Kaip apdirbti medienos drožles

Mediena - viena seniausių ir universaliausių statybinių medžiagų, naudojama nuo neatmenamų laikų. Šiuolaikiniame pasaulyje mediena užima svarbią vietą ne tik popieriaus pramonėje ar aukštos kokybės baldų gamyboje, bet ir statybose, architektūroje. Nuo perdirbtų medienos gaminių, tokių kaip medžio drožlės ar plaušų plokštės, iki pagrindinių konstrukcinių medžiagų - klijuotos ar kalibruotos medienos.

Medienos pramonės vystymuisi Lietuvoje prielaidas sudaro didelė kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla bei galimybės išnaudoti netolimus kaimyninių šalių turimus didelius medienos resursus. Tačiau net ir turimi vietinės medienos kiekiai ir jų kaina medienos apdirbimo verslą daro rentabiliu. Brangstant medienos žaliavai, pelningumą šioje pramonės šakoje gali užtikrinti gamybos automatizavimas, mažinant darbo sąnaudas bei tobulinant gamybinius procesus, didinančius našumą ir gaminių kokybę.

Medienos paruošimas ir pirminis apdirbimas

Pirmasis žingsnis apdirbant medieną - žaliavinės medienos paruošimas. Atvežta mediena nužievinama, arba pjaunama nenužievinta, tačiau žievinimo procesas gali vykti ir pjovimo metu. Svarbu nužievinti medžio dalį prieš toje vietoje naudojant pjūklą, ypač jeigu rąstai purvini, nes tai prailgina pjūklo tarnavimo laiką. Dalis medienos paliekama rąstais, juos apipjovus ar nutekinus. Rąstai dažniausiai natūraliai džiovinami, nes dirbtinai džiovinti didelio skersmens rąstus ekonomiškai neapsimoka.

Didesnioji dalis rastų supjaustoma ruošiniais, tašais ir lentomis. Nedžiovinta mediena naudojama kaip statybinė mediena atramoms, laikiniems pastoliams, klojiniams. Galima išskirti medienos lukšto gamybą, kuriai dažniausiai naudojami lapuočių medienos rąstai, sukant išpjauti plonais lukštais. Vienas iš žinomiausių produktų - fanera, naudota dar senovės Romoje lengvų ir patikimų skydų kareiviams gamybai.

Medienos pjovimo įranga

Medienos pjūklai gali būti stacionarūs ir mobilūs. Mobilios lentpjūvės gali aptarnauti nedidelius medienos kiekius, supjausti nedidelio ir vidutinio skersmens rąstus. Įmanoma apjungti 0,9 m skersmens apie 9 metrų ilgio rąstus. Tokius gaterius naudoja miškų valdytojai organizuodami medienos supjovimą ūkyje.

Stacionariose lentpjūvėse atsiranda daug daugiau galimybių apdirbti didelius medienos kiekius ir didelio diametro rąstus. Renkantis gaterį svarbu įvertinti pjovimo storį, darbo našumą, aptarnavimo paprastumą. Šiuolaikiniai siaurapjūkliai juostiniai gateriai leidžia gerokai sutaupyti pjaunamos medienos. Lyginant su senųjų modelių gateriais, medienos išeiga būna 30-40 procentų didesnė dėl siauresnio pjovimo. Juostinių gaterių privalumas taip pat ir saugumas, nes operatoriai yra toli nuo pjovimo galvos. Didesnio našumo, automatizuotiems gateriams operatoriai dirba atskiroje kabinoje, reguliuodami procesus iš nuotolio. Operatorius reguliuoja rąstų užkrovimą, pjaunamų lentų storį, pjovimo greitį, pjovimo galvos judėjimą. Rąstų geresnį stabilumą užtikrina reguliuojamo aukščio atramos.

Medienos džiovinimas

Vietinės statybinės medienos gamyboje, ypač kaimiškose vietovėse, dominuoja medienos supjovimas ir džiovinimas natūraliomis sąlygomis. Tam didelės įtakos turi maža sandėliavimo savikaina, susiklosčiusios tradicijos ir tai, kad dažniausiai naudojama nuosavo miško mediena ir dažnai supjaustoma vietoje. Tačiau tokiu būdu mediena dažniausiai išdžiovinama nekokybiškai, gana dažnai procesų metu užsikrečiama įvairiomis ligomis. Džiovinant primityviomis sąlygomis brangu ir sudėtinga kokybiškai impregnuoti medieną.

