Pastaraisias dvi dienas nusprendėme dėti polistirolą ant fasadinės sienų. Sekėsi gana neblogai, dar iki darbų pradžios sukau galvą kaip pritvirtinti polistirolą prie OSB plokštės, nes kone visi prekybininkai šaukė: OSB l.mažas įgeriamumas, niekas nelips, vajej vajej!!!
Pasiruošimas paviršiui: ką reikia žinoti prieš klijuojant polistirolą
Pirmus, kuriuos radau spec. tokiems darbams - CAPAROL Capatect-Rollkleber 615, atrodo viskas labai super. Kol nesužinojau kainos -> 170Lt!!! Už kibiriuką. Man reikia kokių 2-3. Variantas atmestas. Tada kilo mintis pasukti į SOUDAL, gal jie ką nors turi. Turėjo - Soudabond Easy. Ir kaina (25lt/vnt) mane tenkino ir rasti galėjau tiek makvežoj, tiek kitose parduotuvėse.
Nors jie reklamuoja, kad vieno flakoniuko užtenka 12kv.m., bet man ~25kv.m. sienos jų prireikė net 5vnt. Neišsiduodame, ar marketingistai gerokai apsiskaičiavo, ar mes netaupiai naudojom. Prilimpa super, mėginau plėšti po nakties džiuvusį polistirolą, tai plyšo pati puta, o ne klijai. Dėl viso pikto tvirtinome ir smeigėm, net ir pats SOUDAL šitai rekomenduoja. Į mano ~25kv.m. sienos suėjo 90vnt smeigių.
Svarbus momentas, smeigės į karkasinę sieną yra visiškai kitokios, nei į mūrinę. Karkasinei dedasi tik kepurėlė, be vinies ir be kotelio. Į vidurinę sklypę sukame paprastą medvaržtį ir su dangteliu, kurį matome, uždengiame. Neva tai nuo šalčio tilto. Kadangi naudojau tik 5 cm polistirolo, tai sukau su 10 cm ilgio medvarščiais.
Dar vienas svarbus momentas, padariau gana grubią klaidą ir jos neištaisiau. Esmė, dedant polistirolą ir jį dakelinėjant ties gegnėmis, šiuo atveju jis atsiremia į vatą, o ne į plėvelę. Labai didelės bėdos tame tame, kaip ir nėra, svarbu, kad abu šitinimo sluoksniai vienas su kitu susiglaustų, bet jei polistirolas būtų atsirėmęs į difuzinę plėvelę, mano vata būtų apsaugota nuo tiesioginio vėjo ir galbūt kritulių. Beto ir estetinis vaizdas būtų gražesnis, kai sienas nusitinkuoja iki pat viršaus.
Ką rinktis: klijai, smeigės ir papildomi įrankiai
Iš POLISERVIS įsigijau super duper klijų OT300, kurie skirti klijuoti plėvelėms, bei spec polietilenui. Juos specialiai pirkau suklijuoti difuzinę bei garo izoliacinę plėveles su lango rėmu, kad nereikėtų spec. juostų. Kolkas su šiais klijais mėginau klijuoti difuzinę ties persikeitimais, kad neblaškytų vėjas. Gal ranka dar neįgudusi, tad sekėsi pusėtinai, bet klijai atrodo neblogi, labai didelių apkrovų neatlaiko, bet sandarumo turi daug.
Juos taip pat naudosiu garo izoliacinę plėvelę suklijuoti su medžiu ir mūru. Klijų paruošimas. Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta tepama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 8 cm skersmens kauburėlių viduryje (paprastai 2-3). Po smeigėmis neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu. Plokštės kraštai neturi būti ištepti klijais. Jei spaudžiant plokštę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Jei klijai kauburėliais nekrečiami, plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Klijų juosta turi būti tepama ant kitos plokštės pusės krašto, kitaip gali atsirasti įdubimai.
Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40 % jos viso ploto būtų padengta klijais. Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras. Šiltinamosios plokštes klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine. Kitaip klijuoti neleistina.
