Prieš galutiniai nuspręsdami, kaip atrodys mūsų fasadas: kaip tarpusavyje derės stogas, lietaus nubėgimo sistema, dailylentės ir langai, peržiūrėjome krūvą nuotraukų internete. Vėliau tiesiog pravažiuodami ir pamatydami mums patinkančios spalvos namą, prie jo stabtelėdavome ir nusifotografuodavome. Kokios spalvos fasado norėsime, žinojome nuo pat pradžių. Pilkos. Atrodo nieko čia sudėtinga, bet kai pradedi rinktis ir dairytis - tų pilkų atspalvių visa galybė. O kur dar spalvos intensyvumas: nuo šviesiai iki tamsiai ir atgal.
Žinoma, tai labai subjektyvus dalykas ir dėl grožio nesiginčijama, yra ir galybė straipsnių, kaip reiktų derintis spalvas, į ką atkreipti dėmesį ir pan. Jeigu, kažkas abejoja dėl spalvų tarpusavio derėjimo, pvz., Tikkurila iš karto siūlo jų pačių padarytus derinius fasadams. Nors iš anksto turėjome savo favoritus, aplankėme Pinotex, VivaColor, Dulux, Fintex atstovus. Visgi viską pasvėrus, mes nekeitėme savo nuomonės ir pasirinkome vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinę, tirpiklinę išorės medienos apsaugos lazūrą HK-Lasur. Kaip pasirinkimas buvo pagrįstas, ir kodėl tiksliai šios lazūros? labai gerai ir lengvai dengiasi. bene svarbiausias aspektas - jais jau esame dažę ir jie paliko gerą įspūdį.
Reikėtų pradėti nuo to, ko mes nenorėjome - o mes nenorėjome pilnai dengiančių dažų. Taip, jie ilgaamžiškesni, jiems suteikiama ilgesnė garantija, o tai reiškia ir mažesnė priežiūra ir ilgesnėje laiko perspektyvoje mažesnės sąnaudos. Ko mes norėjome - o mes norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Taigi dairėmės į skaidriuosius dažus, todėl greitai teko nusileisti ant žemės - didelis spalvų pasirinkimas čia nelepina. Štai tokia yra pagrindinė Remmers lazūros paletė. Jei norite daugiau pilkos, yra ir daugiau. Tik iš šios antrosios paletės lazūros reikėtų laukti apie dvi savaites. Tai štai kaip greitai tie visi svarstymai ir ieškojimai, koks pilkos atspalvis ir intensyvumas turėtų būti, baigėsi. Pažiūrėjus dažytus medienos pavyzdžius gyvai pas atstovus, mums tiko ir patiko pilka iš pagrindinės paletės. Spalvos pavadinimas - silbergrau RC 970 (Nr. 2257). Užbėgant kitiems įrašams už akių, stogo danga ir lietaus nuotekų sistema, langai ir durys bus antracito spalvos (arba kitaip 7016 RAL).
Grįžtant prie to, ką gi mes dažome. Mūsų fasadas bus apkaltas 90 mm pločo pušinėmis dailylentėmis. Paskaičiavome, jog fasadui reikės jų apie 120 kv.m. Remmers kibiras 20 l skirtas 240 kv.m., kaina - 200 Eur. Kadangi dažymo darbai vyko jau rudenį, tai persikėlėme į tėčio dirbtuves, kur buvo pakankamai vietos ir dažyti, ir džiūti, ir kurį laiką pasandėliuoti. Gamintojas deklaruoja, jog lazūra nudžiūva per 12 val. ir dar keletą dienų gali jaustis šioks toks lipnumas. Tas tiesa, paviršius visiškai nebelipo po 3-4 dienų. Iš pradžių atrodė, jog darbas eis gana greitai ir per savaitgalį įveiksime. Lentutes dabar nudažėme tik vieną kartą, antrą kartą jas planuojame dažyti pavasarį, kai jos jau bus ten, kur ir joms priklauso. Po pirmojo dažymo pasakyti, kokia bus tikroji spalva - gana sudėtinga. Keliose vietose, kol dar nesudėjome mažojo stogelio, ant kurio vėliau visai nesinorės vaikščioti, dalį dailylenčių ir pakalimų nudažėme iš karto antrą kartą, tik juos sukalus. Skirtumas akivaizdus!
