Kaip teisingai mūryti pertvarines sienas: profesionalų patarimai ir žingsnis po žingsnio instrukcija

Pertvarinės sienos atlieka svarbią funkciją pastato konstrukcijoje, atskiriant patalpas, formuojant funkcines zonas ar net sukuriant naujas patalpas. Renovuojant ar statant namą, stacionarios vidinės pertvaros gali būti įrengiamos naudojant įvairias medžiagas ir technologijas. Vienas populiariausių pasirinkimų - mūrinės pertvaros.

Kodėl verta rinktis mūrines pertvarines sienas?

Mūrinės sienos pasižymi ypatingu tvirtumu, jos gali atlaikyti smūgius, išlaikyti didesnę apkrovą. Be to, jos yra atsparios drėgmei, turi geras priešgaisrines bei garsą izoliuojančias savybes. Kadangi mūrinės sienos pasižymi tvirtumu, ant tokios sienos galima drąsiai kabinti lentynas, tvirtinti prie jos spintas, laiptus ir panašiai. Mūrinių sienų masyvumas suteikia joms ne tik tvirtumo, bet ir veikia kaip puiki garso izoliacija.

Blokelių populiarumą lėmė tai, jog jais, dėl dydžio ir lengvumo, galima greičiau išmūryti sienas, geros termoizoliacinės savybės. Mūryti blokeliais gali ir menkiau šį amatą išmanantis žmogus, mažiau rizikuodamas pridaryti klaidų. Vienas blokelis gali atstoti nuo 5 iki 10, o kartais ir daugiau plytų. Blokeliuose padarytos specialios įlaidos skirtos sujungti juos tarpusavyje, taip supaprastinamas mūrijimo procesas, nebereikia daryti vertikalių siūlių, sunaudojama mažiau skiedinio.

Viduje esančioms pertvaroms statyti gali būti naudojamos tos pačios statybinės medžiagos kaip ir išorinėms namo sienoms. Svarbu laikytis numatyto projekto ir vietose, kur neturėtų būti didelės sienų apkrovos, pertvarų įrengimui naudoti lengvesnes medžiagas.

Galima rinktis keraminius, silikatinius, akytojo betono, keramzitbetonio ar kt. blokelius, tačiau būtina įvertinti visas jų savybes, pliusus, minusus, nes jų stiprumas, šilumos izoliacinės savybės, patvarumas, drėgmės įgeriamumas, šilumos varža ir kt. gerokai skiriasi. Klausimai specialistui padės pasirinkti geriausią variantą ir patikimiausią mūro sieną. Skirtingų rūšių blokelių savybės labai skiriasi, todėl įvertinkite ne tik technines jų savybes, bet ir ar jos padės pasiekti jūsų keliamus reikalavimus mūro sienai bei namui. Neapsvarstę visko ir neįvertinę savybių, galite susidurti su netikėtomis situacijomis.

Blokelai vertinami pagal kelis parametrus. Vienas jų - drėgmės įgeriamumas. Specialistai teigia, jog sienos išmūrytos iš akytojo betono arba keramzitbetonio blokelių yra šilčiausios, tačiau sudrėkusios jos džiūsta ne vienodai greitai. Todėl jeigu jau pasirinksite vieną iš šių medžiagų, jokiu būdu nepalikite mūrijamų sienų neuždengtų ir neapsaugotų nuo kritulių žiemą, saugokite jas nuo drėgmės.

Iš blokelių išmūryto namo ilgaamžiškumui įtakos turi ir tai, ar iškart jį apšiltinsite ir apdailinsite fasadą, tai ypač svarbu pasirinkus keraminius ir akytojo betono blokelius.

Mūrijant namo sienas svarbus blokelio tvirtumas bei svoris, bet tai aktualiau statantiems aukštesnius nei dviejų aukštų namus.

Kaip pasirinkti tinkamas medžiagas?

Vienas tinkamiausių medžiagų vidaus pertvaroms įrengti - akytojo betono arba keramzito blokeliai. Tai lengvos, patvarios ir nedegios medžiagos. „Netgi rinkčiausi akytojo betono blokelius - jie lygesni ir vėliau bus lengviau daryti sienos apdailą. Leidžiama paklaida - vos 1-2 mm,“ - sakė ekspertas. Populiariausias vidinės pertvaros blokelio storis - 100 mm. Kartu su tinko ir dažų sluoksniais jie užtikrina pakankamą garso izoliaciją.

