Plytelių klijavimas nėra nei labai paprastas, nei pigus darbas, tačiau turint pagrindinius įgūdžius ir naudojant šiuolaikines medžiagas, technologijas bei įrankius, jį galima atlikti savarankiškai. Tai ypač aktualu mažesniuose objektuose, kur meistrai dažnai nenori vykti dėl sudėtingų kampų, nišų ar nedidelės apimties. Šis procesas labiausiai tinkamas pradedantiesiems, kurie klijuoja plyteles ant lygių sienų ir nori suprasti pagrindinius darbo principus, įskaitant nuolydių formavimą.
Klijuojamas pagrindas turi būti pilnai sukietėjęs, sausas, švarus, lygus, tvirtas, galintis išlaikyti plytelių svorį. Netvirtos, atsilupančios paviršiaus dalys, taip pat dulkės, purvas, tepalo, senų dažų likučiai ir kiti, sukibimą su pagrindu mažinantys nešvarumai, turi būti pašalinti.
Pagrindo paruošimas
Paviršius, kuris bus klijuojamas plytelėmis, turi būti:
- Tvirtas ir stabilus. Neturi būti aktyvių, konstrukcinių plyšių. Kilus abejonių, reikia išbandyti sukibimą su paviršiumi; dažų arba tinko skiedinių fragmentus, kurių sukibimas kelia įtarimų, reikia pašalinti, tą vietą išlyginti remontiniu mišiniu arba klijavimo ir armavimo mišiniu Klebespachtel M.
- Lygus. Jei nelygumai nėra didesni kaip 20 mm, jie išlyginami, naudojant klijavimo ir armavimo mišinį Klebespachtel M. Didesnius kaip 20 mm nelygumus reikia išlyginti atitinkamo storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Pagrindiniam termoizoliacinės medžiagos sluoksniui pritvirtinti reikia naudoti daugiau ir tinkamo ilgio tvirtinimo smeigių.
- Švarus. Reikia nuvalyti purvą, dulkes, riebalus, nusilupančius dažus arba tinką, pašalinti blogai sukibusius fragmentus bei kitas medžiagas, dėl kurių skiedinio sukibimas būtų prastas; rekomenduojama paviršių valyti slėginiu vandeniu su valymo priemonėmis. Samanos ir grybeliai taip pat turi būti pašalinti, tam galima naudoti specialias chemines priemones, pvz., biocidinę priemonę Algizid.
- Nugruntuotas. Įgeriantį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu , silpnai įgeriantį ar stipriai įgeriantį - gruntu Spezialhaftgrund.
- Sausas. Šlapias ir drėgnas paviršius turi būti išdžiovintas, o drėgmės priežastys pašalintos.
Būtina gruntuoti visus pagrindus. Skiedžiamo priklausomai nuo gruntavimo paviršiaus.
Plytelių klijų paruošimas ir parinkimas
Klijų paruošimas turi būti tikslus - maišoma maždaug viena dalis vandens ir keturios dalys klijų, masė gerai išmaišoma, po kelių minučių permaišoma dar kartą ir tik tada naudojama. Po kiekvieno maišymo įrankiai turi būti kruopščiai nuplaunami, nes švara tiesiogiai susijusi su darbo kokybe.
Plytelių klijai ant paruošto paviršiaus lygia glaistykle tepami lygiu sluoksniu ir suvagojami dantyta glaistykle, kurios dantukai ne didesni nei 10 mm. Padengti reikia tokį plotą, kad būtų spėta priklijuoti plyteles, kol klijų paviršius išlieka lipnus. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus sukibimas ir neliktų tuštumų, plytelių klijais dengiamas ir sienos paviršius, ir plytelė. Prieš prispaudžiant plyteles įsitikinti, kad ant klijų paviršiaus nesusiformavo plėvelė.
Specialūs klijai, kurie jau paruošti naudoti, tepami dantyta mentele (šukomis) vertikalia kryptimi. Klijais ištepti tokį plotą, kokį galima išklijuoti per 10 min. Lanksčias plyteles įspausti į klijus pageidaujamu raštu (standartinis siūlės plotis yra 12 mm).
Klijų kiekis ir išeiga gali labai skirtis. Tai priklauso nuo klijų paskirstymo, gamtinių sąlygų. Porą neapšildyta plytelė sugers daugiau nei glazūruota. Taip pat svarbus sluoksnio storis, kuris turi būti tepamas ant klijuojamos plytelės kitos puses. Taip bus užtikrintas visos plytelės ir pagrindo kontaktas.
Plyteles reikia klijuoti pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą. Jis parengiamas įvertinus apdailos plytelių dydį, temperatūrines siūles, kampus, angokraščius, jų išdėstymą. Palangių, angokraščių ir cokolio linijos yra išeitinės klijuojamiems plytelėmis plotams paskirstyti. Kitos pagrindinės linijos gali būti žymimos ant fasado paviršiaus naudojant ženklinimo virvelę.
Plytelių klijų klasifikacija:
- K1 - skirti plytelėms klijuoti ant įgeriančių paviršių.
