Kvalifikuotas matininkas pažymi pastatą geografinėje informacinėje sistemoje (GIS), pateikia pastato ašių pažymėjimo aktą. Pažymimos inžinerinių tinklų atvadų taškų koordinatės, aukščiai. Taip pat reikia įvertinti grunto pobūdį (molio, žvyro, smėlio, durpių ar mišraus grunto), gruntinio vandens lygį, įšalo gylį, reljefą ir grunto plėtimosi savybes. Pagrindas turi būti tvirtas ir atlaikyti apkrovas, o pamatų tipas pasirinktas atsižvelgiant į gruntą ir inžinerinius tinklus.
Grunto tyrimai ir pamatų projektas
Prieš projektuojant pamatą būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tyrimai parodo gruntų sandarą, grunto sluoksnių stiprumą, gruntinio vandens lygį ir KITAS detales. Esant slyvoms grunto savybėms, gali būti rekomenduojami konkreti pamatų rūšis. Pamatų projektą sudaro grunto tyrimų duomenys ir namo konstrukcijų apkrovos, o galutinis sprendimas priklauso nuo tuo sklype esančio grunto ir ortakių išdėstymo.
Pamato tipų apžvalga
Ūkio ar privataus namo statyboje dažniausiai naudojami seklieji, gilieji ir poliniai pamatai. Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkami iš blokelių. Plokštuminiai pamatai - monolitinė gelžbetonio plokštė, kartais su plokščių sistemos durų ir komunikacijų integravimu. Pamatų pasirinkimą lemia grunto savybės, apkrova ir planuojama konstrukcija - rūsys ar be jo. Monolitiniai pamatai užtikrina vientisumą ir geresnę hidroizoliaciją, o juostiniai dažnai renkasi rąstiniams ar lengvesniems pastatams ir tais atvejais, kai gruntas nėra sudėtingas.
Seklieji pamatai
Seklieji pamatai montuojami iškasus tranšėjas ir užpildžius žeme. Jie perduoda apkrovą pagrindui ir dažnai naudojami nuosavų namų statyboje. Mažiausias tranšėjos gylis turi būti didesnis už įšalimo ribą, Lietuvoje vidutiniškai apie 1,2 m. Jeigu gruntas nereikalauja gilų įgilinimo, galima naudoti sekliųjų juostinių pamatus arba plokštuminį sprendimą.
Gręžtiniai (poliniai) pamatai
Gręžtiniai pamatai įrengiami gręžiant kiaurymes į gruntą, į jas pilamas betonas ir įrengiama armatūra. Gręžtinių polių skersmuo dažnai siekia 25-50 cm, gylis priklauso nuo grunto, o rostverko konstrukcija sujungia polius. CFA technologijos gręžiniai užpildomi betonu. Spraustiniai, kaltiniai arba CFA poliai gali būti reikalaujančios brangios, tačiau dažnai jų naudojimas sutrumpina laiką ir sumažina bendrą betoninių darbų kainą.
Juostiniai pamatai
Juostiniai pamatai dažnai įrengiami iš blokų ar monolito ir išilgai laikančiųjų sienų. Jie tinka rūsio statybai, nes perimamas didelis apkrovų plotas. Tranšėja pašalinamas viršutinis gruntinis sluoksnis, klojiniai arba blokai montuojami, atkuriamas pamato perimetras. Jei naudojami blokeliai, į gilinimą įeina papildomi armatūros konstrukciniai elementai. Pagrindinis juostinių pamatai privalumas - kainos ir atsparumas apkrovoms, o trūkumai - daugiau žemių darbų ir klojinių naudojimas.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai yra itin šilti ir greitai įrengiami. Jie montuojami ant silpnų gruntų, gruntui įsirengus plokštumą, per visą plotą paskirstydami apkrovas. Oro tarp plokščių rėmo gali būti užpildytas izoliaciniu sluoksniu iš EPS arba ekstruzinio putplasčio. Plokštuminiai pamatai dažnai įrengiami su grindų šildymo ciklu ir komunikacijomis įvestomis per pamato plokštę. Jie gali būti įrengiami su Ortų ar kitomis technologijomis, kuriomis dėka sutvirtinamos siūlės ir užtikrinama vientisa šilumos izoliacija.
Hidroizoliacija ir šilumos izoliacija
Hidroizoliaciją būtina įrengti vertikaliai (pamato šonuose, išorėje) ir horizontaliai (pamato viršuje). Patikimiausia yra klijuojama ritininė danga, bet ir kitų tipų hidroizoliacijos medžiagos taikomos. Termoizoliaciją įrengiama taip, kad šalčio tilteliai nepatektų į vidų. Dažniausiai taikoma 10 cm storio putplasčio arba EPS siūlių technologija, o plokštuminį pamatą galima šiltinti iš išorės su EPS plokštėmis. Rostverko konstrukcijai naudojami specialūs klojiniai, o tarp polių įdedami putų polistirolo plokštės, kurios slopina kilsnio jėgas.
