Jeigu pavargote nuo įprastos raudonos, kaštoninės ar juodos židinio spalvos, tikriausiai jūs vis dažniau pagalvojate apie židinio naują išvaizdą, kuri patrauktų kiekvieno atėjusio svečio akį ar tiesiog būtų tarsi namų puošmena. Atsiminkite, jog jei norite įspūdingo rezultato, visų pirma reikia tam tinkamai pasiruošti. Juk gera pradžia- pusė darbo.
Židinio paviršiaus paruošimas prieš dažymą ir mūro darbus
- Židinio valymas. Visų pirma jūs turite patikrinti židinio paviršių. Jeigu pastebėjote dulkes, purvą ar dėmes ant židinio, nuteikite save, jog turėsite šiek tiek intensyvaus valymo. Sudrėkinkite vielinį šepetį ir pradėkite paviršiaus valymą , įsitikindami, kad kruopščiai išvalote purviniausias vietas.
- Pelėsių pašalinimas. Galite tai padaryti su vandens ir baliklio tirpalu. Sumaišykite nedidelį kiekį baliklio su vandeniu ir įmerkite vielinį šepetį į esamą mišinį. Valykite pasirinktas vietas kruopščiai kol pelėsis dings. Nuvalykite paviršių drėgnu skudurėliu ir leiskite židiniui visiškai išdžiūti.
- Naudokite muilą. Jei nuo židinio niekaip nepavyksta pašalinti dėmių ir purvo, t.y kurių negali būti pašalintos šukuojant, gali būti jog teks valyti su muilu. Atskieskite skystą muilą vandenyje. Įmerkite vielinį šepetį į muiluotą vandenį ir pradėkite valyti židinį. Dirbkite mažame plotelyje, vėliau pereikite prie kitų plotelių ir valykite kol įsitikinsite, jog valymas davė norima rezultatą- židinio paviršius taps švarus.
- Įtrūkimų sandarinimas. Įtrūkimai- gana dažnas reiškinys židinyje. Kadangi jie nelygūs ir padaro apdailą negražią, šiuos įtrūkimus būtina užtaisyti. Pradėkite nuo to, jog reikia pašalinti viską kas yra įtrūkimo viduje.
- Grunto naudojimas. Gruntas pagerins židinio struktūrą ir padės dažams ilgiau išsilaikyti. Naudokite tik ploną grunto sluoksnį. Pradėkite nuo židinio viršaus ir leiskitės iš lėto į apačią. Išgruntavus židinį, leiskite jam visiškai išdžiúti. Taigi, jus visiškai paruošėte židinį dažymui. Spalva- tai tik jūsų asmeninis reikalas, tačiau jeigu norite jog židinys kambaryje būtų akių traukos centras, pasirinkite spalvą, kuri visiškai skiriasi nuo pagrindinių kambario spalvų. Pamėginkite nenaudoti standartinių židinio spalvų, taip suteikiant židiniui daugiau indvidualumo. Patariame jums naudoti geltoną, oranžinę, žalią ir mėlyną spalvas. Dabar, prisiminkite jog dažyti reikia tolygiai tik viena kryptimi.
Skiedinio paruošimas skirtingiems židinio darbams
Betono mišiniai ir skiediniai yra skirtingi pagal paskirtį. Čia pateikiamas glaustas, tačiau išsamus aprašas, kaip paruošti skiedinį mūro darbams, ruošimą ir santykius skirtingoms užduotims:
- Betono mišinys (platus naudojimas pamatams, grindims, sienoms): sudaro cemento, smėlio, žvyro ir vandens - dažnai santykis 1:2:3. Rankiniam maišymui reikalingi tinkami indai ir kastuvas. Jei norite patogumo, galite rinktis sausą betono mišinį ir pagal gamintojo nurodymus įpilti vandens.
- Skiedinys be žvyro (skiedinys mūro darbams). Sudėtis paprastesnė: 1 dalis cemento, 3 dalys smėlio ir apie 0,5 dalies vandens. Skiedinys turi būti vientisas ir lipnus, kad gerai sukibtų su paviršiais.
- Kalkių skiedinys tinkavimui ir sienoms - sandarus ir plastikas. Sudėtyje kalkėmis daromos kompozicijos, gali būti 1:1, 1:2 arba 1:3 (kalkės:smėlis). Vanduo įsitraukia iš esmės, bet dažnai nenurodyti santykiai.
- Mūro skiediniai su moliu (molio-smėlio skiediniai). Molis suteikia lipnumą ir atsparumą aukštai temperatūrai; sudėtis dažnai rodo molio, smėlio ir vandens santykį. Galima eksperimentuoti su mišiniu iki rasto optimo plastiškumo. Pavyzdžiui, 10-25-75 ar kitos proporcijos, kol pasiekiama plastiška, bet ne per lipni masė.
- Šamotinis skiedinys (urekloji skiedinio poreikiai krosnims ir židiniams). Santykis dažnai 1:1 molio ir šamoto, su papildomu vandens kiekiu. Tinka aukštoms temperatūroms (~1200-1300 °C). Reikia laikytis, jog mišinys atsparus ugniai ir turi būti išdžiuvęs prieš naudojimą.