Rinktis galima ir kombinuotą metodą: klijai ir mechaninis tvirtinimas. Klijavimas montuojamomis putomis taip pat gana populiarus, nors turi savų rizikų. Kombinuotas metodas dažnai naudojamas išorės sienų apšiltinimui, kai plokščių storis 50-100 mm. Pirmiausia klijuojama, o po kelių dienų pritvirtinama kaiščiomis. Diskiniai kaiščiai laikomi būtinais lauke.
Kokie žingsniai paruošimui ir montavimui
- Nuvalykite sieną: nuimkite dulkes, išvalykite seną tinką, nuimkite išsikėlusias dažų dalis. Atskirkite jungiklius iš tinko ir kitų elektrinių dalių.
- Gruntavimas: paviršius turi būti sausas ir švarus; giluminis gruntas padenka visą plotą, ypač kur planuojama klijuoti plokštes.
- Paruošiamieji įrankiai: geležinis šepetys, glaistyklė, šluota, kibiras, grąžtas su maišymo antgaliu, glaistyklė, plaktukas, teptukas, volelis, dulkės keliatei.
- Profiliai ir kampai: palikite cokolinį profilį, kampinius profilius kampams, langų kampams su armavimo tinkleliu.
- Polistirolo plokščių klijavimas: naudokite klijus, plokštes pritvirtinkite prie sienos, laikykite prigludusias kelias minutes; užfiksuokite smeigėmis kas 0,3-0,5 m, horizontaliai išdėstant 1 m kraštinę rere.
- Armavimo tinklas: įklausykite armavimo tinklelį į klijus, įspauskite taip, kad neišlįstų.
- Džiūvimo laikotarpis: palaukite, kol klijai išdžius (paprastai 2-3 paras priklausomai nuo aplinkos temperatūros).
- Tinkavimo paruošimas: nušlifuokite nelygias vietas, uždėkite kampus, paruoškite jungčių įrankius, kad tinkas gautų tvirtą pagrindą.
Po armavimo, palaukite dar 2-3 paras, kol viskas sutvirtės, prieš dedant struktūrinį tinką. Mineralinis, akrilinis ar silikoninis tinkas turi būti parinktas pagal projekto reikalavimus. Struktūrinio tinko frakcija gali būti 1,5-3 mm. Rankai tinkuojantys veiksmai turėtų būti atlikti kruopščiai, kad dangos struktūra išgautų norimą raštą.
Svarbu, kad plokštės kraštai būtų užlaikyti ne mažiau kaip 10 cm kampuose, o kampinėse vietose išlaikytumėte perteklinį armavimo tinklelio sluoksnį. Tinklelis įspaudžiamas taip, kad nesiliestų su putų plokštele ir nebūtų matomas išorėje. Po visų darbų sieną reikia nugruntoti, o virš jos - dekoratyvinį tinką ar fasado dangą.
Specifiniai patarimai dėl paviršiaus paruošimo ir tarpiklių
- Prieš klijuojant, pagrindas turi būti švarus ir sausas. Nuvalykite dulkes, nuimkite senas dangas, išvalykite vietas, kur yra pažeidimai.
- Gruntas - būtinas: pagerina sukibimą ir sumažina klijų vartojimą. Jei sienoje buvo kreida, pažymėta, naudokite specialų gruntą.
- Šiluminės plokštės turi būti klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine, o tarpai užpildomi tos pačios šiltinamosios medžiagos juostelėmis. Neleidžiama kurti skersinių plyšių.
- Plokštės turi būti prispaustos taip, kad 40 % jų paviršiaus būtų padengtas klijais. Spaudimo jėga turi būti pakankama siekiant užtikrinti gerą sukibimą.
- Langų kampuose ir kampiniuose kampuose naudokite kampinius profilus su armavimo tinkleliu siekiant išvengti įtrūkimų.
- Plokščių kraštai turi būti įrengti taip, kad klijai nebūtų išsilieję už krašto, o po džiūvimo paviršius būtų lygus.
- Po klijų išdžiūvimo dedamas armavimo tinklas - tai užtikrina vientisą plėvelių struktūrą ir tvirtą dangos pagrindą.
