Fasadų šiltinimas putplasčiu: kaip efektyviai šildyti išorę ir mažinti energijos sąnaudas

Pastato išorinės sienos, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W.

Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija, o polistirolas - vienarūšis. Lentelėje pateikiama sienos varža priklausomai nuo pasirinktos šilumos izoliacijos, jos storio ir sienos konstrukcinės medžiagos. Izoliacinė medžiaga lanksčiais ryšiais su fiksatoriais prispaudžiama prie mūro ir užfiksuojama. Ir šiuo atveju fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).

Polistirolo šiltinimas fasadams: ką reikia žinoti

Tarp putų polistirolo privalumų verta pabrėžti: atšilimo procesas nėra sunkus ir gali būti atliekamas savarankiškai; santykinai mažas vartojimas; nereikia papildomo garų barjero; ilgas veikimo laikotarpis; mažas šilumos laidumas; nešamas mažas svoris; prieinamos kainos; nėra jautrūs mikroorganizmams. Tačiau yra ir trūkumų: lengvai degi išsiskirdama nuodingų garų; graužikų abejingumas polistirenui. Reikia prisiminti, kad fasado putplastis skiriasi tipais, storiu ir tankiu.

Geriausios putos pasirinkimas išoriniams sienoms - skirtingos plokštės dydžiais: 0,5 x 1 m arba 1 x 1 m. Tankis taip pat įtakoja naudojimo vietą: išorinėms sienoms rekomenduojamas 25 kg/m3 tankis; didesnis tankis dažnai pasirenkamas techniniams pastatams, verandoms ar nemažoms apkrovoms. Storis priklauso nuo klimato sąlygų, sienos storio ir konstrukcijos; kokybę patikrinkite pagal sertifikatus ir granulių dydį su tuštumėmis. Taip pat svarbu, kad izoliacijos storis užtikrintų reikiamą šilumos varžą, numatančią minimalų kondensato riziką.

Izoliacijos storiui įtakos turi šiluminė varža (R), kurios vertė yra pastovi, ir temperatūros skirtumo santykis su šilumos srautu per izoliaciją. Kuo didesnė R vertė, tuo aukštesnė medžiagos kokybė. Skaičiuojant sienų storį, naudojamas šilumos laidumo koeficientas λD; laikomos užduotos taisyklės, kurios padeda nustatyti reikalingą storį, kad pasiekti norimą U. Jei sienos nevienalytos, gali būti taikomas struktūrinis daugiklis.

Į ką atsižvelgti renkantis polistirolo putplastį

• Plokščių dydis: 0,5 x 1 m arba 1 x 1 m plokštės; pasirinkimas priklauso nuo paviršiaus ir diegimo sąlygų.
• Tankis: išorinėms sienoms tinka 25 kg/m3; didesnis tankis - labiau atsparus drėgmei ir mechaniniams poveikiams.
• Storis: atsižvelgiama į klimato sąlygas, sienos storį, norimą energinę klasę.
• Kokybė: svarbu įvertinti sertifikatus, diagramos, granulių dydį ir tuštumas.

Fasadų šiltinimo procesas apima pirmiausia sienų paruošimą: išvalyti, išlyginti ir nugruntuoti paviršių. Ligų pavyzdžiai ir dažnai nurodomi žingsniai rodo, kad procesas yra kruopštus: plokščių žymėjimas, atitinkamas šiltinimo plokščių išdėstymas, klijų sluoksnių dengimas ir montažas smeigėmis. Pirmoji šiltinimo eilė dedama ant cokolinio profilio. Kaištis tvirtinimas ir plokščių susiejimas užtikrina stabilumą, o kampų sujungimai turi būti atkūrinami kampinėmis jungtimis arba įstrižais pjūviais.

Skirtumas tarp klijų pasirinkimo: cementiniai klijai sukuria ištisinį kontaktą su pagrindu; poliuretaniniai klijai dažnai purškiami - su paribio plokštės šonuose, siekiant užpildyti tarpus ir užtikrinti sandarumą. Cementiniai klijai geriau toleruoja nelygumus, o poliuretano klijai leidžia greitai užklojus plokštes greičiau judėti į kitus darbus. Vis dėlto jie reikalauja kruopštaus darbo ir sandaros užtikrinimo už plokščių.

Dažnai pasirenkama vėdinama išorinė sitema ETICS (išorinė sudėtinė termoizoliacinė sistema). Šio tipo sistema susideda iš šilumos izoliacijos plokščių, demontuotos ar pritvirtintos klijais, o išorėje tvirtinama fasado apdaila: tinkas ar klinkerio plytelės. ROCKWOOL siūlo išskirtinius sprendimus akmens vatos plokštėmis FRONTROCK serijoje. Šių sprendimų komplektas užtikrina tiek šilumos, tiek atsparumo ugniai parametrus, tiek garso izoliaciją.

