Polistireninis putplastis taikytinas visų išorinių sienų šiltinimui. Jis naudotinas tinkuojamose, vėdinamose bei kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu gaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengti ne mažiau kaip 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Taip darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių sandūras tarp plokščių klijų nededama. Šilumos tiltelių pavojus esti mažesnis, jei polistireninio putplaščio; plokščių briaunos daromos su falcais. Kai šiltinimo plokštes priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis fasaduose gali atsirasti dėmės bei plyšiai. Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais.
Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis > 150 mm, smeigių galvučių gilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamštu arba užpurškiamos montažinėmis putomis.
Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia sagoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikių. Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo UV spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą pirmąjį tinkoklijų sluoksnį įspraudžiami pastato bei sienų angų kampų papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų, vertikaliai nuo pastato viršaus iki apačios, armavimo tinklelio juostos. Gretimos armavimo tinklelio juostos užleidžiamos viena ant kitos > 100 mm. Armavimo tinklelis turi būti įklampintas į tinkoklijų sluoksnio vidurį ir užglaistytas. Visas fasadas nuo viršaus iki apačios ir nuo pastato kampo iki vertikalios deformacinės siūlės arba iki kito pastato kampo turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 metrų liniuotės ruože < 2 mm. Plonasluoksniu tinku padengtus fasadus nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40°C daugiau už aplinkos orą. Stebėjimai rodo, kad esti daug atvejų, kai yra neteisingai suformuojami išorinių nuolajų galai ir jie neteisingai sujungiami su angokraštiais. Tokiose jungtyse susidaro plyšiai pro kuriuos skverbiasi į šiltinimo sistemą lietaus vanduo bei teršalai.
Vėdinama termoizoliacinė sistema
Šiltinant pastatų išorines sienas vėdinama termoizoliacine sistema būtina laikytis STR 2.01. Vėdinama išorinių sienų termoizoliacinė sistema naudotina masyvių ir karkasinių išorinių sienų šiltinimui. Šia šiltinimo sistema galima šiltinti pastatus visais metų laikais. Vėdinamą išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro: šilumos izoliacija, jos tvirtinimo elementai, 25-40 mm vėdinamas tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Fasado apdaila tvirtinama prie metalinių profiliuočių, sujungtų su L profilio metalinėmis gembėmis, arba vertikalų medinių tašų. Tarp L profilio metalinių gembių ir šiltinamos sienos yra dedama šilumą izoliuojanti tarpinė. Plyšiai tarp polistireninio putplasčio plokščių, kaip ir tinkuojamoje šiltinimo sistemoje, turi būti užpildomi jų atraižomis arba termoizoliacinėmis putomis. Vėdinamos išorinių sienų sistemos apačioje ir viršuje bei sienose esančių angų apačioje ir viršuje turi būti įrengtos vėdinimo-drenavimo angos, ne mažesnės kaip 500 mm2 1-me horizontalaus pjūvio metre. Vėdinamą sistemą būtina apsaugoti nuo užterštumo ir korozijos. Putų polistirolą pirkti patogiausia tiesiai iš gamintojo.
Paruošimo darbai ir medžiagos
Prieš šiltinimą būtina išvalyti sieną: nušluoti dulkes, pašalinti atsilupusius dažus, užtikrinti sausumą. Plokštės šalia langų kampų su kampais sutvirtinami su armavimo tinkleliu. Darborodoje planuojama, kad vienam kv. metre reikia 6-8 tvirtinimo elementų. Armavimo tinklelis dedamas visam dengiamam plotui, langų kampams specialūs kampai su armavimo tinkleliu. Polistirolo lapai turi būti su standžiais kraštais ir be UV pažeidimų. Iš anksto įrengiama cokolinio profilio tvirtinimo sistema, o pirmoji plokščių eilė dedama nuo cokolinio profilio. Jei sienos paviršius nėra vienalytis, galima naudoti universalias klijavimo putas arba klijus su papildomu tvirtinimu. Dažniausiai naudojami giluminiai gruntai; gruntavimas padeda geriau prisiklijuoti klijams. Sienų paviršius turi būti sausas ir švarus, o plokštės - tvirtai užspaustos į pagrindą ir laikomos. Grandys, jungtys, ir kampiniai užbaigimai privalo būti užbaigti, kad vėliau netektų vėliau atsirasti tarpai ir šilumos tiltelių.