Kaiščių ilgis, tvirtinimo elementai ir jų skaičius
Vienam kvadratiniam metrui reikia skaičiuoti 6-8 tvirtinimo elementus. Fosilinės kieno kaiščių ilgis priklauso nuo pagrindo storio ir sienos tipo. Jei šiltinimo sluoksnis viršija 50 mm, žiūrėkite į papildomą mechaninį tvirtinimą, pvz., kaiščius su grybais. Svarbu, kad kaiščių įterpimas į sieną būtų teisingas ir nebūtų pažeista plokštė.
Ar galima šiltinti namą tik išorėje ar reikia griežtai vidinio šiltinimo?
Vidaus sienų šiltinimas putų polistirolu yra vienas iš populiariausių sprendimų dėl galimybės išvengti išorės dailinimo darbų ir išorinio tinkavimo, tačiau reikia atsižvelgti į garų pralaidumą ir vėdinimą. Vidaus plokštės iš mineralinės vatos - alternatyva, kuri užtikrina gerą garų dangą ir gali būti derinama su išoriniais šiltinimo sprendimais. Tačiau didesnė išorinių darbų kontrole ir įranga užtikrina ilgaamžiškumą ir sumažina rizikas.
Kur prasideda tikroji šiluminio varžos didinimo istorija
Reikalingas polistirolo storis nustatomas pagal termininius skaičiavimus: dažnai tai apie 50 mm, atsižvelgiant į esamą šilumos izoliaciją, planuojamą šilumos varžos koeficiento poreikį ir ekonominę naštą. Pasirinkto polistirolo markė (EPS70, EPS80, XPS) lemia varžą, atsparumą drėgmei ir UV spinduliams. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl storio, tinkavimo ir grąžinimo.
Kondensatas, drėgmė ir vėdinimas: ką reikia žinoti šiltinant polistirolu
Kai uždengiame fasadą polistirolu, būtina turėti tinkamą vėdinimą ir apsaugą nuo drėgmės. Neretai problemos susijusios su kondensatu kyla ten, kur vata ir polistirolas liečiasi be tinkamo tarpelio ar garų izoliacijos sluoksnio. Kondensatas dažnai atsiranda dėl per mažo oro srauto arba netinkamo sienų vėdinimo sprendimo. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą garų darną per visą sienos konstrukciją.
Geriausios praktikos: korkių pataisymai ir kontrole
Po džiūvimo, įmanoma švelniai nušlifuoti nelygias vietas, uždėti kampus ir paruošti deko tinkui ar fasado apdailai. Paprastai plokščių kraštai yra užantspauduojami, o tarpai užpildomi vienarūše juostelėmis.
Galimi papildomi darbai: šilumo varža po rostverko, pamatai ir grindys
Namo pamatai gali būti apšiltinti EPS100 150 mm storio arba XPS, priklausomai nuo drėgmės ir žemė aplink. Perimetro sluoksnis turi būti tvirtas, o grunto sluoksnis turi užtikrinti sukibimą. Po rostverku plokščių klijavimas dažnai vyksta nuo cokolinio profilio, laikantis horizontalumo ir tinkamo užpildymo. Taip pat svarbu tinkamai uždaryti siūles, kai reikia, ir įsitikinti, kad fasadas yra saugus nuo UV spindulių ir lietaus.
Naudingi patarimai vartotojams: ką daryti, ko vengti
- Nenaudokite per silpnų arba netinkamų klijų - rinkitės universalius klijus ar klijus priklausomai nuo statybos sąlygų.
- Neperpildykite klijų; lašai neturėtų būti už kraštų. Per didelis klijų sluoksnis gali trukdyti plokštės tiesioginį prilipimą.
- Nusprendus naudoti kombinuotą metodą, iš anksto suplanuokite kaiščių skaičių, į kuriuos įsukama, kad plokštės nelįstų kartu su švitr Value plėvelėmis.
- Leiskite klijams pilnai išdžiūti prieš atlikdami tolesnius darbus.
Šiame straipsnyje aprašyti pagrindai ir praktiniai patarimai padės sėkmingai pritvirtinti polistirolą prie sienos, užtikrinti ilgaamžiškumą ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Svarbiausia - kruopščiai paruošti paviršių, pasirinkti tinkamas klijavimo ir tvirtinimo priemones, ir laikytis technologijos nuo pradžios iki pabaigos.
tags: #kaip #pritvirtinti #polistirola