Vizualiai atrodo, kad savarankiškai, natūraliai išdžiovinta mediena kainuoja pigiau nei džiovyklose džiovinta, tačiau, jei įvertintume laiko, vietos sąnaudas bei galutinės produkcijos kokybę, laimi džiovyklinė mediena. Šiuolaikinė medžio džiovykla dažniausiai yra metalinis konteineris, ji yra automatizuota ir gali pagal poreikį reguliuoti temperatūrą bei drėgmę. Į džiovyklą mediena kraunama krautuvais arba patogesniu būdu - stacionariai įrengta pakrovimo įranga bėgiais.

Džiovinimo technologijos

• Konvekcinės džiovyklos: mediena džiovinama karštu oru. Esant tam pačiam oro judėjimui, pakėlus temperatūrą 10 laipsnių, džiovinimo procesas pagreitėja 2 kartus. Tačiau neribotai kelti temperatūros negalima, nes kai kurioms medienos rūšims didelis karštis sukelia chemines reakcijas, kurios gali neigiamai veikti medienos savybes. Didelė temperatūra taip pat netaikoma kietmedžiams. Konvekcinio džiovinimo procese labai svarbu atidžiai kontroliuoti mikroklimatą. Jei paviršius per greitai džiūs, jis susitrauks, sumažindamas galimybę pasišalinti drėgmei iš vidinių sluoksnių. Drėgmės skirtumui viršijus 4 procentus, mediena ima skilinėti. Patalpoje turi būti optimalus drėgmės režimas.
• Konvekcinės - kondensacinės džiovyklos: kiek taupesnis sprendimas yra kondensuoti drėgmę ant kondensacinių vamzdelių. Drėgmė šiose džiovyklose būna didesnė, todėl paviršius džiūna tolygiau. Kondensaciniuose vamzdeliuose sušilęs skystis vėliau panaudojamas tolimesniam šildymui. Džiovinimas gali trukti ilgiau nei vėdinamose džiovyklose, ekonomiškumą taip pat reikėtų įvertinti atsižvelgiant į šildymui naudojamą energijos rūšį.
• Vakuuminės džiovyklos: mediena džiovinama mažesnio nei atmosferinis slėgis kamerose. Temperatūra būna mažesnė 45-60 laipsnių. Vakuuminės džiovyklos būna cikliško veikimo, kai pradžioje šildoma labai drėgnu oru, po to, padarius vakuumą, džiovinama. Tai kartojama keletą kartų. Kondukcinės kontakcinės, kai mediena šiek tiek šildoma sudarius pastovų vakuumą. Yra dar kondukcinės dielektrinės, kai pastoviame vakuume šilumą generuoja aukšto dažnio elektros srovės generatorius.
• Aukštos temperatūros džiovyklos: mediena džiovinama 170-230 laipsnių temperatūroje. Džiūvimo metu medienoje vyksta cheminiai procesai, pakeičiantys medienos struktūrą.
• Žemos temperatūrinio režimo džiovyklos: jos patrauklios tuo, kad mažesnė temperatūra sąlygoja tolygesnį drėgmės pasiskirstymą medienoje. Džiovinimas pagreitinamas palaikant labai žemą oro drėgmę. Vėdinimo sistema ištraukia drėgną orą, atiduoda šilumą į atgal į kamerą paduodamą sausą orą per rekuperatorius. Toks būdas yra greitesnis nei tradiciniai, sutaupo labai daug energijos, visa mediena būna vienodos drėgmės.

Medienos garinimo kamerose medienos savybės keičiamos naudojant šilumą ir vandens garus, keičiant medienos chemines ir fizines savybes. Pasikeičia medienos plastiškumas, stabilumas, atspalvis, mediena sterilizuojama.

Medienos apdirbimo staklės ir procesai

Medienos apdirbimui naudojamos kelios dešimtys skirtingų funkcijų staklių. Atliekant tikslius darbus staklės neturi vibruoti, tai padeda pasiekti kokybiškas, vibraciją sugeriantis rėmas, teigiamai veikia didelis svoris. Tai kompiuterizuotos modulinės staklės, kuriomis gręžiama, frezuojama, pjaunamos kiaurymės.

Kokybiškai apklijuoti kraštai turi labai didelę įtaką pirkėjo požiūriui į galutinį produktą. Klijavimo įranga nustato optimalų klijų kiekį, pašildymo temperatūrą, klijavimo proceso eigą. Skersavimo staklės gali dirbti valdomos rankiniu būdu arba automatiniu, turėti vieną ar kelis pjūklus.