Pasak J. Kaminevo, galima vidinę pertvarą mūryti iš gipso blokelių. Jie yra dar lygesni, jų netgi nebereikia tinkuoti - užtenka tik užglaistyti tarpus gipso glaistu, nugruntuoti ir nudažyti. Nearmuojant, o tik klijuojant statomos iki 6,0 m ilgio ir 4,5 m aukščio vidinės gipso blokelių sienos. Tačiau dėl šiek tiek didesnės kainos šie blokeliai Lietuvoje nėra populiarūs ir jų nusipirkti galima tik pagal specialų užsakymą.

Mūrijimo darbų procesas

Mūrijimo darbų procesas prasideda nuo visų reikalingų medžiagų užsakymo. Svarbu tiksliai suskaičiuoti blokų kiekį, kitų atvejų statybų darbai gali sustoti dėl trūkumo. Kadangi dalį blokų gali prireikti pjauti, rekomenduojama jų užsakyti 5 proc. daugiau, nei buvo suskaičiuota.

Sekantis žingsnis yra skiedinio pasirinkimas. Šiuo metu statybinių medžiagų prekybos centruose galima rasti įvairių skiedinių. Populiariausi rinkoje yra sudėtinis cemento-kalkių ir plonasluoksnis. Koks skiedinio tipas bus pasirinktas, priklauso nuo blokų. Silikatiniams ar akyto betono blokams naudojamas plonasluoksnis arba paprastas bendros paskirties. Tais atvejais, kai statyboms yra pasirenkami keraminiai arba keramzitiniai blokai, naudojamas cemento-kalkių skiedinys.

Statant namus, prieš mūrijimo darbų pradžią būtina įsitikinti, kad pamatas yra lygus. Jei reikia, pamatas išlyginamas, naudojant bendros paskirties skiedinį. Toliau, ant pagrindo yra klojama speciali, elastinga hidroizoliacinė plėvelė. Ši plėvelė nepraleidžia susikaupusios drėgmės iš pamato į sieną.

Sėkmingai namų statybai bei sklandžiam mūrijimo procesui labai svarbios oro sąlygos bei aplinkos temperatūra. Darbams atlikti tinkamiausi yra 5-30 laipsnių šilumos. Kai mūrijimo procesas vyksta žiemą, būtina naudoti specialius, skiedinį nuo užšalimo apsaugančius priedus. Prekyboje galima rasti specialų skiedinį, tinkantį mūryti esant šaltam orui. Šiltuoju metų laiku sumūrytas sienas reikia uždengti, apsaugant jas nuo kritulių ir saulės kaitros.

Prieš darbų pradžią blokai turi būti nuvalyti. Nuo jų paviršiaus nuvalomi visi nešvarumai, dulkės.

Pirmiausiai blokai klojami ant skiediniu padengtų kampų. Atsiradę tarpai užpildomi pjaustomais blokais. Esant nedideliems tarpams, jų užpildymui galima panaudoti termoizoliacinį skiedinį.

Pagrindinės mūrijimo taisyklės ir principai

Pagrindinė teisingo mūrijimo taisyklė, kad kiekviena viršutinė blokų ar plytų eilė perdengtų žemiau esančios eilės vertikalę. Jei siena būtų mūrijama nesilaikant šios taisyklės, o sudarant blokų arba plytų stulpelius, tikėtina, kad didesnės apkrovos ją tiesiog suardytų. Tai yra mūrijimo taisyklė. Ji galioja ir blokams. Pažeidžiant ją, mūrinys susiskirsto stulpeliais, o jį perkrovus, gali suirti.

Taip pat svarbu tinkamai „surišti“ kampus. Sienų kampuose blokų perrišos dydis turi būti nemažesnis kaip bloko plotis. Mūrijant kvadratinius blokus, privaloma kiekvieną kampą armuoti nerūdijančia viela. Be abejo, gali atsitikti, kad ši taisyklė bus pažeidžiama dėl architektūrinių sumanymų. Tuo atveju reikės imtis priemonių mūrui sustiprinti, pavyzdžiui, armuoti.

Kai mūrinės konstrukcijos dėl tam tikrų architektūrinių sprendimų yra nepakankamai stiprios, jas galima sustiprinti armuojant visą konstrukciją. Neretai mūrijimo darbai baigiasi monolitinio vainiko, papildomai sutvirtinančio pastato sienas, panaudojimu.

Kai du kampai „pakilo“ maždaug iki 0,6-1,2 m, tarp jų mūrijamos sienos eilės. Kad eilės būtų tiesių linijų, tarp kampų įtempiama plona virvutė. Nustatyta, kad didžiausias darbo našumas būna, kai mūrijamos sienos aukštis yra apie 0,6 m virš pagrindo, ant kurio stovi mūrininkas.