Fasadų šiltinimas plokštėmis dažnai derinamas su dekoratyvinėmis apdailomis: mineraliniu, akriliniu arba silikoniniu tinku. Mineralinis tinkas suteikia tvirtą, atsparią korozijai ir pelėsiams dangą; akrilinis tinkas yra elastyvus ir atsparus temperatūros svyravimams; silikoniniai tinkai dažnai naudojami daugiaaukščiuose pastatuose dėl savaiminio išsivalymo savybių. Dažymo laikas priklauso nuo tinko tipo, bet dažnai po 3-4 savaitėmis sienos jau dažomos fasadiniais dažais.

Kokybiško fasado šiltinimo praktikos gairės

• Prieš klijuojant būtina paruošti paviršių: nuvalyti, išlyginti, užpildyti įtrūkimus ir užtaisyti siūles.
• Or anksčiau laiku naudojamiems sprendimams, rekomenduojama naudoti įrankius ir medžiagas iš vieno gamintojo komplekto - sumažina klaidų tikimybę.
• Prieš šiltinimą būtina įvertinti pastato būklę, pašalinti drėgmės šaltinius, sutvirtinti pagrindą.
• Šiltinimo storis turi būti tinkamai parinktas: per daug storas sluoksnis gali būti ekonomiškai nenaudingas, o per plonas - nesugauti norimos energinės klasės.
• Karštuoju būdu klijuojami plokščių elementai turi būti laikomi pagal gamintojo nurodymus; tinkavimo metu būtina užtikrinti tinkamą džiūvimo sąlygą ir apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių.

Apšiltinant pamatus polistiroliu arba vata galima atlikti savarankiškai, tačiau profesionalų konsultacijos padeda užtikrinti tinkamą hidroizoliaciją ir vėdinimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į priešgaisrinius reikalavimus ir pasirinkti tinkamą medžiagą su degimo klase, ypač gyvenamuose namuose.

Vėdinamų vs tinkuojamų fasadų skirtumai ir pasirinkimai

• Vėdinamasis fasadas turi oro tarpas tarp izoliacijos ir apdailos, kuris leidžia drėgmei išgaruoti, o fasadui - ilgiau tarnauti. Tinka balkono, plokščių ar kitoms konstrukcijoms, kur būtina nuolatinė ventiliacija.
• Tinkuotas fasadas dažnai yra pigesnis, tačiau mažiau atsparus mechaniniams pažeidimams ir reikalinga nuosekliai atlikti priežiūrą.
• Polistirolo putplastis - lengva ir lengvai apdorojama, todėl dažnai pasirenkama dėl kainos ir greito įsisavinimo, bet reikia atsižvelgti į degumo klasę.

Polistireninis putplastis ir akmens vata - vienas dažniausiai taikomų derinių fasadų šiltinimui. Akmens vata yra ekologiškesnė, mažiau degi ir geriau izoliuoja garsą, bet brangesnė ir sunkesnė. Pinkrumas, stiklo pluošto ar akmens vata pasižymi skirtingomis savybėmis: akmens vata turi didesnį atsparumą ugniai ir ilgaamžiškumą, o stiklo vata - gali būti pigesnė, tačiau mažiau atspari fiziniams smūgiams.

Kita svarbi detalė - ilgaamžiškumas ir priežiūra. Šilumos izoliacijos tarnavimo laikotarpis gali siekti 30-50 metų, tačiau reikalinga reguliarus fasado patikrinimas dėl įtrūkimų ar drėgmės pažeidimų. Tinkamai atlikti darbai ir kokybiškos medžiagos leidžia pasiekti optimalų energinį efektyvumą bei ilgaamžiškumą.

Šilumos varža, storis ir energinės klasės: praktinė nuoroda

Dažnai naudojama Kauno šilo skaičiuoklė, kurioje galima pasirinkti sienos tipą, konstrukciją ir energinę klasę, kad gautumėte orientacinį EPS storio dydį. 0,5 x 1 m plokštės tinka daugumai plokščių, o 1 x 1 m plokštės - ypatingoms paviršiaus formoms. Svarbiausia - tinkamai subalansuoti storį, šilumos laidumą ir klimato sąlygas, norint pasiekti A, A+ arba A++ energinę klasę be perteklinio investavimo.

Konkretūs pavyzdžiai rodo, kad didesnėms pastatų konstrukcijoms gali būti naudinga naudoti vėdinamas sistemas, kuriose tarpas tarp izoliacijos ir apdailos leidžia vėdinimą. Tinkuojamose sistemose privaloma įrengti tinkinimo armavimo tinklą kampuose ir briaunose, kad išvengti įtrūkimų ir ilgesnio džiūvimo laikotarpio.

tags: #kaip #siltinamas #namo #fasadas #putplasciu