Pasaulyje natūrali fanera labai paklausi. Presai naudojami faneros, skydų, rėmų klijavimui. Lakšto dydį riboja presavimo plokščių dydis. Jų gali būti kelios, dirbančios karuseliniu principu. Yra keli kaitinimo ir spaudimo įrenginiai, kurie suklijuoja, suspaudžia ir pakaitina plokštes, vėliau plokščių suspaudimą fiksuoja suspaudimo cilindrai. Taip pat yra konvejerinės medienos klijavimo presų. Ruošiniai rankiniu ar automatiniu būdu paduodami ant konvejerio, suspaudžiami ir laikomi numatytą laiką.

Medienos atraižas ekonomiškiausia panaudoti tolimesnei medienos tašų, grindinių lentų, dailylenčių ir kitos medienos produkcijos gamybai. Gamyklose naudojami tekinimo įrenginiai su kopijavimo funkcija. Staklės maksimaliai automatizuojamos su automatiniu ruošinių padavimu.

Mediena neatspari puviniams, grybeliams, todėl jos savybės yra pagerinamos ją padengiant apsauginėmis medžiagomis. Gamyklose medieną galima impregnuoti gerokai kokybiškiau.

Papildomi procesai ir atliekų panaudojimas

Įmonėse be medienos apdirbimo daug laiko skiriama įvairiems kitiems darbams: patalpų priežiūra, tinkamo mikroklimato sudarymas, prekių transportavimas, pakavimas, sandėliavimas.

Medienos apdirbimo procesų metu susidaro daug dulkių, kurios kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek įrangai. Dulkių nusiurbimo sistemos būna mobilios ir stacionarios, jas pritaikant konkrečioms patalpoms. Dulkių siurbliai skirstomi į neišvalyto oro siurblius, kurie nusiurbia didesnes daleles - drožles, tačiau pilnai neišvalo į aplinką grąžinamo oro.

Visas medienos gamybos atliekas, taip pat perdirbti skirtas medžių šakas, krituolius ar net medines statybų atliekas apsimoka susmulkinti ir vėliau panaudoti tolimesnėje medienos produktų gamyboje ar energijai gaminti. Pjovimo metu susidarančios pjuvenos sėkmingai panaudojamos kituose medienos apdirbimo procesuose - pavyzdžiui, medienos džiovinime. Gaunama pigesnė energija leidžia sumažinti medienos džiovinimo savikainą.

Meistriškas obliavimas

Obliavimas, kaip ir gręžimas ar pjovimas, priklauso prie drožlinio medienos apdirbimo technologijų ir yra skirtas paviršiams išlyginti bei nugludinti. Šiems darbams šiandien naudojamas ne tik rankinis oblius, bet ir modernus elektrinis oblius.

Obliaus tipai ir naudojimas

Obliaus pagalba nuo ruošinio paviršiaus yra pašalinamos drožlės. Taip galima, pavyzdžiui, išlyginti įvairius medienos paviršius, sumažinti medžiagos storį ar juos nugludinti. Iš esmės skiriami trys oblių tipai: medinis oblius, metalinis oblius ir elektrinis oblius.

Mediniai ir metaliniai obliai priskiriami rankiniams obliams. Medinio obliaus korpusas yra pagamintas iš medienos, o metalinio - iš įrankinio plieno. Elektrinį oblių varo elektros variklis su diržine pavara, o jo veikimo principas panašus į frezos. Jis turi du ar daugiau peilių, kurie greitai ir tiksliai pašalina medžiagą.

• Rankinis oblius yra įrankis, skirtas sudėtingiems, preciziškiems medienos darbams, pavyzdžiui, baldų gamybai.
• Elektrinis oblius puikiai tinka didesnės apimties, grubesniems darbams, pavyzdžiui, lentų ar grindlenčių obliavimui.

Patarimai, kaip teisingai obliuoti

• Aštrūs peiliai: sėkmingo obliavimo pagrindas - aštrūs obliaus peiliai. Jei peilis atšipęs, jį reikia nedelsiant pagaląsti. Elektriniai obliai dažniausiai turi keičiamus (apverčiamus) peilius, kuriuos galima apversti, kai jie atšimpa, o stipriai susidėvėję - pakeičiami naujais.
• Pjovimo kampas: pasirinkite pjovimo kampą pagal medieną.
• Nedidelis obliavimo gylis: siekiant gauti lygų paviršių, nereikėtų vienu kartu nudrožti per daug medžiagos. Tam obliaus peilį galima nustatyti nedideliam, 1,5 mm obliavimo gyliui. Norint pasiekti optimalų rezultatą, paviršius apdirbamas keliais perėjimais.
• Tinkamas vedimas: obliuojant dirba ne tik rankos, bet ir visas kūnas. Tvirta stovėsena šalia darbastalio padeda efektyviau panaudoti jėgą. Kiekvienam judesiui pasitelkite viso kūno judesį.

