamato tipą. Galimi tokie pamatai: mediniai, betoniniai, plytų pamatai ir pan. Šiltnamio pagrindas suteikia tvirtumą, atlaiko vėją ir suteikia stabilumą per visą eksploatacijos laiką. Jei planuojate ilgesniam laikui įrengti šiltnamį, patartina rinktis ir tvirtą pamatą bei platus takas važinėti karučiais. Tranšėjos gylis apie 40 cm, plotis 20 cm, su 5 cm žvyro lova - optimalus sprendimas sumontavimui.
Kai rėmas pagamintas ir įrengtas, svarbu pasirūpinti vėdinimu ir vėsinimu. Stogo langų ir durų įrengimas užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Automatizuotos vėdinimo ir laistymo sistemos gali palaikyti nuoseklų mikroklimatą ir palengvinti priežiūrą.
Šiltnamio vieta ir formos pasirinkimas
Šiltnamio vietos pasirinkimas yra svarbiausias žingsnis. Idealiame variante šiltnamis įsilieja į sodo visumą, saulės kryptis - pietų, šviesą turinčių plotų. Ilgoji šiltnamio ašis turėtų būti iš vakarų į rytus, jei šiltnamį naudosite ištisus metus - tai optimizuoja apšvietimą. Jei planuojama naudoti šiltnamį tik pavasario-vasaros laikotarpiu, ilgoji ašis gali būti iš šiaurės į pietus. Vieta turi būti atokiau nuo didelio šešėlio šaltinių - pastatų, medžių ar kitų augalų.
Kai pasirinkta vieta, būtina išlyginti paviršių. Jei dirva molinga ar pelkėta - galima įrengti „pagalvę” iš žvyro ir smėlio. Šiltnamio forma dažnai lemia rėmo konstrukciją ir dangos pasirinkimą. Dažniausiai pasitaikantys šiltnamių tipai yra:
- Lašo formos - ypač tvirta žiemai, sniegas lengvai slysta;
- Arkos (kupolo) formos - lengva surinkti, ekonomiška polikarbonatui dengti, gerai platinama šviesa;
- Dvišlaitis namelio formos - elegantiška, gana lengvai įrengiama, tinka ištisus metus;
- Kupolo ir daugiakampio formų šiltnamiai - išvaizdūs, bet vietos augalams gali būti mažiau;
Be formos, reikia išsirinkti rėmo matmenis: dažniausiai šiltnamiai siūlomi 2, 4, 6, 8, 10 ar 12 metrų ilgio, plotis - apie 3 metrai. Realus naudingo ploto dydis bus mažesnis dėl takų ir prieigos zonų.
Ar galima pasigaminti šiltnamį pats ar geriau pirkti surenkamą?
Statomi šiltnamiai gali būti gaminami patiems arba įsigyjami jau išbaigti. Abiem atvejais jie susideda iš dviejų pagrindinių dalių: rėmo ir dangos. Profiliniai vamzdžiai ar kitos konstrukcinės detalės suteikia statybos pagrindą. Paruoštas gaminys dažnai turi ilgaamžią dangą ir gali būti įrengtas greičiau, tačiau gali būti brangesnis. Rankų darbo sprendimai leidžia prisitaikyti prie konkrečios vietos ir poreikių, gali būti pigesni, bet reikalauja daugiau laiko ir įgūdžių.
Šiltnamio rėmas gali būti iš plonasienio aliuminio ar cinkuoto plieno, gali būti ir medinis, nors pastarasis brangsta ir reikalauja papildomos priežiūros. Dabar populiariausios alternatyvos - plienas su milteliniu dažymu, plienas su cinku, kvadratinis cinko profilis ir aliuminiai rėmai. Aliuminio karkaso pranašumai - lengvumas, atsparumas korozijai, ilgaamžiškumas; plieno rėmas yra tviras, tačiau labiau linkęs į koroziją. Plėvelė suteikia pigiausią dangos sprendimą, tačiau polikarbonatas ar stiklas užtikrina didesnį ilgaamžiškumą ir geresnę šviesos transliaciją.
Svarbu nepamiršti apie stogo dangą: žiemai naudoti polikarbonato lakštus, kurie užtikrina šilumos izoliaciją ir atsparumą šalčiams. Dvigubo nuolydžio stogo šiltnamiams dažnai rekomenduojama reguliuojama stogo ventiliacija, kuri padeda išlaikyti stabilų mikroklimatą.
Vandens įrengimas ir laistymas šiltnamyje
Kai įrengiate šiltnamį, praktiška įrengti laistymo sistemą. Lietaus vanduo - toks pat geras pasirinkimas kaip ir gruntinis. Laistymo sistema užtikrina nuolatinį drėgmės lygį, taupo laiką ir pastangas. Jei naudojate gręžinio vandenį, įsitikinkite, kad vanduo nėra per šaltas arba per kietas, o pirmiausia apsvarstykite galimybę rinkti lietaus vandenį su talpomis.
Užbaigimo detalės ir patarimai
Norint užtikrinti kokybišką įrengimą ir ilgaamžiškumą, rekomenduojama atlikti šiuos darbus:
- Išmatuoti įstrižaines ir užtikrinti tvirtą sujungimą rėmo dalims;
- Atliekant suvirinimą šonines jungtis, naudoti tvirtinimo priemones ir vengti ilgų suvirinimo siūlių;
- Prieš montavimą - nuvalyti rėmą ir dengti antikoroziniu gruntu;
- Naudoti šilumai atsparias tvirtinimo poveržles, kad būtų išvengta termo plėtojimosi jungtyse;
- Įrengti stogo langus arba ventiliacijos angas, siekiant išlaikyti nuolatinę oro cirkuliaciją;
- Iki pirmojo sezono pabaigos atlikti dezinfekciją, o kas 4-5 metus - atnaujinimą dirvoje.
Profilinio vamzdžio rėmą galima surinkti tiek suvirinant, tiek naudojant įprastus tvirtinimo elementus. Jei siekiama aiškiai prijungti elementus, galima naudoti tinkamus kampus ir laikiklius. Svarbu išmatuoti įstrižaines ir užtikrinti jų lygiavertiškumą, nes tai garantuoja konstrukcijos stabilumą net ir sudėtingomis žiemos sąlygomis.
Video ir įrankiai
Kaip pašalinti rūdis | AUTODOC patarimai
Infografika ir schemos (pateiktos schemos papildomai)
Duomenų lentelė: pagrindiniai šiltnamio tipai
| Forma | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Lašo forma | Stipri žiemą, sniegas lengvai nusileidžia | Bar mažiau įmanoma plėsti pločiu |
| Arkos (kupolo) | Lengva montuoti, geras šviesos platus dėmesys | Eksploatuojama su didesne plokščių kaita |
| Dvišlaitis namelio formos | Tvirtas rėmas, ilgesnis naudojimas | Monteringas ir kainos didesnės |
Dirvožemis ir šiltnamio žemės atnaujinimas
Dirvožemio atnaujinimo dažnumas priklauso nuo augalų ir intensyvumo. Dažnai kas 2-3 metus rekomenduojama pilnai pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį ( apie 20-30 cm). Kasmet papildyti organinėmis medžiagomis ir tręšti. Desinfekcija prieš sodinimą - būtina. Po kelių metų - rekomenduojama keisti dirvą norint išvengti ligų ir kenkėjų kaupimosi.