Po 1̨ojo dažymo pasakyti, kokia bus tikroji spalva - sudėtinga; keliose vietose antrą kartą dažyta dalis, kad tonas susiformuotų. Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-06-18. Dažyti namų fasadai kol kas viena populiariausių namų apdailų, o vasaros pradžia yra puikus metas namo fasado atnaujinimui. Kuo geriau dažymui paruošite fasado paviršių, tuo ilgiau jis džiugins akį, bus lygus, atrodys estetiškai, saugos sienas nuo neigiamo atmosferos poveikio.
Kaip paruošti fasado paviršių dažymui
Geriausia dažyti lygų, sausą, tankų, vienodai sugeriantį paviršių. Ar jūsų namo sienos tokios, galima sužinoti paprastai: prilipinkite prie jų didelį gabalą permatomos lipnios juostos ir, luktelėję kokią minutę, atplėškite. Jeigu kartu su juosta neatitrūko paviršiaus dalelių, vadinasi, jį galima gruntuoti ir dažyti. Jei namo sienos anksčiau buvo dažytos, visus suskeldėjusius, trupančius senus dažus reikia pašalinti metaliniu šepečiu. Jei tokie defektai apima didelį plotą, tikslingiau nuvalyti dažų sluoksnį nuo viso fasado paviršiaus. Tai galima daryti mechaniškai (metaliniu šepečiu ar smėlio srove) arba cheminiu būdu (įvairiais tirpikliais). Mechaninis būdas greitesnis, bet šiek tiek pažeidžia paviršiaus struktūrą. Nuplaukite dulkes ir nešvarumus. Labai svarbu kruopščiai padengti dažymui ruošiamą paviršių gruntu, mat jis įsiskverbia į paviršių, taip jį sutvirtindamas, pagerina sukibimą su dažais ir sumažina jų įgėrimą - taigi ir sąnaudas. Čia tikrai neverta taupyti. Grunto pasirinkimas priklauso nuo to, koks yra lauko sienų paviršus. Ruošdami dažymui medinį fasadą, kruopščiai padenkite visą paviršių antiseptiniu gruntu, šitaip užkirsdami kelią pelėsiui, mėliui, puvimui ir graužikams. Tinkuotoms sienoms geriausia pasirinkti giluminį gruntą, kuris sustiprina porėtus paviršius, suvienodina jų įgeriamąsias savybes, sumažina dažų sąnaudas. Betoniniams, lygiems, nesugeriantiems paviršiams geriausia naudoti kontaktinį gruntą, pagerinantį sukibimą su dažais. Gruntuotos sienos sugeria mažiau vandens iš išorės, tačiau nekliudo išsiskirti garams iš vidaus. Šitaip mažėja sienų drėgnumas, tikimybė dėl to atšokti ir nuo temperatūrų kaitos sutrūkinėti dažams, atsirasti pelėsiui.
- Po pirmojo grunto sluoksnio pats metas užtaisyti visus nelygumus ir įtrūkius. Gruntas pagerina glaisto kibimą prie paviršiaus, apsaugo jį nuo trupėjimo.
- Jei mediena turi puvinių, išpjaukite juos ir pakeiskite naujais intarpais. Kaip pasirinkti tinkamą glaistą? Žinomi gamintojai paprastai siūlo visus apdailai reikalingus papildomus produktus, kurių savybės jau suderintos su dažų savybėmis.
- Prisiminkite vieną patikimą taisyklę: jei renkatės lateksinius dažus, glaistas taip pat turėtų būti lateksinis, jeigu akrilinius - glaistas irgi turėtų būti tos pačios rūšies.
