Braškė yra vienas populiariausių vaisių Lietuvoje, auginamas ne tik profesionaliai, bet ir mėgėjiškai namų soduose. Tikriausiai nėra Lietuvoje sodo, kuriame bent mažas žemės plotelis nebūtų skirtas taip mėgstamai uogai - braškei. Jų derliaus visi laukia ne veltui: šios uogos yra tarsi vasaros pradžios simbolis, kadangi jomis galima džiaugtis jau pačioje vasaros pradžioje, kai dar nėra kitų vaisių bei daržovių. Kiekvienas sodininkas svajoja apie gausų ir skanų braškių derlių, o tai įmanoma tik žinant kelias paprastas šių uogų auginimo taisykles.
Braškių auginimas su plėvele ant žemės yra seniai Europoje naudojamas metodas, kuris pasiteisino dėl daugelio privalumų. Braškių augintojas Dainius Serva teigia, kad jei ne šis auginimo būdas, galbūt jis apskritai neužsiimtų braškių auginimu. „Kam išradinėti dviratį, jei jis seniai jau išrastas. Braškės tiesiant plėvelę seniai auginamos Europoje. Sunku buvo rasti, kas jas ravėtų, tad užėjus krizei pradėjome domėtis naujomis technologijomis, ir supratome, kad ši investicija pasiteisino. Uogos būna švarios, nereikia ravėti, naudoti chemijos - herbicidų, o stiprus lietus taip neišplaka žemės, šaknys oro gauna", - privalumus vardija ūkininkas. D. Serva sako, kad vis daugiau sodininkų domisi šiuo sodinimo būdu ir jis sparčiai plinta.
Vienas iš efektyvių sodinimo būdų, taikomų tiek namų soduose, tiek komerciniuose soduose, yra dengtų eilių sistema, kuri ypač tinka Lietuvos klimato sąlygomis. Norint užtikrinti gerą derlių, būtina tinkamai paruošti dirvą. Ji turėtų būti derlinga, lengva ir gerai drenuojama. Optimalus pH lygis - 5,5-6,5. Braškėms labiausiai tinka silpnai rūgštūs (pH 5,5-6,5) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai. Prieš sodinant braškes, būtina išnaikinti piktžoles ir patręšti dirvą.
Braškių augintojas Kęstutis Matulevičius su plėvele braškių neaugina, tačiau pripažįsta, kad tie, kurie augina, pliusų randa daug daugiau. Jis naudoja šiaudus tarpueiliuose, kurie gerai sulaiko drėgmę, braškės būna švaresnės, mažiau žolių, o po jais humusingesnė tampa žemė. Tačiau šiaudų minusas yra tas, kad jie lėčiau įšildo žemę pavasarį, todėl derlius būna vėlesnis, o su netinkamais šiaudais galima paskleisti daugiau žolių sėklų.
Sodinant braškes, svarbu tinkamai paruošti dirvožemį ir pasirinkti tinkamą vietą. Braškėms labiausiai tinka lengvas dirvožemis - priesmėlis ir lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis, kurio rūgštingumas (pH) apie 5,5-6,5. Būtina išnaikinti piktžoles ir patręšti dirvą. Jei braškes planuojama sodinti vasarą, žemėje nuo pavasario galima laikyti juodąjį pūdymą arba sodinti trumpos vegetacijos daržoves, pavyzdžiui, salotas, ridikėlius, svogūnus. Labai naudinga pavasarį į dirvą pasėti garstyčių arba vasarinio rapso, o prieš jiems pražystant, aparti kaip žaliąją trąšą. Norint braškes sodinti pavasarį, dirva turėtų būti ruošiama jau rudenį.
Braškių sodinimo laikas yra labai svarbus, kad augalai turėtų pakankamai laiko įsitvirtinti prieš auginimo sezoną. Idealus laikas braškėms sodinti yra ankstyvas pavasaris, paprastai nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios, kai praeina šalnų pavojus. Braškes taip pat galima sodinti ir vasarą, ir rudenį, jei dirvoje yra pakankamai drėgmės. Specialistė Jūratė Vareikienė pastebėjo, kad jau kitais metais sulaukiama nemažo derliaus, 2-3 metais jis būna gausiausias, o ketvirtais metais braškių derlius ima mažėti.
