Išsidėliokite plyteles. Išmatuokite sienos ilgį ir pasižymėkite jos vidurį. Tą patį padarykite ir su jos aukščiu. Naudodamiesi gulsčiuku šiame taške pasižymėkite vertikalę ir horizontalę. Apskaičiuokite plytelių išsidėstymą nuo šio taško, kad galėtumėte įvertinti kiek plytelės reikės nupjauti apačioje. Jei reikės nupjauti mažiau nei pusę plytelės, kilstelėkite pradžios tašką per pusę plytelės, kad neliktų mažų gabaliukų.
Sumaišykite klijus. Jei gaminate klijus iš miltelių, tam visada naudokite švarų šaltą vandenį, nes nešvarus vanduo gali neigiamai paveikti klijų sustingimo laiką. Visada pilkite miltelius į vandenį, nes jei padarysite atvirkščiai, bus žymiai sudėtingiau paruošti tinkamą klijų konsistenciją, o galiausiai mišinyje bus nemažai gumulų. Jei klijus maišysite su maišikliu, rinkitės mažą greitį. Be to, nepamirškite, kad pigūs klijai būna ne šiaip sau - tikėtina, kad jie nėra labai geri!
Patikrinkite ir sumaišykite plyteles. Pirkdami plyteles, jas patikrinkite - juk gali būti, kad sandėlyje esanti dėžė galėjo nukristi, tad ir nemažai plytelių galėjo sudužti. Plytelės, ypatingai pagamintos iš natūralių medžiagų, gali skirtis atspalviais. Išpakuokite plyteles ir sumaišykite jas taip, kad atspalvių skirtumai būtų ne tokie akivaizdūs. Įsigykite daugiau plytelių nei dengiamas plotas, nes jos gali sudužti, be to, jas teks pjaustyti. Dėl to jums liks šiek tiek plytelių, tad jei ateityje prireiks pakeisti kokią plytelę, jų turėsite po ranka.
Šlampingų plotų metu, kai dengsite plytelėmis nuolat šlampančius plotus (dušo kabiną ir pan.), atkreipkite dėmesį, kad pagrindas, prie kurio tvirtinsite plyteles, turi būti atsparus vandeniui. Čia puikiai tiks smėlio ir cemento tinkas bei specialus plytelių tvirtinimo pagrindas, o gipsą, tinko plokštę, fanerą reikės apdirbti vandeniui atspariu produktu, kitaip vėliau turėsite bėdų dėl šių gerai drėgmę sugeriančių medžiagų.
Klijų užtepimas. Rinkitės rantytą mentelę, kurios dydis būtų tinkamas konkrečiam darbui. Užtepkite klijus ant tokio ploto, kurį galite išklijuoti per 20 minučių. Laikykite mentelę 45 laipsnių kampu ties paviršiumi, kad braukiant susidarytų lygiai rantuotas pagrindas.
Plytelių išretinimas. Dauguma žmonių klijuoja antrą plytelę šiek tiek toliau nuo pirmosios, o tada pritraukia ją, kad susidarytų tinkamas tarpas. Dėl to tarpuose susidaro klijų perteklius. Geriausia klijuoti plyteles vieną šalia kitos ir po to atitraukti vieną nuo kitos, kad susidarytų tinkamas tarpas.
Plytelių pjovimo staklės. Rankinės plytelių pjovimo staklės puikiai tiks paprastoms keramikinėms plytelėms. Įsitikinkite, kad ašmenys yra geros būklės - kitaip rizikuojate sugadinti daugiau plytelių. Susidėvėjusius ašmenis reikia pakeisti. Natūralaus akmens ir porcelianėms plytelėms pjaustyti tiks elektrinės plytelių pjovimo staklės, nes rankinės plytelių pjovimo staklės gali jas sugadinti ir nelygiai nupjauti. Su elektrinėmis plytelių pjovimo staklėmis ant daugelio plytelių puikiai išpjausite tikslius stačius kampus.