Fasadinių dažų pagrindinė paskirtis - apsaugoti pastato išorę nuo kritulių poveikio. Jie turi būti hidrofobiški, atsparūs mechaniniams ir cheminiams pažeidimams, ir, jeigu tai aukštos kokybės produktas, neleisti veistis mikroorganizmams. Organiniuose (akriliniuose, alkidiniuose ir lateksiniuose) dažuose rišamoji medžiaga yra polimeras, gaunamas iš naftos produktų ar augalinių aliejų, neorganiniuose - dažniausiai kalkės, cementas ar skystas stiklas (silikatas). Tarp tokių dažų populiarūs silikoniniai ir silikatiniai, nes jie neformuoja plėvelės ant dengiamojo paviršiaus, kaip kad organiniai. Naujus medinius namų fasadus galima padengti keliais atspalviu suteikiančio antiseptiko sluoksniais ir iš viso nedažyti. Yra permatomų antiseptikų, išryškinančių medienos tekstūrą, ir nepermatomų, uždengiančių raštą, bet paliekančių struktūrą. Jei vis dėlto nutarėte dažyti, galima rinktis akrilinius, lateksinius arba alkidinius dažus. Renkantis dažus betoniniam fasadui, svarbu atkreipti dėmesį į jų pH reikšmę, kuri turi būti didesnė nei betono, antraip dažai ištrauks iš betono druskas, o tai gali pagreitinti metalinės armatūros irimą ir spalvos blukimą. Jeigu namo sienos apšiltintos akmens vata, joms skirti dažai turėtų pasižymėti geru laidumu vandens garams (difuzija). Paprastai tokiu atveju pasirenkami mineraliniai dažai. Jei fasadas jau buvo dažytas, geriausia, kad naujų ir senų dažų pagrindas būtų suderintas: akrilinis su akriliniu, lateksinis su lateksiniu, alkidinis su alkidiniu, aliejinis su aliejiniu.
O kaip nustatyti, kokiais dažais dengtos Jūsų namo sienos? lateksinių dažų plėvelė elastinga, o gabaliuką sudeginus, pasklinda degančios plastmasės kvapas. Aliejiniai dažai skeldėja tinkleliu - išilgai ir skersai dažymo krypties. Apskaičiavę sienų plotą (be langų ir durų), padauginkite jį iš išeigos vidurkio vienam litrui. Šis skaičius paprastai būna ant pakuotės ir parodo, kokį plotą galima padengti vienu litru dažų, dengiant vienu sluoksniu. Kadangi sluoksniai bus keli, padauginkite gautą skaičių iš sluoksnių kiekio ir pridėkite 10 proc. atsargai.
Pasidomėkite oro prognoze. Venkite pradėti darbus, jei ateina šalčiai, kaitra, vėtra ar lijundra. Jei bus pernelyg karšta ir vėjuota, iš dažų per greitai išgaruos jų sudėtyje esantis vanduo ir nesusiformuos pakankamai tvirta danga. Pasirinkite vidutinės temperatūros, sausas, debesuotas vasaros dienas. Geriausia, kai dažomas ir džiūnantis paviršius negauna tiesioginių saulės spindulių. Dažyti fasadus galima purkštuvu, voleliu ir teptuku. Volelio šerelių ilgį pasirinkite pagal paviršiaus struktūrą - kuo jis lygesnis, tuo trumpesnių šerelių reikia. Pradėkite dažyti nuo viršaus, nuo stogo kraigo. Medinius fasadus denkite medienos pluošto kryptimi (ypač kruopščiai padenkite lentų galus, jie sugeria daugiausia drėgmės), tinkuotus ir betoninius - pramaišiui: vertikaliai, horizontaliai ir įstrižai, persidengiančiomis juostomis, nepalikdami įpusėto sluoksnio. Jeigu naudosite purkštuvą, pasirūpinkite, kad dažai nebūtų per tiršti. Stenkitės, kad sluoksniai nebūtų per stori - geriau laikosi du ploni nei vienas storas.
Geografinės ir techninės detalės apie dažų pasirinkimą
Jei prireiks pertraukos, pabaikite dengti vieną dažų sluoksnį ir tik tada sustokite. Prieš antrą sluoksnį leiskite pradžiūti pirmajam - palaukite tiek, kiek gamintojas rekomenduoja (nurodymus rasite ant pakuotės). Dažyti fasadus galima purkštuvu, voleliu ir teptuku. Jei fasado paviršius grubus, dengtas dekoratyviniu gruntu, jam siūlome naudoti kuo ilgesnio plauko volelį. Jei fasadas medinis, dažykite teptuku. Prieš dažant dažus būtina gerai išmaišyti. Ilgaamžiškumas išgaunamas, kai medienos trūkiai, pjūviai, sukimo ar tvirtinimo vietos būna uždažytos du ar tris kartus. Tai svarbu, nes tai padeda uždaryti vandens įsigėrimą. Svarbu negailėti dažų ir jų sausai netepti.