Klijavimas ir armavimas
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimas yra vienas svarbiausių apšiltinimo etapo. Klijavimui naudojami universalūs klijai - putų polistirolui. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40% prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Jei ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų tūrio dalis padidinama iki apie 60%. Plokščių kraštai turi būti užklijuoti be pertekliaus. Po klijavimo plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai sutvirtėjo, o skylės užpildomos termoizoliacine medžiaga. Prieš dedant armavimo tinklelį, plokštės turi būti tvirtai pritvirtintos ir niekur nekrutėti. Armavimo tinklelis įklojamas į armavimo mišinius taip, kad kraštai persidengtų apie 10 cm, kampai sustiprinami papildomais gabalais. Tinkleliai kampinės vietose su 20×30 cm dydžio armavimo tinkleliu, palengvina langų ir durų sandūras. Armavimo sluoksnis dengiamas taip, kad tinklelis būtų įspaudžiamas į tinklinį sluoksnį ir plokščių paviršiaus nesimanotų. Uždengus armavimo sluoksnį, reikia palaukti 2-3 paras, priklausomai nuo oro sąlygų, po to sienas nugruntuoti specialiu gruntu. Po džiūvimo sienos paruošiamos plėtrai į struktūrinį tinką.
Tinkavimo ir apdailos darbai
Mineralinis tinkas yra vienas patvariausių pasirinkimų - laikui bėgant jis tvirtėja, atsparus biologinei korozijai, grybeliams ir pelėsiams. Ant tinko dažnai dengiamas fasadiniai dažai; silikoniniai ir akriliniai tinkai impregnuoti, todėl apšiltintą fasadą retai reikia dažyti. Statybų metu naudojamas stiklo audinio armavimo tinklelis įleidžiamas į armavimo mišinį, o tinklelis turi būti įklampintas į tinklelį taip, kad išorėje nepasirodytų siūlės. Struktūrinio tinko grūdelių frakcija gali būti 1,5-3 mm, o struktūra formuojama pertrinant tinką specialia mentelėmis. Gali būti naudojami skirtingi struktūros variantai (LIETUTIS, Samanėlė). Tinką tepant reikalinga nuosekti tiksliai ir laikytis technologijos: mentelė spaudžiama iki tinko grūdelio dydžio, tada išgaunama norima struktūra. Plokščių šlifavimas atliekamas su šviesos šalinanku, o kampuose svarbu palikti pakankamą nuolydį.
Namas šiltinimas išorėje: kokia nauda?
Polistireninis putplastis yra viena iš dažniausiai sutinkamų ir pigiausių fasadų šiltinimo medžiagų. Jo plokštės lengvai montuojamos, dėl to nedaug dulkių. Polistirenas turi mažą šilumos laidumo koeficientą dėl uždarų porų struktūros. Paprastai EPS plokščių deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,033-0,045 W/(m·K). Atsižvelgiant į tankį, Neoporo putplastis turi šilumos laidumo koeficientą 0,031-0,033 W/(m·K). Nemažiau svarbu yra plokščių kokybė, jų sklandus prisitvirtinimas, atsparumas UV spinduliams ir mechaniniam poveikiui. Pamatai ir sienos turi būti paruoštos, o siūlės užpildomos tinklelių šalinamais įtrūkimais. Darbų kokybė priklauso nuo tinkamai atlikto paviršiaus paruošimo, gruntavimo ir klijavimo proceso.
Namuose šiltinimas polistirenu dažnai atliekamas 20-40 mm storio sluoksniu, o pramoniniams pastatams rekomenduojama iki 60 mm ar daugiau. Pasirenkant storį svarbu nustatyti rasos tašką, kad neiškiltų kondensatas. Polistirolo plokštės gali būti klijuojamos karštuoju būdu arba naudojant klijus-mastikas. Papildomai plokštės tvirtinamos smeigėmis. Angokraščiai dažniausiai turi nuolydį, todėl būtina užtikrinti sandarumą nuo išorės į vidaus garų srautų ir lietaus. Po plokščių klijavimo ir užpildymo tarpus reikia iš karto įklijuoti armavimo tinklelį ir užglaistyti, o kampai turi būti užklijuoti kampais. Polistireninio putplasčio apdaila gali būti dengta tinku arba klijuotais gipskartonio plokštėmis. Tokiu atveju plokštės gali veikti kaip pagrindas gipso montavimui ir tolesnei apdailai.
Žingsniai iš vidaus: ką reikia žinoti
Nors išorinis apšiltinimas yra pagrindinis, kartais žmonės galvoja apie vidaus šiltinimą. Tačiau vidaus šiltinimas gali sukelti kondensato problemas ir pelėsio plitimą, jei nėra tinkamai suprojektuotas. Jei vis dėlto nusprendėte šiltinti iš vidaus, reikia įvertinti garų izoliaciją, hidroizoliaciją ir oro srautus. Yra plokščių variacijos su integruota garų izoliacija, o kai kurios sistemos rekomenduoja naudoti specialias plokštes su klijuotais gipso kartonais, kad užtikrintumėte konstrukcijos vientisumą. Taip pat egzistuoja variantai su metaliniu karkasu, mineraline vata ir garų izoliacija.