Tikslus formų pjovimas. Jei iš plytelės reikia išpjauti keistas arba sudėtingas formas, pirmiausia pasidarykite šabloną iš kieto popieriaus. Po to šablono kontūrus perkelkite ant plytelės. Lenktas linijas puikiai išpjausite su kampiniu šlifuokliu.
Glaistymas. Leiskite klijams tinkamai išdžiūti. Laikas paprastai nurodomas produkto instrukcijose. Nuglaistykite plytelių tarpus ir prieš jam išdžiūstant nuvalykite susidariusį perteklių.
Laikykite švarius įrankius. Stenkitės, kad visi įrankiai būtų švarūs. Plytelių klijavimas ant senų plytelių - tai greitas būdas, nereikalaujantis atlikti demontavimo dulkių darbų. Šiuolaikinės statybinės medžiagos leidžia rinktis tokį plytelių klijavimo būdą, tačiau reikia atsižvelgti į kai kuriuos niuansus. Taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamą plytelių paruošimą, pasirinkti tinkamas medžiagas ir laikytis mūro technologijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip klijuoti plyteles ant senų plytelių, kada tai tinka ir kokie yra šio metodo privalumai bei trūkumai.
Pagrindinės įžvalgos apie plytelių klijavimą ant senų plytelių
Ar galima ant senų plytelių klijuoti naujas plyteles? Taip, kai sena plytelė yra tolygi, tvirta ir užtikrina gerą sukibimą. Tačiau būtina atlikti tinkamą sienos būklės įvertinimą ir paruošiamuosius darbus: nesklandžiai lygus paviršius reikalauja išlyginamųjų mišinių, o nešvarumai ar riebalai blogina sukibimą.
Senų plytelių paruošimas naujam klojimui. Pirmiausia būtina pašalinti purvą, riebalus, muilo likučius ir kitus teršalus. Riebalų šalinimas dažnai atliekamas su muilo tirpalu, paviršius nuplaunamas šiltu vandeniu kelis kartus. Tada įmanoma šiek tiek pašiurkštinti paviršių šlifavimo pagalba, užtepant gruntą, kuris pagerina klijų sukibimą. Nepamirškite naudoti kvėpavimo apsaugos priemonių ir puikiai vėdinti erdvę.
Kokius klijus rinktis? Ant senos plytelės būtina naudoti klijavimo mišinius su didesniu sukibimu. Dažnai rekomenduojama EN 12004 klasė C2 arba aukštesnė su S1 elastingumo klase, o kai kuriais atvejais - klijai K4, K5 arba grindims skirti klijai K3. Keraminių plytelių klijai suteikia stipresnį sukibimą ir užtikrina ilgalaikę dangą.
Pagrindo paruošimas. Pagrindas turi būti švarus, lygus, sausus, tvirtas. Esant didesniems nelygumams, būtina išlyginti paviršių išlygose arba naudoti atitinkamą išlyginamąjį mišinį. Jei paviršius neįgeria, būtina naudoti specialias priemones, kurios pagerina klijų sukibimą, ir gruntas Spezialhaftgrund.
Pėstininkų paviršiaus valymas - klijų pašalinimas. Po darbų kartais lieka dėmių ar klijų likuciai. Naudokite tinkamus valiklius, atsargiai nuvalykite paviršių ir neleiskite klijams įsigerti į paviršius. Jei reikia, naudokite rūgštines valymo priemones (pvz., acto tirpalą) įbrėžimų pašalinimui ir klijų dėmių šalinimui.
Papildomi patarimai. Jei plyteles klijuojate ant plytelių, svarbu laikytis instrukcijų dėl grunto dangos, išlyginti paviršių, užtepti gruntą, tada klijavimo mišinį. Galiausiai atlikite tarpiklius, glaistą ir klaidų patikrinimus iki galutinio džiūvimo. Teisingas proceso atlikimas užtikrina ilgaamžišką, estetiškai patrauklią dangą.