Jei dažomos fasado sienos nėra aukštos ir jas galite pasiekti stovėdami ant žemės, dažyti pradėkite nuo krašto. Voluoti pradėkite ties viduriu. Dažus pirmiausia paskirstykite į viršų, o tada į apačią. Kitą volavimą pradėkite taip, kad grįžtumėte prie anksčiau nudažyto paviršiaus per 15-20 cm. Svarbu, kad abu nudažyti plotai būtų sujungti prieš jiems išdžiūnant. Todėl visą sieną dažykite iš karto. Jei fasado sienos per aukštos, kad pasiektumėte jų viršų nuo žemės, suskirstykite dažomas plokštumas. Geriau dažnesnis ir mažesnis dažų užnešimas, dažo turi būti gausiai, jis turi lengvai teptis, kad medis gautų kuo daugiau mikronų.
Mineralinių fasadų dažymas - svarbus baigiamasis statybos ir renovacijos etapas. Fasado dažai turi ilgam apsaugoti išorinių sienų paviršių nuo ekstremalių lauko sąlygų. Pastatas - tai didelė investicija ir vertingas turtas. Tinkamai parinkti kokybiški fasado dažai padės ilgai išsaugoti jo estetinę išvaizdą bei realią vertę ir netgi ją padidinti. Fasado dangos išvaizdai ir tarnavimo trukmei įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Tinkamas dažymo sistemos parinkimas ir naudojimas atsižvelgiant į fasado rūšį.
- Įrankiai ir įranga.
- Kokios oro sąlygos tinkamos dažyti lauke? Svarbiausia sąlyga - dažomas paviršius turi būti sausas.
Temperatūra turi būti ne mažesnė kaip +5 °C ir (pageidautina) ne didesnė kaip +25 °C, santykinis oro drėgnis turi neviršyti 80 proc. Nedažykite mineralinio fasado, kol jis yra drėgnas, o baigus dažyti neturėtų iš karto pradėti lyti, nes tai gali pakenkti ką tik nudažyto paviršiaus išvaizdai. Taip pat nedažykite, kai lauke labai karšta, ir venkite tiesioginių saulės spindulių. Nudažius fasadą jį galima valyti ne anksčiau kaip po mėnesio. Tinkamiausias valymo būdas - gerai nuskalauti švariu vandeniu iš viršaus į apačią (pavyzdžiui, su žarna). Jei reikia - pašveiskite paviršių šepečiu. Turėkite omenyje, kad nuplovus fasadą gali pasikeisti jo atspalvis, todėl plaukite visą fasado elementą, kad nuplautas plotas neišryškėtų. Prieš plaudami pašalinkite visas atplaišas ir nešvarumus.
Mineraliniams fasadams dažyti idealiai tinka kokybiški prekių ženklo „Vivacolor“ fasadų dažai „Hansa Facade“ ir „Hansa Silicate“. Šie dažai turi tam tikrų skirtumų, todėl norime supažindinti su svarbiausiomis jų savybėmis. Dažuose „Hansa Facade“ yra silikoninio priedo, todėl jie atstumiantys vandenį. Tai puikiai įrodo jais dažytu paviršiumi riedantys vandens lašeliai. Šių dažų danga nepatamsėja, nesudrėksta ir nesutrūkinėja net po stipraus lietaus ar veikiama ekstremalios temperatūros. Ji neleidžia į fasado paviršius įsiskverbti purvui ir pasižymi puikiu laidumu garams. Dažai „Hansa Facade“ tinka naujiems ir anksčiau dažytiems betoniniams, tinkuotiems bei mineralinio pluošto paviršiams. Netinka kalkiniais dažais dažytiems paviršiams.