Reikia žinoti apie medžiagų parinkimą
Medžiagų pasirinkimas priklauso nuo sienos konstrukcijos, vietovės klimato, ir ekonominių galimybių. Baltasis putplastis EPS turi gerą kainos ir efektyvumo santykį; Neoporas (pilkas putplastis) pasižymi dar geresnėmis savybėmis. Mineralinė vata taip pat naudojama, tačiau yra brangesnė ir sudėtingiau dengiasi ant plokščių. Straipsnyje pateikiama rekomendacija - naudoti polistirolo plokštes kartu su universalais klijais ir smeigėmis, o kampuose naudoti specialias kampines gembes. Tvirtinimo kampai ir armavimo tinklas užtikrina atsparumą šalčiams ir mechaniniams poveikiams.
Darbo eiga žingsnis po žingsnio
- Paruošimas: sienos paviršiaus valymas, senų dangų pašalinimas, surinkti įrankiai ir atsarginės medžiagos.
- Gruntavimas: sunaikino likusį purvą, užtikrinti sukibimą su plokšte.
- Papildomų įrenginių montavimas: cokoliniai profiliai, langų kampų užkaitai, apsauginės plėvelės.
- Šilumos izoliacijos plokščių klijavimas: kruopščiai dengti plokštes, užtikrinti 40% plokštės paviršiaus padengimą klijais, laikyti kelias minutes ir prispausti.
- Smeigimų montavimas: prasideda praėjus 24 valandoms po klijavimo; skylės gręžiamos atitinkamai; užpildyti užsandarinti tarpai.
- Armavimo tinklelio klijavimas: tinklelis dedamas kraštų 10 cm persidengimu, kampai sustiprinami.
- Armavimo sluoksnis: įspaudžiama armavimo mišinio sluoksnis; išlyginti paviršių.
- Gruntavimas prieš tinkavimą: paviršiai nugruntojami; jeigu planuojama dažyti, naudoti spalvotą gruntą.
- Tinkavimas: mineralinis arba silikoninis tinkas, grūdelių frakcija 1,5-3 mm; struktūros formavimas.
- Galutinė apdaila: dažymas arba tapetavimas, priklausomai nuo pasirinkto apdailos tipo.
Techniniai patarimai ir įspėjimai
- Neatidarinėkite šiltinimo darbus naujai pastatytame name - namas turi susėsti; palaukite kelias savaites.
- Nepamirškite apšiltinti grindų ir stogo, nes šaltos grindys ar nekokybiškas stogas gali sumažinti viso proceso efektyvumą.
- Rinkitės tinkamas medžiagas: akmens vata geriau laikyti, bet yra brangesnė ir sunkiau dengiasi ant nelygių paviršių.
- Profesionalai turėtų atlikti darbus dėl jų sudėtingumo ir specialių įrankių poreikio.
Medžiagų ir įrankių santrauka
Šiltinimo sistemos pagrindą sudaro klijai, šilumos izoliacinės medžiagos (polistirolas arba mineralinė vata) ir mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Polistirolo plokštės dažnai klijuojamos universaliais klijais, o po to tvirtinamos smeigėmis; papildomai naudojamas armavimo tinklas ir tinko sluoksnis. Reikalingi įrankiai: šepetys sienų paruošimui, glaistyklė, šluota, statybiniai maišai, volelis gruntui, kibiras klijams, grąžtas, maišymo antgalis, glaistyklė klijams, plaktukas, mentelės ir kt.
Medinių namų šiltinimas polistirolu
Medinio namo fasadų šiltinimui EPS plokštės dažnai naudojamos kartu su tinku ar gipso kartono plokštėmis. Reikalingas atsargumas dėl garso ir drėgmės į sieną srauto; gali būti naudojamos plokštės su integruota garų izoliacija. Taip pat galima rinkti metallinį karkasą, užpildyti mineraline vata ir įrengti garų izoliaciją. Pasirinkimas priklauso nuo klimato, biudžeto ir poreikių.
Santrauka ir meta informacija
Apšiltinant medinį namą polistirolo plokštėmis, galima pasiekti didelį energijos taupymą, gerą sandarumą ir komfortą. Svarbiausia - tinkamai paruošti paviršiai, teisingas klijavimas ir tvirtinimas, bei atitinkama armavimo ir tinkavimo technologija. Tinkama šilumos izoliacija užtikrina ilgaamžiškumą ir sumažina šildymo išlaidas. Žingsnis po žingsnio atlikus darbus pagal pateiktą seką, galite pasiekti kokybišką fasado šiltinimą su polistirolo plokštėmis.
tags: #kaip #polistirolu #apklijuoti #skydeli