Pertvarinių sienų blokeliai turi 3cm nesiliesti su laikančiaisiais pastato elementais ir būti užtaisyti kieta akmens vata. Toks būdas yra praktikuojamas ir būtinas. Pertvaros ne veltui vadinamos nelaikančiomis sienomis, jos nelaiko jokių apkrovų iš viršaus, todėl paliekamas tarpelis. Itin aktualu su gelžbetoninių plokščių perdanga. Jeigu perdanga remiasi ne tik galais į sienas - praranda savo apkrovų laikymo savybes.

Klaidos ir jų vengimas

Žinoti mūrijimo blokeliais klaidas pravartu, siekiant jų išvengti, o tariantis su specialistais, namas, kuriame gyvensite bus komfortiškas, šiltas ir tvirtas.

Reikia žinoti, kad pagrindiniai lauko sienos priešai - vanduo ir šaltis, o kartu jie padaro didžiausią žalą lauko sienoms. Daug dėmesio reikia skirti siūlėms fasado pusėje. Apdailos sienų gedimo priežastys yra ne tik plytos, o daugeliu atvejų - atmosferinį vandenį praleidžiančios sienų siūlės. Iš fasado pusės reikia gerai sutankinti siūles gyliu iki 15-20 mm. Pageidautina, kad siūlių paviršius būtų sulygintas su plytų paviršiumi. Nerekomenduojama iškraipyti siūlių formos.

Mūrijant reikia saugoti sienas nuo lietaus patekimo ant plytų. Šiuo tikslu sienos iš viršaus dengiamos plėvele arba kita hidroizoliacine medžiaga. Lauko sienoms mūryti rekomenduojama naudoti specialius hidroizoliacinius mišinius. Lauko sienų ilgaamžiškumui padidinti gamintojai rekomenduoja padengti sienas iš fasado pusės hidrofobiniu skysčiu, nes tai apsaugo sienas nuo įmirkimo. Šiuo hidrofobiniu skysčiu prieš mūrijimą padengus keramines apdailos plytas, galima išvengti druskų išsimušimo sienose.

Turi būti įrengiamas ir vėdinimo oro tarpas tarp apdailos mūro ir šilumos izoliacijos. Jis turi būti ne mažesnis nei 4 cm. Jeigu vėdinimo oro tarpas nebus įrengtas, tai lietaus vanduo, patekęs per siūles, skverbsis gilyn ir drėgmė atsiras termoizoliacijoje. Sudrėkus termoizoliacija, mažėja šiluminė varža. Be to, esant neigiamai temperatūrai, plytų siūlėse ir plytose esantis vanduo užšąla, išsiplečia ir ardo plytas. Taip pat tarp nešančio ir apdailos mūro turi būti įrengti nuo korozijos apsaugoti metaliniai ryšiai.

Mūrinės pertvaros įrengimą laiko atžvilgiu kiek komplikuoja tai, kad jai reikia drėgmės. Siena turi gerai išdžiūti prieš imantis kitų darbų - juk nenorime, kad čia kauptųsi drėgmė, tad tuo labiau nereikia jos sienoje palikti jau pačioje pradžioje. Dėl šios priežasties mūryti vidines pertvaras geriausia šiltuoju ar šiltesniu metų laiku, kad sieną galėtumėte greitai išdžiovinti. Žinoma, tai galima daryti ir žiemą, ties ties, ji džius ilgiau nei galėtų.

Kitas aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra apdaila. Sumūryta siena dėl siūlių ir plytų skirtumo yra nelabai lygi, todėl ją reikia papildomai tinkuoti, tuomet dėti apdailinį sluoksnį. Konstrukcijos, įrengtos su plokštėmis, pagamintomis gamykloje, yra lygios, todėl jų išlyginti nereikia. Toks sprendimas sutaupo medžiagų.

Kainos prasme mūrinės pertvaros apie 20-30% brangesnės dėl ilgesnio įrengimo laiko - mūrijimo, tinkavimo ir glaistymo.

Mūrijant su cemento-kalkių skiediniu mūro siūlė bus 10-12 mm, o su plonasluoksniu skiediniu 2-3 mm. Pvz.: namo sienos - 210 kv. m. Mūrysim ant plonasluoksnio skiedinio be vertikalių siūlių iš blokelių, kurių aukštis 198mm, ilgis 340 mm. Apskaičiuojam 1 kv. metro blokelių poreikį: 198+2=200 mm = 0,2 m; 340 mm = 0,34 m; 1:0,2:0,34=14,7. Gaunam, kad 1 kv. m. reikės 14,7 vnt. blokelio. 210 x 14,7 = 3087 vnt. blokų reikės visam namui. Statybinės plytos Lietuvoje gaminamos tokių matmenų: 250 x 120 x 88 mm (apdailos plytų matmenys būna įvairūs). Naudojant 88 mm aukščio plytas vienam kvadratiniam metrui, kai mūro storis - 250 mm, sumūryti prireiks 80 vnt. plytų ir 0,053 m³ skiedinio. Žinodami mūro gaminių matmenis, labai greitai galime įvertinti ir atliktų darbų kiekius.