Braškių auginimą palengvina lysvių įrengimas naudojant polietileninę plėvelę, juodąją daržo dangą arba geotekstilę. Šios dangos neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgmę bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą, apsaugo braškių uogas nuo susiteršimo. Be to, nereikia ravėti ir purenti žemės. Specialistė pabrėžė dangų naudą: augalai geriau auga, būna vešlesni, duoda didesnį derlių, uogos pradeda nokti 3-5 dienomis anksčiau. Balta daržo plėvelė puikiai pasitarnauja, norint braškiną apsaugoti nuo pavasarinių šalnų prieš pat braškių žydėjimą.
Braškės sodinamos viena eile, dvieiliu bei trieiliu juostiniu būdu. Sodinant viena eile, tarpueilių plotis - 70-90 cm, atstumai tarp daigų eilėse - 25-30 cm. Auginant braškes juostiniu būdu, tarp juostų reikia palikti 70-90 cm atstumus. Auginant dvieiliu juostiniu būdu, atstumai tarp eilių juostose paliekami 40 cm, tarp augalų eilėse - 25-30 cm. Auginant braškes trieiliu juostiniu būdu, tarp eilių juostose paliekama 40 cm, o tarp augalų eilėse - 25-30cm atstumai. Užmirkstančiose dirvose braškėms daromos lysvės, kuriose daigai sodinami dvieiliu arba trieiliu juostiniu būdu.
Klojant plėvelę ar geotekstilę, žemė turi būti gerai išlyginta. Plėvelės kraštai prispaudžiami žeme. Sodinant daigus, reikia žiūrėti, kad neužvirstų žemėmis šerdelės. Šaknies kaklelis (vieta, ties kuria šaknis pereina į stiebą) turi būti sulig dirvos paviršiumi. Taip pat šaknims negalima leisti užsiriesti į viršų. Jei šaknys yra per ilgos, ir negalite jų pasodinti tiesiai, geriau jas patrumpinti. Sodinant daigus užaugintus puodeliuose tereikia prakasti duobutę ir įdėjus daigą apspausti žemėmis. Pasodinti daigai tuoj palaistomi (po pusę litro vandens vienam augalui). Jei oras sausas, juos reikia dar 2-3 kartus palaistyti.
Braškių auginimui tinkamos dirvos paruošimas yra svarbus etapas. Jei dirva yra sunki - patariama arti, kultivuoti gyliau, kad suardyti susistovėjusius dirvos sluoksnius, taip pagerės drenažas. Prieš sodinant braškes lauką patariama pradėti ruošti prieš kelis metus. Patariama auginti sideratinius augalus - garstyčias, lubinus, ridikus, rapsus, pupas, serenčius. Jei dirva smėlinga prieš sodinant braškių daigus patariama prieš 1 metus įterpti mėšlo ir auginti Gvazdikinius serenčius, kad sumažinti kenksmingų nematodų kiekį ir praturtinti dirvą. Jei dirva molinga patariama prieš metus įterpti mėšlo arba rudenį granuliuoto mėšlo ir dirvą keletą kartų apdoroti su Bio Composter, kuris labai greitai skaido mėšlą, įvairią organika, augalų likučius, sėklas, kolonizuoja patogeninius grybus. Jei nenaudojamas mėšlas rudenį, tada prieš sodinant pavasarį, augimo metu vasara ir rudens pradžioje patariama naudoti biologini produktą Agrolinija - S, kuris yra gaminamas iš galvijų mėšlo.
Šaldytus braškių daigus reikia atšildyti neišėmus iš dėžių ir neatidengus plastikinio maišo, kad nedžiūtų šaknys. Atšildant reikia laikyti vėsiau, pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Šaldyti braškių daigai laikomi pliusinėje temperatūroje įprastai per parą atitirpsta. Tik didžiausios kategorijos Tray plants šaldyti braškių daigai atitirpsta per 2-5 paras priklausomai nuo oro temperatūros. Sodinti braškių daigus geriausia apniūkusia, ne vėjuotą dieną, taip mažesnė tikimybė, kad šaknys apdžius, daigai geriau prigyja. Prieš sodinant braškių daigus, patariama prieš kelias paras gerai sulaistyti lysves, kad dirva susėstu.
