Termometrams rodant minusinę temperatūrą, daugelis namų savininkų susiduria su nemalonia staigmena - atsukus čiaupą, vanduo nebėga. Jei vamzdis trūks, per valandą į namus gali išsilieti šimtai litrų vandens, o nuostoliai sieks tūkstančius eurų. Akivaizdžiausias ženklas - iš čiaupo vanduo arba visiškai nebėga, arba tik kapsi. Apžiūrėkite atvirus vamzdžius - užšalusi vieta dažnai būna pasidengusi šerkšnu arba apledijusi. Jei pastebėjote įtrūkimą - jokiu būdu nepradėkite atšildymo. Pirmiausia, užsukite pagrindinį namo vandens vožtuvą ir kvieskite meistrus.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl užšąla vandens tiekimo vamzdžiai, yra nepakankamas jų gylis, kai vamzdžiai klojami per arti žemės paviršiaus. Taip pat vanduo nuosavo sklypo vandentiekio vamzdyje gali užšalti ir todėl, kad naktimis dažniausia nenaudojamas ir nejuda, užsistovi. Kai naktį spaudžia speigas, nenuostabu, kad nejudantis vanduo vamzlyje lengvai užšąla ir suledėja. Taip pat požeminis vandentiekio vamzdis, klojant pernelyg mažame gylyje, nebuvo apšildytas termoizoliaciniu sluoksniu.
Kaip atšildyti užšalusį vandens vamzdį? Jei vamzdis trūko, pirmiausia reikia užsukti pagrindinį namo vandens vožtuvą ir kvieskite meistrus. Saugiausi būdai atšildyti vamzdį - paruoškite sistemą. Atsukite čiaupą, kurio vamzdis užšalo. Palikite jį atvirą viso proceso metu. Naudokite plaukų džiovintuvą. Tai vienas geriausių ir prieinamiausių įrankių. Svarbu: pradėkite šildyti nuo čiaupo pusės ir lėtai judėkite link užšalusios vietos (arba link sienos).
Kiti atšildymo būdai priklauso nuo vamzdžio vietos. Jei vamzdis sienoje ar lubose, atšildymas bus sudėtingesnis. Padidinkite šildymą namuose visu pajėgumu. Jei vamzdis sienoje, ar lubose, karšto sūdyto vandens įpylimas į vamzdį yra priimtinas visų medžiagų vandentiekio vamzdžių atšildymo būdas. Tam pirmiausia reikia parūpinti laisvą prieigą prie vandentiekio vamzdžio iš namo vidaus. Iš namo į vandentiekio vamzdį įkišama ilga kieta žarna (tinka laistymo žarna). Kai ledo kamštis palaipsniui pradės tirpti, prasidės tirpstančio vandens judėjimas atgal į pastatą.
Jeigu vandentiekio vamzdis užšalo po žeme už pastato ribų, tuomet atšildymo operacija gerokai užsitęs. Metalinius vamzdžius galima atitirpinti, pūčiant karšto oro srovę iš dujinių šildytuvų (šiluminių patrankų) arba iš statybinio džiovintuvo, kurių srovės karštis gali siekti 80º C. Gali tekti paaukoti nuo 2 iki 10 valandų tokiam būdui. Ledo kamštis ištirpdomas, laistant vamzdžio atkarpą karštu vandeniu iš išorės. Bet tam reikia nustatyti atkarpos vietą ir prisikasti iki jos. Taip pat kai kurie naudoja šildančius elektros kabelius iš vadinamų “šiltų grindų” sistemos.
Prevencinės priemonės nuo vamzdžių užšalimo padeda sumažinti riziką. Ekstremalaus šalčio metu palikite patį tolimiausią čiaupą šiek tiek atsuktą, kad vanduo lašėtų. Judantis vanduo užšąla daug sunkiau nei stovintis. Atidarykite spinteles po kriauklėmis - taip šiluma pasiekia užšalusį vamzdį. Papildoma izoliacija taip pat gali padėti. Pastebėta, kad užšalę plastikiniai vamzdžiai nesprogsta; metaliniai ir ketiniai vamzdžiai bei daugiasluoksniai vamzdžiai linkę į deformacijas ar sprogimus.
Vamzdžių trūkimų pasekmės ir draudimas. Vandentiekio avarijos sudaro apie 30 proc. visų namų draudimo atvejų. Užlieto buto žala gali siekti ir kelis šimtus eurų, o kartais - ir daugiau, priklausomai nuo žalos pobūdžio. Dažnai senos statybos daugiabučiuose dėl būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai. Lietuvoje ši problema ypač aktuali dėl užkalkėusių vamzdžių.
Kaip elgtis iškart po užliejimo? Svarbiausia - ramiai reaguoti. Sustabdykite vandens tekėjimo šaltinį, išsaugokite turtą, kilimus ir baldus surinkite, vėdinkite patalpas. Naudokite drėgmės surinkėjus ir papildomus šilumos šaltinius kartu su ventiliatoriumi. Susisiekite su kaimynais dėl žalos įregistravimo draudime ir išsiaiškinkite draudimo bendrovės numerius. Jei užliejote kaimynus - nuraminkite juos ir užtikrinkite, kad žalą padengs draudimas.
Prevencija ir atšildymo metodai traktuojami plačiai. Jei vamzdyje tekėjimas yra ribotas, palaukite, kol vanduo pradės tekėti, prieš tęsiant džiovinimą. Dažnai pasitaiko klaidos - pildyti karštą vandenį tiesiai į užšalusį vamzdį; tai gali sukelti papildomų pažeidimų. Geriausia yra lėtai ir nuosekliai šildyti vamzdį iš išorės arba naudoti plaukų džiovintuvą, ypač mažesniems vamzdžiams. Taip pat galima naudoti šiltą vandens įpylimą, tačiau reikia atsargumo ir atitinkamų priemonių, kad nepažeistumėte vamzdžio.
Be to, svarbu suprasti, kad karšto vandens ir šilumos tinklai yra sudėtingos sistemos, kuriose dalyvauja šilumos punktai, šilumokaitis ir keli vamzdynų sektoriai. Darbo tvarka - atlikti hidraulinius bandymus ir vamzdynų diagnostiką siekiant įsitikinti, kad vamzdynai atlaiko reikalingą slėgį ir neturi pratekėjimų. Tai ypač svarbu, kai pradedamas naujas šilumos ir karšto vandens sezonas požiūriu į sistemų patikimumą.
Kai vamzdynai atšyla, būtina grįžti prie įprastos priežiūros: laikyti atsargiai ir reguliariai tikrinti šildymo tinklus. Tuo tarpu savininkams pravartu įtraukti į prevenciją šią taisyklę: ileidžiate šilumos tiekimui į namus - užtenka laikotarpio, kai pritaikėte hidrostatinį bandymą ir įsitikinote, kad sistema veikia tinkamai, o po to grąžinate į įprastą režimą.
Vandens žmogaus saugumui - svarbu žinoti draudimo aspektus. Užlieto buto atvejais dažnai būtina susisiekti su draudiku ir pateikti visą žalą apibūdinančią informaciją. Tai leidžia greičiau ir sklandžiau kompensuoti nuostolius. Taip pat naudinga įtraukti kaimynus į informacijos srautą - žala gali būti išieškoma iš kaltininko ar draudiko, priklausomai nuo situacijos.