NAMO STATYBA. Sienų mūrijimas - pirma blokelių eilė

Nors pats gipsas yra ganėtinai lengva medžiaga, tai nereiškia, kad iš jo pagaminta pertvara visiškai nesulaikys garso. Tikslius normatyvus pertvarų garso laidumui nurodo projektuotojai, remdamiesi Statybos Teisiniu Reglamentu, o rangovai pagal užduotį įrengia reikiamas pertvaras.

Mūrinės sienos pasižymi kiek geresnėmis oru sklindančio garso izoliavimo savybėmis vien dėl savo masyvumo. Tiesa, šis kriterijus šiek tiek aktualesnis kalbant apie tas sienas, kurios ribojasi su daugiabučio kaimynu, kurių patys neįrengiate. Mat sienos storis nėra vienintelis kriterijus - labai svarbu, kad būtų izoliuotos ir kitos ertmės garsui sklisti. Tad jei po jūsų durimis yra matomas tarpas, didelio skirtumo, iš kokios medžiagos pagamintos sienos ir kokio masyvumo jos yra, nebus - garsas sklis ten, kur jam tai daryti lengviausia. Taip pat verta nepamiršti, kad būtent papildomos gipsinės konstrukcijos naudojamos norint ženkliau sumažinti sklindantį garsą.

Gipso kartono konstrukcija yra mažiau tvirta nei mūrinė siena. Tiesa, šis tvirtumo argumentas kartais yra mažumą perdėtas, kadangi atsirėmus į tokią sieną nieko nenutiks, atsitrenkus daiktui irgi didelė tikimybė, kad siena konstrukciškai nenukentės (priklauso, koks daiktas). Vis dėlto, tvirtumas aktualus vienu praktiniu aspektu. Pilnavidurėje mūrinėje sienoje nebus didelių problemų pritvirtinti sunkesnius daiktus, tokius kaip plokščiaekranis televizorius - galite gręžti praktiškai bet kur. Gipso kartono sienoje tokių metodų taip paprastai nepanaudosite. Tiesa, jeigu tvirtai žinote, kad tam tikroje vietoje norėsite pritvirtinti objektą, šį klausimą galima išspręsti paruošiant specialią tvirtesnę konstrukciją. Kita vertus, tokia konstrukcijos „minkštumas“ turi netikėtą privalumą - jei ateityje ketinsite atlikti kapitalinį remontą ir perplanuoti būstą, tikrai džiaugsitės, kad gipso kartono sienas galima lengvai demontuoti.

Kadangi gipso kartono plokščių montavimas yra sausa statyba, jas įrengti trunka greičiau.

Sumūryta siena dėl siūlių ir plytų skirtumo yra nelabai lygi, todėl ją reikia papildomai tinkuoti, tuomet dėti apdailinį sluoksnį. Konstrukcijos įrengtos su plokštėmis, pagamintomis gamykloje, yra lygios, todėl jų išlyginti nereikia. Toks sprendimas sutaupo medžiagų.

Teigiama, kad sumūryti paprastą pertvarą be jokios apdailos paprastai yra šiek tiek pigiau nei įrengti gipskartonio konstrukciją. Žinoma, tai priklauso nuo naudojamų medžiagų - lyginant brangias plytas ar blokelius, pigumo argumentas gali lengvai nusvirti mūrinės sienos pusėn. Sutaupyti galima ir mūrijant tokią sieną iš likutinių plytų. Tiesa, procesai, kuriuos reikia atlikti vėliau ir sudaro minėtą skirtumą. Svarbiausias iš jų yra tinkavimas - jei nežinote, kaip tai padaryti tinkamai, reikės samdyti specialistą. Jeigu ir žinote, suma, išleidžiama tinkui, prisideda prie bendros sąmatos.

Vienas jų - drėgmės įgeriamumas. Specialistai teigia, jog sienos išmūrytos iš akytojo betono arba keramzitbetonio blokelių yra šilčiausios, tačiau sudrėkusios jos džiūsta ne vienodai greitai. Todėl jeigu jau pasirinksite vieną iš šių medžiagų, jokiu būdu nepalikite mūrijamų sienų neuždengtų ir neapsaugotų nuo kritulių žiemą, saugokite jas nuo drėgmės.