Obliavimas - tai praktikos reikalas: kuo dažniau obliuosite, tuo geresni bus rezultatai. Skirtingai nuo šlifavimo įrankių, oblius aštriu peiliu pašalina medienos drožles sluoksnis po sluoksnio. Nupjauti (obliuoti) medienos paviršiai turi blizgesį, o nušlifuoti atrodo matiniai.

Konstrukcinė mediena ir jos apdirbimas

Mediena yra viena svarbiausių statybinių medžiagų. Nuo perdirbtų medienos gaminių, tokių kaip medžio drožlės, medienos plaušų plokštės, iki statyboje ir architektūroje naudojamų pagrindinių konstrukcinių medžiagų kaip klijuota mediena, kalibruota mediena ar klijuoti skydai.

Medienos pranašumas prieš kitas statybines medžiagas - nuolatinis jos atsargų atsinaujinimas. Kuriant kitas konstrukcines medžiagas kaip plieną, betoną, plastiką, sunaudojama daug žaliavų, kurių atsargos nebeatsinaujina, o nuolat senka. Kitas labai svarbus konstrukcinės medienos privalumas yra mažas tankis ir stiprumas, arba kitaip tariant - atsparumas destrukciniam mechaniniam įtempimui. Lengvas apdirbimas, kuris statybų procesą padaro žymiai paprastesniu ir greitesniu.

Pagrindinė problema, kurią sprendžia statybose konstrukcinė mediena, tai patikimumas esant didelėms apkrovoms. Todėl iš konstrukcinės medienos statomos dideles apkrovas patiriančios pastatų konstrukcijų dalys: dangos, lubos, sienos ir pertvaros. Tenka pripažinti, kad kartais susiduriama su nuomone, kad mediena kaip organiška medžiaga linkusi į irimą ir deformaciją.

Medienos rūšys ir jų savybės

Konstrukcinėms dalims dažniausiai naudojama spygliuočių medžių mediena: eglė, pušis, maumedis. Šių medžių medienos populiarumą lemia gerų mechaninių savybių ir žemos kainos santykis.

• Maumedis: iš spygliuočių patvariausiu laikomas maumedis. Šis medis turi unikaliai kietą ir patvarią medieną, kuri yra atspari irimui bei drėgmei. Dervingas ir patvarus, jis išsiskiria ir tuo, kad būdamas vandenyje gali įgyti akmens stiprumą.
• Eglė: ne tik greitai džiūva, bet ir itin mažai traukiasi. Išsiskiria minkštumu, lankstumu, lengvumu, patvarumu, turi mažai dervos ir dideles rezonavimo galimybes.
• Pušis: pakankamai tvirtas ir atsparus lenkimui medis, kurį nesunku pjaustyti ir kitaip apdirbti. Ypatinga pušies savybė yra ta, kad greitai džiūsta ir džiūdamas itin mažai traukiasi, mažai deformuojasi.

Konstrukcinės medienos tipai

• Klijuota konstrukcinė mediena: proceso metu siekiant išvengti natūralių medienos ydų, išpjaunamos probleminės medienos dalys, panaikinami vidiniai medienos tempimai. Vėliau mediena klijuojama itin stipriais klijais, taip gaunamas stiprus, stabilus produktas, savo parametrais lenkiantis plieną ar betoną.
• Graduota konstrukcinė mediena: nešančioms namo, stogo, perdengimo dalims rekomenduojama graduota konstrukcinė mediena. Svarbiausia jos savybė yra stiprumas. Nuo jo priklauso ne tik statinio stabilumas ir ilgaamžiškumas, bet ir žmonių saugumas. Graduota mediena dažniausiai gaminama iš eglės, nes ji atsparesnė lūžimui ir lenkimui. Pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus mašininiu būdu tikrinamos kiekvieno tašo stiprumo savybės, vertinant medienos tamprumą, tankį, atsparumą lenkimui, tempimui ir gniuždymui. Vėliau kiekvienas tų tašų sužymimas C raide ir skaičiumi. Kuo didesnis skaičius, tuo mediena atsparesnė lenkimui, kitaip tariant, tuo aukštesnė jos atsparumo klasė.
• Kalibruota graduota mediena: tai tikslaus pjūvio konstrukcinė mediena, kai tie patys matmenys išlaikyti per visą profilio ilgį.

