Nemaža dalis individualių namų savininkų susiduria su vandens pertekliaus problemomis, kurios yra būdingos drėgno klimato juostoje gyvenantiems žmonėms. Drėkstančios rūsio sienos, pelėsis namuose, ar blogai augantys augalai kieme, priverčia ieškoti sprendimų. Vienas iš jų - įrengti namo pamatų ar kiemo drenažą. Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai.
Tranšėjos iškasimas ir drenažo įrengimas priklauso nuo grunto tipo ir nuolydžio. Jeigu gruntas molingas, juodžemis viršuje ir molis su priemaišomis apačioje, lietaus vanduo ilgai išlieka virš juodžemio sluoksnio, o tada sunkiai ir lėtai nusileidžia į giliau. Tokiu atveju būtina planuoti tinkamą drenažo gylį ir filtraciją. Priešingai - smėlingas gruntas leidžia naudoti mažesnio skersmens vamzdžius, nes vanduo lengviau nusileidžia per tranšėjas.
Nuo grunto tipo priklauso, kokio skersmens drenažo vamzdžius rinktis: jeigu norima nudrenuoti aplink namą, vamzdis turėtų būti ne mažesnis nei 100 mm; jeigu planuojama į drenažą pajungti lietaus nuotekas nuo stogo, dažnai tinka 125-128 mm vamzdys. Pasirinkus filtrą, galimi variantai - geotekstilė, kokosų filtras ar be filtro. Filtro pasirinkimas priklauso nuo grunto ir įrengimo būdo: kokosų filtras natūralus pluoštas, bet ilgainiui degraduoja; geotekstilė - sintetinis pluoštas, ilgaamžė.
Jei gruntas molingas ir įrengimas vykdomas iškasant tranšėją ir į ją pilant skalda ar žvirgždas, dažnai naudoti reikia vamzdį su geotekstilės filtrų. Jei gruntas molingas, o drenažas įrengiamas neužpilant skaldos, rekomenduojama naudoti vamzdį su kokosų filtru. Patogiausia tranšėjas kloti 2 m pločio geotekstile, kurio storis apie 100 g.
Drenažo gyliai ir nuolydžiai yra esminiai. Tranšėjos dugnas dažnai sutankinamas, o ant jo klijuojamas 5 cm sluoksnis skalda ar žvirgždas. Vamzdis užpilamas 5 cm smėlio-žvyro mišiniu, o virš jo vėl pilamas papildomas sluoksnis. Nuolydis turi būti ne mažesnis nei 0,003-0,01 m per metrą, o dažnai rekomenduojama 0,005-0,01 m nuolydžio siekti dėl geresnio vandens nutekėjimo.
Pagal drenažo formą galima įrengti žiedinę drenavimo sistemą aplink namą arba tranšėjas. Žiedinę drenavimo sistemą patariama įrengti prieš pradedant statybas, kad būtų užtikrintas pamatų tranšėjų nusausinimas ir sumažinti įrengimo kaštus. Kontroliniai šulinėliai įrengiami atskirai drenų grandinėse - jų skaičius priklauso nuo sistemos formos (pvz., žiedinė drenavimo sistema dažnai turi du kontrolinius šulnius).
Vamzdžių skersmenų pasirinkimas atsižvelgia į pavasario-rudens vandens kiekį: minimalus skersmuo - 100 mm; didinti galima tik esant poreikiui. Vamzdžiai dažnai būna perforuoti ir įterpti su filtru - kokosų filtras tinka molingiems gruntams, geotekstilė - smėlingiems gruntams. Jei vinio gruntas molingas ir tranšėja kasama be skaldos, būtina naudoti vamzdį su geotekstile filtru; jeigu gruntas smėlingas, galima naudoti vamzdį su filtru arba be filtro, bet tranšėja visada turi būti sugeotekstile.
Atliekant įrengimą, galima naudoti universalias jungtis nuo 72 mm iki 100 mm drenažo vamzdžių. Kontroliniai šuliniai dažnai būna PVC arba gelžbetonio; paprastam kiemui pakanka PVC šulinių. Sistema turi būti įrengiama taip, kad vanduo nuvestų į rinktuvą (kolektorių), iš kurio vandenys teka į šulinius arba į nuleidimo vietą. Jei drenažas leidžia, vanduo gali būti paleidus į griovį ar tvenkinį.
- Tranšėjos gylis dažnai siekia nuo 50 cm iki 100 cm; smėlio-žvyro sluoksnis - apie 15 cm dugne.
- Drenažo vamzdžiai turi būti su filtravimo medžiaga - kokosų pluoštu arba geotekstile.
- Kontroliniai šuliniai turi būti išdėstyti atsižvelgiant į drenavimo sistemos formą; išvalyti juos reikia kas penkerius metus.
- Požeminio vandens surinkimui būtina numatyti šulinius ir, esant poreikiui, susikaupusių vandenų naudojimą laistymui ar techniniams poreikiams.
Nemaža dalis žmonių įrengdami kiemą susiduria su perteklinio vandens problema. Tam tikros problemos kyla iš gruntinio vandens, lietaus ar kanalo nebuvimo. Drenažas gali būti horizontalus (tranšėjinis ar žiedinis) arba vertikalus (drainavimas iš skirtingų gylio sluoksnių). Jei gruntiniai vandenys yra aukšti, būtina įrengti žiedinį drenažą aplink pastatus.