Sodinant braškių daigus svarbu, kad šaknys neužsiriestų į šoną ar į viršų. Taip pasodinti braškių daigai prastai augs, neaugins naujų šaknų. Pirmi braškių augimo mėnesiai yra labai svarbūs - braškių augalai būna labiau pažeidžiami. Per pirmus augimo mėnesius braškėms yra didesnė tikimybė užsikrėsti šaknų ligomis, nes šaknynas dar ne pilnai išsivystęs, dar silpna rizosfera aplink šaknis.
Braškių priežiūra apima tinkamą laistymą, tręšimą ir kenkėjų bei ligų kontrolę. Augalus laistykite tinkamai: vegetacijos metu esant sausrai, prieš žydėjimą papildomai laistoma bent 1-2 kartus, kai augalai mezga uogas ir jos noksta - 2-4 kartus, nuėmus derlių - 2 kartus. Vienkartinė laistymo norma yra 2-3 kibirai vandens 1 kv. m braškyno. Derant uogoms nuolat šalinkite ūsus, nes jie atima nemažai maisto medžiagų.
Jei prieš sodinimą žemė buvo gerai patręšta, braškes tręšti reikėtų tik kitais metais, ankstyvą pavasarį ir kai uogos jau nuskintos. Tręšimui patariama rinktis bechlorines kompleksines trąšas su padidintu kalio kiekiu ir kalcio salietra. Trąšų trūkumas dažniausiai pasireiškia, kai braškės žydi ar augina uogas, tad tuo metu svarbu stebėti braškių lapų išvaizdą: jeigu jie yra šviesiai žalios spalvos ir matosi gyslos, tai didelė tikimybė, kad trūksta mitybinių medžiagų. Jas reikia kompensuoti tręšiant papildomai mikrobiologinėmis trąšomis arba tirpiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Jose taip pat turi dominuoti kalis. Vėliau pagal poreikį naudoti humines, amino rūgštis, mikroelementus ir aišku tręšti. Geriausia naudoti kontroliuojamo išsiskyrimo trąšas Mivena Horti-Cote Plus CRF auginant substrate ir Field-Cote CRF auginant laukuose, kurios veikia visą vegetaciją - 6 mėnesius.
Braškių kenkėjai. Tripsai, žiedgraužiai. Kaip kovoti?
Braškių veislę galima rinktis pagal tai, kokio ankstyvumo derliaus norisi: jei uogomis norima mėgautis jau birželio mėnesio pradžioje, patariama rinktis veisles „Rumba” ir „Daroyal”, kurios yra atsparios šalčiams. Kantresni gali sodinti vidutinio vėlyvumo veisles - tai „Sonata”, „Darselect” bei „Roxana”, kurių deramos uogos saldžios ir didelės, o ištvermingiausi gali rinktis vėlyvas veisles „Salsa” ir „Pandora”, kurios išsiskiria gausiu derlingumu.
Braškių auginimas šiltnamyje yra puikus būdas užtikrinti ankstyvą ir gausų derlių. Šiltnamiai apsaugo braškes nuo nepalankių oro sąlygų, tokių kaip šalnos, stiprūs lietūs ar kruša, ir leidžia prailginti auginimo sezoną. Be to, šiltnamyje lengviau kontroliuoti kenkėjus ir ligas, o tai sumažina poreikį naudoti pesticidus. Tinkama priežiūra ir sąlygų palaikymas leidžia mėgautis saldžiomis ir sultingomis uogomis ilgesnį laiką. Šiuolaikinės technologijos labai palengvina ir optimizuoja braškių auginimą šiltnamyje. Hidroponika ir aeroponika: šios sistemos leidžia auginti braškes be dirvožemio, maitinant jas tiesiogiai maistinėmis medžiagomis praturtintu vandeniu arba oru.