Svarbiausia dažų „Hansa Silicate“ savybė - labai geras laidumas vandens garams. Dėl šios savybės tinko sluoksnyje arba pastato sienose esanti drėgmė gali laisvai išgaruoti ir nesikaupia po dažų danga, t. y. pastato sienos gali „kvėpuoti“. Silikatiniai dažai saugo pastato fasadą nuo atmosferos poveikio. Neorganinė šarminė silikatinių dažų sudėtis neleidžia ant jais dažyto paviršiaus atsirasti ir augti pelėsiui bei grybeliams, todėl jis ilgam laikui išlieka švarus. Šiais dažais padengtas paviršius švarus išlieka ir dėl to, kad ant jo nesikondensuoja drėgmė. Dažai „Hansa Silicate“ tinka naujiems ir anksčiau dažytiems betoniniams, kalkiniu bei cementiniu-kalkiniu tinku tinkuotiems ir silikatinių plytų fasadams. Juos taip pat galima naudoti mineraliniams interjero paviršiams. Dažant šiais dažais būtina naudoti technologiją „šlapias ant šlapio“, kai dažai tepami ant dar neišdžiūvusio ankstesnio dažų sluoksnio arba šiek tiek drėgno paviršiaus siekiant vientiso, greito ir efektyvaus padengimo ar kad nesimatytų dažų dangos sandūrų. Palanges ir kitus paviršius, kurie nebus dažomi, reikia kruopščiai uždengti (nors užtiškusius dažus galima nuvalyti, bet juos nuvalius paviršius lieka matinis).
Kadangi silikatiniai dažai sugeria drėgmę, po lietaus fasadas gali atrodyti dėmėtas, tačiau drėgmei išdžiūvus jis atgauna buvusią išvaizdą. Cokoliams dažyti skirti dažai „Hansa Sokkel“ sudaro didesnio tankio ir šiek tiek blizgesnę dangą nei fasadų dažai. Jie netinka apšiltintiems fasadams dažyti, tačiau puikiai tiks betoninėms kolonoms, tvoroms ir pan.
Dažų pasirinkimas ir spalvų derinimas - ilgaamžės investicijos dalis. Svarbu suprasti, kad tam tikros naktinės ir dienos šviesos sąlygos keičia spalvos įspūdį, todėl rekomenduojama išbandyti spalvą realioje aplinkoje. Jei senoji dažų danga lengvai sudrėksta nuo sąlyčio su vandeniu, fasadas buvo dažytas neorganiniais dažais. Organiniai dažai (akriliniai) sudaro didesnio tankio dangą, nelaidžią drėgmei. Aptariame problemas, dažniausiai pasitaikančias dažant mineralinius fasadus, ir siūlome sprendimus, pvz., druskų kristalizaciją pašalinti metaliniu šepečiu, o drėgmei kilus - sutvarkyti stogą ir ventiliaciją.
Išbandykite spalvą mažame plotelyje, kol nuspręsite dėl viso fasado. Jei naudosite pusiau skaidrią dažyvę, išbandykite ją ant atskiros lentos, kad tekstūra neišbluktų. Jei planuojate nepermatomus dažus, spalvą galima išbandyti tiesiai ant sienos, nes du dažų sluoksniai užmaskuos bandinį. Jei jaučiate, kad norite daugiau pilko įvairovės, rinkitės iš Remmers paletės, o toliau derinkite su stogo, langų ir durų spalva.
Praktiniai patarimai dėl spalvos rodymo ir bandymo
- Nors bandinys gali būti atliekamas žiemą ar vėjuotą dieną, realus fasado vaizdas pasirodys tik išbandytas ant dalies plokštumos.
- Prieš dažant atlikite fasadinių sienų pataisymus: išlyginkite įtrūkimus ir paviršiaus nelygumus.
- Pasirinkite tinkamus įrankius - volą, šepetį ar purkštuvą - atsižvelgiant į paviršiaus tekstūrą.
Fasado dažymas - tai investicija, todėl svarbu išmanyti spalvų derinimo principus, kad būtų išvengta klaidų ir nudažytas paviršius ilgai išliktų dailus. Nuo teisingos paruošimo, per dirbtuvių patalpų slypi žinios, iki teisingo įrankių pasirinkimo - visa tai lemia galutinį rezultatą.
tags: #kaip #perdazyti #apsiltinta #fasada #sviesesene #splava