Kita svarbi tema - kaip teisingai išskirstyti susikaupusį gruntinį vandenį. Jei leidžia drenažo gylis, vanduo nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį; jeigu nėra kur nuvesti, vanduo gali būti surenkamas lietaus kanalizacijos šulnyje arba saugomas su galimybe panaudoti laistymui. Jei dyra gruntas ir nėra kur nuvesti vandens, galima įrengti sugeriamąjį šulinį su dugnu, kuriame sumontuojamas vandeniui laidus užpildu sluoksnis - smėlis ar žvirgždas.
Kai planuojate drenažą, svarbu įvertinti gruntinį vandenį ir reljefą. Mažiausias drenažo nuolydis - 0,2-0,5 proc. (molinguose dirvožemiuose - 0,2-0,3 proc.). Praktikoje dažnai taikomas nuolydis 0,5-1 proc. Drenažo vamzdyną reikia įrengti taip, kad susikaupęs vanduo galėtų būti atjungtas nuo paviršiaus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vanduo neturi būti leidžiamas į rezervuarus ar nuotekų griovius, kad netikėtai nesukeltų atvirkštinio tekėjimo ir teritorijos užtvindymo. Dažnai įrengiami šuliniai be dugno arba su dugnu ir užpildu (žvyro, skalda). Dažnai naudingi drenažo duobės sprendimai kaimyniniuose sklypuose, kai nėra kur nuvesti vandenį.
Priklausomai nuo grunto skirstomi drenažo tipai
Tranšėjinis vamzdinis drenažas - dažniausiai naudojama sistema gyvenamiesiems namams. Drenažo vamzdžiai dažnai perforuoti, su filtru ir su nuolydžiu. Perforuotus vamzdžius užpildo 5 cm storio smėlio-žvyro mišinio. Drenuojamos tranšėjos dugnas išklojamas su 15 cm žvyro sluoksniu, o viršuje - geotekstilė. Kontroliniai šuliniai - būtini dėl priežiūros ir valymo.
Erminis drenažas su užpildu - paprastas, bet vanduo tekėja lėtai ir nėra patogus remontuoti. Dažnai derinamas su vamzdine drenažo sistema: didelis plūdinis vanduo surenkamas erdviuose plotuose, o greitas pašalinimas - per vamzdinę dalį.
Vamzdinė drenažo sistema su perforuotais vamzdžiais ir filtravimo medžiaga (kokoso pluoštas arba geotekstile) dažnai naudojama kaip pagrindinis sprendimas. Drenažo išvestys ir šuliniai sujungti ir išvesti į surinkimo šulinį su sėsdintuvu. Paskutinis šulinys turi būti talpos ne mažiau kaip 35 litrai.
Torint įkišti drenažą kartu su pastato pamatu į vieną tranšėją, gali būti sutaupoma, tačiau reikia laikytis technologijų ir atstumų, kad drenai neveiktų prastai. Drenažo nuolydis turi būti pastovus per visą drenų ilgį; neigiama situacija - vanduo gali stagnuoti arba tekės per greitai.
Veiksmingos praktikos gairės
- Žemiau pamato pado drenažas užtikrina, kad pastatas nebus pažeistas dėl nuolatinės drėgmės.
- Žiedo drenavimas aplink pastatą dažnai atliekamas iki 1-1,2 m gylyje, vanduo gali būti nuleistas į griovį, tvenkinį ar lietaus šulinį.
- Grunto laidumas ir filtrų kokybė nulemia sistemos patikimumą: netinkamai parinkti filtrai gali greitai užsikimšti.
- Kokybiškas filtras ir teisingas užpildų sluoksnių storis sumažina užsikimšimą ir užtikrina ilgaamžiškumą.
Nepamirškite, kad drenažo galimybes verta įvertinti dar per sklypo pirkimą, kad ateityje neatsirastų sunkumų su perteklinio vandens šalinimu. Jei grioviai ir tvenkiniai nėra arti, galima naudoti sugeriamąsias šachtas arba kaupimo duobes, o vėliau - infiltravimo sistemas ar lietaus vandens kaupimo talpyklas. Stormbox, Raineo ar kitos infiltravimo sistemos montuojamos po žeme ir gali būti su vandens kaupimu vandens poreikiams. Tokios sistemos turi būti nuolat tikrinamos, stebimas nuosėdų kaupimosi lygis.
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
Klausimai ir atsakymai dėl projekto bei įrengimo
- Kas turi įtakos drenazo giliui ir nuolydžiui? - grunto tipas, reljefas, grindų lygis, gruntinio vandens lygis ir norimas nutekėjimo kiekis.
- Kodėl svarbu nuolydis visoje drenų linijoje? - netolygus nuolydis gali sukelti vandens stagnaciją arba per greitą tekėjimą, o tai didina užsikimšimo riziką.
- Kokio skersmens vamzdis reikalingas, jei norime nuvesti lietaus vandenį? - minimalus 100 mm, didinta tik esant poreikiui.
- Ką daryti, jei nėra kur nuvesti vandens? - galima įrengti sugeriamąjį arba kaupimo šulinį, arba naudoti infiltravimo sistemas.
- Kokie yra pagrindiniai filtrų tipai ir kada juos naudoti? - geotekstile (smėliui), kokosų filtras (molingiems gruntams arba kai reikia filtravimo), be filtro tik tuo atveju, kai tranšėja visada pilnai užpildyta skaldos sluoksniu.
Prieš pradedant darbus būtina tiksliai nustatyti gruntinio vandens lygį, gruntą ir reljefą - tai lems galutinį drenavimo sprendimą. Drenažas sumažina bendrą drėgmės kiekį dirvožemyje ir apsaugo pastatus nuo vandens poveikio.