Taip pat egzistuoja naujos braškių auginimo technologijos, kurios leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir ilgiau mėgautis skaniomis uogomis. Braškių auginimas iš sėklų yra kantrumo ir kruopštumo reikalaujantis procesas, tačiau suteikiantis galimybę išauginti sveikus ir stiprius augalus. Sėklos sėjamos į specialų substratą ankstyvą pavasarį arba net žiemą, kad daigai spėtų sustiprėti iki jų perkėlimo į šiltnamį ar lauką. Svarbu užtikrinti tinkamą šviesos ir drėgmės kiekį, kad daigai sėkmingai sudygtų.
Braškių sodinimas PVC vamzdyje yra sprendimas, tinkantis žmonėms, neturintiems didelio ploto auginimui. Svarbu tai, kad galima auginti tiek braškių daigus vertikaliuose vamzdžiuose, tiek braškių daigus horizontaliuose vamzdžiuose. Abiem atvejais auginimas skiriasi ne tik konstrukcijos sandara, bet visų pirma laistymo būdu bei braškių veislėmis, sodinamomis vamzdyje. Norint auginti braškes vamzdyje, reikia pasirinkti tinkamas veisles, atsparias šalčiui, gausiam derliui ir gebančias prisitaikyti prie auginimo vamzdyje sąlygų. Svarbu palikti augalų augimo tašką virš dirvos. Braškių auginimas PVC vamzdžiuose reikalauja tinkamos dirvos, kuri turėtų būti lengva ir maistinga. Rekomenduojama naudoti dirvos, durpių ir smėlio mišinį lygiomis dalimis. Taip pat labai svarbu parinkti tinkamą vietą, kuri turėtų būti šilta ir saulėta. Braškes, sodinamas PVC vamzdyje, galima auginti ir šiltnamiuose, o tai ypač gerai tinka ankstyvoms veislėms.
Braškių auginimas vamzdyje nėra sudėtingas, o vienas svarbiausių aspektų - užtikrinti tinkamą daigų drėkinimą. Svarbu žinoti, kad dirva vamzdyje greitai išdžiūsta, todėl ją reikia reguliariai laistyti. Kita vertus, negalima leisti dirvai per daug permirkti, nes tai gali sukelti daigų šaknų sistemos puvimą. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar bus auginamos vijoklinės braškės vamzdyje, ar daigai horizontaliuose vamzdžiuose, rekomenduojama naudoti lašelinę laistymo sistemą. Jos privalumas - tolygus laistymas, leidžiantis sudaryti augalams optimalias augimo ir derėjimo sąlygas.
Braškių auginimo vamzdyje specifika lemia itin didelę daigų nušalimo riziką. Todėl žiemai rekomenduojama vamzdžius su daigais perkelti į nešildomą šiltnamį ar tunelį ir uždengti juos agroplėvele. Kitas sprendimas - peržiemoti juos garaže ar ūkiniame pastate, tačiau būtina nepalaikyti per aukštos temperatūros, nes tai gali sutrikdyti augalo gyvavimo ciklą.
Braškių sodinimas vamzdžiuose yra sprendimas, kuris pasiteisina tiek mėgėjiškoje, tiek profesionalioje auginimo praktikoje. Braškės auga ir dera tiek lengvose, tiek sunkesnėse molingose dirvose. Svarbiausia, kad laukas būtų su geru drenažu, kad nebūtų užmirkusi dirva, kad po liūties vanduo greitai nusidrenuotų. Labai svarbu žinoti kas tame lauke augo prieš tai. Jei buvo auginamos braškės, bulvės, pomidorai, tai į tokį lauką nepatariama sodinti braškes mažiausiai 3-5 metus. Prieš sodinant naują braškių lauką patariama ištirti dirvoje esančių nematodų kiekį ir patogeninius grybus, tokios kaip Verticillium, Fusarium, Phytophthora. Prieš sodinant patariama praturtinti dirvą maistinėmis medžiagomis pagal poreikį rudenį ar balandžio pradžioje.
tags: #kaip #sodinti #braskes #su #geotekstile