- Kalkių-cemento skiediniai. Naudojami pamatsams, sienoms, vamzdžiams virš stogo, dūmtraukio ir pan. Sudėtis gali būti 2:1:6-16 (kalkėms, smėliui, cementui) - naudojamos atskirai vietoms, kurios patiria mažiau šilumos (iki 450-500 °C).
Prieš mūrijant židinį lauke ar viduje, svarbu pasirinkti tinkamą mišinio tipą (molio-skiedinys arba šamotas su moliu, arba cementas su kalkėmis, priklausomai nuo vietos ir temperatūros režimo). Svarbu išlaikyti oro tarpus tarp šamotinių ir išorinių plytų (1 cm tarpų).
Krosnies ir židinio konstrukcijos komponentai
Skirtingos konstrukcijos dalys turi būti mūries atitinkamomis medžiagomis: pamatų dalys dažnai klijuojamos klinkerio plytomis su cemento arba kalkių-skiedinio mišiniu; pakura - mūrijama iš šamotinių plytų arba molio; kaminas - iš ugniai atsparių plytų ar klinkerio, su švaraus oro srautu. Dūmtraukio skiedinys turi būti atsparus drėgmei ir cheminiams poveikiams, atsižvelgiant į temperatūrines apkrovas.
Kiekviena konstrukcijos dalis turi skirtingus pasirinkimus: mūras galimas iš molio ir šamoto mišinių, arba cemento ir šamoto mišinių, priklausomai nuo vietos. Svarbu palikti oro tarpus tarp vidinių ir išorinių plytų, kad išvengti plėtimosi ir įtrūkimų.
Židinio vietos ir įrengimas lauke
A.Puodžiūnas, vilnietis židinių meistras, teigia, jog svarbiausia vieta lauko židiniui yra pasirinkti vietą užuovėjuje ir suopti orientaciją į rytus, kad vakarų vėjai nebūtų iššokybė. Įvesta sienelė šalia židinio padeda apsaugoti nuo vėjo, lietaus ar sniego. Jei įmanoma, virš židinio galima pritvirtinti stogelį.
Lauko židinio statyba trunka 1-3 savaites, priklausomai nuo dizaino ir oro sąlygų. Plytinių židinių mūrijimas užtrunka trumpiau nei skaldytų arba akmeninių židinių atveju. Jei židinys statomas prie namo fasado, architektai rekomenduoja, kad virš jo būtų nedidelė stogo apsauga arba stogelis, o viduje - kitas židinys arba lauko židinys uždaro jausmą.
Šamuotinės plytos naudojamos šiam skaičiui: pakuros dengimo metu jos yra atsparios karščiui; sienelės virš pakuros gali būti molinės plytos. Kamino dalys gali būti iš molio, šamoto ar keramikos plytų. Svarbu laikyti 1 cm oro tarpus tarp šamotinių ir išorinių plytų.
Praktiniai patarimai ir įdomūs faktai
- Idealiausia lauko židinio pakura siekti iš šamotinių plytų, o išorinės sienelės - iš molinių plytų arba klinkerio. Kamino dalys - iš šamotinių, molinių ar keraminių plytų.
- Laikykite pamatą stabilų ir gilų - 120 cm gylyje, padą 30-40 cm storio.
- Šviesių plytų apdaila užfiksuoja daugiau suodžių, todėl rekomenduojama naudoti tamsesnes plytas arba natūralias rudų atspalvių plytas.
- Jei lauko židinys yra pavėsinėje ar uždaroje erdvėje, apsauga nuo oro gali būti įrengta papildomai - kilnojama sienelė ar stogelis.
Naudingos įžvalgos apie skiedinius ir jų įsigijimą
Rinkoje siūlomas platus mūrinių skiedinių asortimentas, specialiai sukurtas krosnių ir židinių montavimui. Pavyzdžiui, mūro mišiniai „Terakota“ gali atlaikyti iki +1300 °C, „Viryklės kūrėjas“ - iki +1350 °C, o šamotas „Diana“ - iki +1600 °C. Svarbu, kad mūro darbai būtų atliekami patalpose, esant temperatūrai nuo +5 °C.
Prieš pradėdami darbą, įsitikinkite, jog turite reikiamą įrankių komplektą: maišymo indus, kastuvus, prietaisus skaičiavimams ir termometrą, norint įvertinti darbo proceso apkrovą.
Norint pačiam įsirengti skiedinį, rekomenduojama naudoti sausą skiedinį, kuris bus sumaišomas su vandeniu pagal gamintojo instrukcijas. Pavyzdžiui, vienam Weber S 100 sausam betono mišiniui rekomenduojama maišyti 2,25-3 litrais vandens. Prieš pradėdami darbą, pasiruoškite absorbuojantį, dulkėmis neturinčią paviršių.
Apibendrinimas
Skiedinio paruošimo procesas židiniui ar krosnei yra apgalvotas ir priklauso nuo vietos, temperatūros režimo, bei norimos išvaizdos. Tinkamai suplanuotas mūro skiedinio tipas, teisingas santykis ir laiku atliktos priežiūros uždarys kelią ilgaamžiams ir saugiems rezultatams - tiek lauke, tiek vidaus židiniams.