Pamato įgilinimas, statybos laikotarpiai ir klimato sąlygos
Pamato įgilinimą lemia gruntų kilsnumas, įšalo gylis ir gruntinio vandens lygis. Lietuvoje įšalimo gylis dažnai apie 1,2 m, tačiau priklauso nuo gruntų tipo. Darbų laiką galima planuoti nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos, vengiant ankstyvo pavasario ir vėlyvo rudens, kai dirbti įmanoma tik sunkiau dėl oro ir drėgmės sąlygų. Plokštuminiai pamatai gali būti naudingi silpnuose gruntuose, o gręžtiniai arba spraustiniai pamatai - ten, kur gruntas nėra stabilus arba yra dideli apkrovos poreikiai.
Pamato įrengimo žingsniai ir praktiniai patarimai
- Atliekami grunto tyrimai ir parenkamas pamato tipas pagal apkrovas, gruntinį vandenį ir įšalimo sąlygas.
- Klojinių ar blokelių paruošimas, armatūros karkaso išdėstymas.
- Liejama betono plokštė (plokštuminiai pamatai) arba liejami juostiniai pamatai (blokai ar monolitas).
- Hidroizoliacija atliekama vertikaliai ir horizontaliai, užpildoma pamato plokštė.
- Šiltinimas įrengiamas integraliai su pamato konstrukcija, siekiant užkirsti šalčiui kelią į vidaus erdves.
- Pastato įrengimo procesas tęsiasi tolygiai, laikantis techninių reglamentų ir projektų duomenų.
Betono klasę pamatams paprastai nurodo projektuotojas. Dažnai individualiems namams naudojamas C16/20, o sąlygose - kitos markės. Betono temperatūra laikoma tik ne žemesnė kaip +5 °C (kai oro temperatūra -3 °C). Esant žemesnei temperatūrai, reikia užtikrinti, kad betono temperatūra būtų ne žemesnė nei +10 °C. Pagrindinė klaida - pamatus palikti be priežiūros taisant įtrūkimus: pirmasis ženklas turi būti skaitomas kaip signalas įspėjimui, o ne pasidavimui.“
Tikslus vizualinis įrankis: inžinerinė infrastruktūra ir pamatų sistema
Pagal bent kelių tipų pamatų konstrukciją galima įrengti rostverką - visais atvejais šalia to reikia įrengti hidroizoliaciją, šiltinimą ir tinkamai sujungti polius su rostverko konstrukcija. Rostverko plokštė gali būti dviejų ar trijų sluoksnių, o plokštuminių pamatų atveju klojinių sistema gali būti lengvai montuojama iš EPS blokelių. Inžineriniai komponentai - vandentiekis, nuotekos ir kt. - pravedami po pamatu, laikantis projekto sprendimų.
Reikiama įranga ir materialai
Nuo gruntų savybių priklauso, kokie statybiniai sprendimai pasirinkti: plokštuminių pamatų plokštės, ICF blokeliai, ar surenkami blokeliai. Nuolatinė paslaptis - naudoti tinkamus blokų tipus, tinkamas šilumos izoliacijos medžiagas ir užtikrinti hidroizoliaciją. ICF Thermo NEO blokeliai iš EPS suteikia šilumos izoliaciją ir lengvumą montavimui, o plokštuminiai pamatai leidžia greitai įrengti komunikacijas ir grindų šildymą.
Nuorodos į dažnai pasitaikančias problemas ir jų sprendimus
- Vandens nutekėjimo trūkumas - nuolydis pagal gulsčiuką ne mažesnis kaip 15 cm per 3 m spindulį. Tinkamos priemonės: pylimas, griovio įrengimas, lietaus nuotekų sistema.
- Lietvamzdžiai turi nuvesti vandenį 1,5-3 m nuo pamatų; trumpas lietvamzdis gali sukelti vandens patekimą į pamatus.
- Šaknų spąstai - augalų šaknys turėtų būti sodinamos toliau nuo namo, kad neprasiskverbtų į drėgmę.
- Trūkinėjimai - dažniausiai dėl gruntinio vandens ar įšalimo ciklų; svarbu stebėti plyšius ir reaguoti laiku.
Vidutinė kaina ir planavimas
Pamatų kaina priklauso nuo grunto ir apkrovų bei pasirinkto pamatų tipo. Pavyzdžiui, 2 aukštų namo pamatų išlaidos gali sudaryti apie 10-20 proc. statinio kainos, o tiems, kuriuose planuojamas rūsys, jos gali siekti iki 30 proc. Todėl pamatų projektavimo ir įrengimo etapai turi būti išspręsti itin kruopščiai su geologiniais tyrimais ir projektų įgyvendinimu.
tags: #kaip #sujangiami #betoniniai #pamatai