Šiuo metu medienos kaip konstrukcinės medžiagos populiarumas privačių namų statybų sektoriuje sparčiai kyla, ir vis labiau yra vertinama dėl ekologiškų, ekonominių ir lengvo pritaikomumo architektūroje savybių.

Laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP) apdirbimas

Laminuota medžio drožlių plokštė (LMDP) šiandien yra pagrindinė masinės baldų gamybos medžiaga. Šis medžio apdirbimo gaminys naudojamas ne tik baldų gamyklose, bet ir namų meistrų.

Baldų gamybai laminuotų medžio drožlių plokščių lakštai turi būti supjaustyti taip, kad medžiaga nepasidengtų plyšių ar drožlių tinklu. Tokį pjovimą galima atlikti naudojant specialią pramoninę įrangą arba įprastus buitinius įrankius. Laminuotos medžio drožlių plokštės ypatybė yra ta, kad medžiaga turi kietą apsauginę dangą, kuri yra daugiasluoksnė popieriaus plėvelė su derva, presuojama esant aukštai temperatūrai ir slėgiui. Laminuoto medžio drožlių plokštės sluoksnio storis yra mažas, tačiau jis patikimai apsaugo medžiagą nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų.

Pjauti medžio drožlių plokštę sunku dėl to, kad veikiant pjovimo įrankiui laminuotas sluoksnis įtrūksta, todėl pablogėja estetinė lapo išvaizda. Baldų gamyklose laminuota medžio drožlių plokštė pjaustoma specialia įranga - dažniausiai CNC staklėmis, ant kurios stalo klojamas medžiagos lapas. Tokios mašinos diskinis pjūklas atlieka švarų pjūvį be drožlių.

Namuose medžio drožlių plokštės tiesia linija pjovimo užduotis galima atlikti naudojant tam tikrus įrankius.

Pjovimo įrankiai ir metodai

• Dėlionė: Rankinis įrankis, kuriuo galima pjauti mažas medžio drožlių plokštes. Dėlionės dildė turi būti paimta su mažiausiais dantimis. Dėlionės judesiai turi būti atliekami be spaudimo ir trūkčiojimų, o ašmenų padavimo greitis pasirenkamas kuo mažesnis.
• Diskinis pjūklas: Šio elektrinio įrankio naudojimas labai palengvina tiesioginio pjovimo užduotį. Diskinio pjūklo našumas yra žymiai didesnis nei dėlionės. Norint dirbti, turėsite pasiimti diską su mažais dantimis.
• Frezas: Norint atlikti garbanotą pjūvį, reikalingas specialus elektrinis įrankis - freza. Šis prietaisas ne tik padės padaryti išlenktą pjūvį, bet ir apsaugos medžiagą nuo drožlių atsiradimo darbo metu.

Norint namuose nupjauti laminuotą medžio drožlių plokštę ir tuo pačiu gauti gerą rezultatą, padeda 3 sąlygų laikymasis:

1. Medžiagą reikia iškirpti naudojant kreiptuvą. Šiuo tikslu galima naudoti 2 stalių spaustukus ir pastato lygį.
2. Kuo mažesni dantys ant pjūklo, tuo lengviau ir geriau pjaustoma laminuota medžiaga.
3. Pjovimo greitis turi būti mažas.

Tiesūs laminuotos medžio drožlių plokštės pjūviai atliekami ant formato pjovimo įrangos. Prieš pjaunant, būtina paruošti medžiagą darbui. Norėdami tai padaryti, ant medžiagos lapo peiliu arba aštriu ylu išilgai liniuotės subraižoma tiesi linija, kuri leidžia iš anksto perpjauti laminavimo sluoksnį su minimalia drožlių rizika. Tada jie paima metalinį pjūklą arba dėlionę ir nustato darbinį peilį taip, kad jis tolygiai tilptų į anksčiau padarytą įbrėžimą.

Nupjovus medžio drožlių plokštės lakštą, jo dalis reikia ne tik šlifuoti dilde ir švitriniu popieriumi. Melamino lipni juosta dažniausiai klijuojama virš pjūvio.

tags: #kaip #pabaudoti #medienos #drozles