- K2 - populiariausi universalūs, elastingi atsparūs apkrovoms plytelių klijai. C2TE klasė.
- K3 - didelio formato plytelėms, ypač elastingi plytelių klijai skirti grindims. C2FES1 klasė.
- K4 - universalūs, ypač elastingi plytelių klijai. C2TS1 klasė.
- K5 - balti elastingi marmuro ir granito plytelių klijai, tinkami mozaikos plytelių klijavimui. C2TE klasė.
- K6 - greitai kietėjantis elastingi plytelių klijai, nepamainomi atliekant remonto darbus.
Klijų klasė žymima tam tikros kategorijos atitinkamomis raidėmis. Pavyzdžiui, C2TE klasė reiškia, kad klijai yra skirti plytelėms klijuoti, turi papildomą sukibimą ir yra atsparūs vandens poveikiui. Jei pagrindų sukibimo stiprumas siekia minimum 1,0 MPa, tai reiškia, kad plytelės bus tvirtai laikomos.
Plytelių klijavimo procesas
Klijai tepami dantyta mentele (šukomis) vertikalia kryptimi. Klijais padengiamas toks plotas, kokį galima išklijuoti per ± 10 min. Optimali klijavimo temperatūra yra + 10-20 °C.
Plytelės imamos iš skirtingų dėžučių, kadangi naudojamos natūralios žaliavos, todėl gali skirtis atspalvis. Plytelės įspaudžiamos į klijus taip, kad jos nugarinė pusė visiškai priliptų prie specialių klijų. Standartinis siūlės plotis yra 12 mm. Siūlės plotį galima keisti pagal pageidavimą.
Kad neištepti jau užklijuotų plytelių, rekomenduojama plyteles klijuoti iš viršaus į apačią. Priklijavus plyteles, iš karto išlyginti siūles sudrėkintu teptuku.
Klijų džiūvimo laikas (kol dar klijus siūlėje galima lengvai išlyginti teptuku) gali būti nuo 5 min iki 24 val., naudojant tuos pačius klijus iš to paties kibiro. Greitai džiūnant klijams, jų paviršiuje susidaro plėvelė, prie kurios plytelės neprilips ir klijai neišsilygins siūlėse.
Jei klijai džiūna itin greitai, reikia skubėti, iš karto kuo stipriausia prispausti plyteles, kuo greičiau teptuku išlyginti klijus siūlėse, pastoviai valyti darbo įrankius, klijuoti mažais ploteliais. Todėl reikia pasirinkti tinkamas oro sąlygas klijavimui.
Klijų džiūvimo laikas ženkliai sutrumpėja:
- Esant aukštai aplinkos temperatūrai (virš 20°C);
- Esant mažesniam nei 50% oro drėgnumui;
- Pučiant stipriam vėjui.
Ypatumai, kuriuos žinant klijavimas bus malonesnis ir išvengsite klaidų:
- Klijavimui pasirinkite palankias oro sąlygas;
- Klijuoti plyteles esant žemesnei oro temperatūrai (>5°C) ir didesniam oro drėgnumui bei kai nėra stipraus vėjo. Vasara geriausia darbus pradėti nuo ankstaus ryto;
- Klijuojamą paviršių būtina nugruntuoti. To nepadarius paviršius nevienodai įgeria drėgmę, todėl vietomis klijai pradeda džiūti greičiau ir tai apsunkina klijavimą;
- Greitai džiūnant klijams, klijuokite mažesniais ploteliais, kad spėtumėte išlyginti siūles;
- Lėtai džiūnant klijams galima klijuoti po kelis m² iškarto.
Jei klijai džiūna greitai, o klijuoti reikia: klijus tepkite storesniu sluoksniu. Tai palengvins darbą tokiomis sąlygomis; Naudokite daug drėgnesnį šepetėlį klijų išlyginimui siūlėse. Tačiau nepersistenkite, nes iš klijų pradės išsiplauti pigmentas ir kai klijai sustings, vietomis matysis nušviesėjimai.
Plytelių klijavimas ant polistireninio putplasčio
Ant ekstruzinio polistireno (XPS) tiesiai klijuoti grindų plyteles nerekomenduojama. Paprastai virš paklotų XPS plokščių yra padaromas išlyginamasis smėlio-cemento skiedinys (60-100 mm storio) ir prie jo klijuojamos plytelės. Kai kuriais atvejais galima ant XPS plokščių dėti orientuotų skiedrų plokštę OSB, paklotą ir įrengti medines grindis.
EPS putplastis (dar vadinamas polistireniniu putplasčiu) yra viena populiariausių ir patikimiausių šilumos izoliacijos medžiagų. Vienas greičiausių ir patogiausių būdų jį tvirtinti - klijavimas putomis. Šis metodas paprastas ir greitas. Darbas vyksta greičiau. Jokių maišymų, jokio laukimo. Mažiau netvarkos. Lengviau transportuoti. Tinka tiek lauke, tiek viduje.
Kaip klijuoti putų polistirolą putomis:
- Paviršius turi būti tvirtas, sausas ir švarus. Jei klijuojate ant seno tinko ar dažų, būtinai patikrinkite, ar jie tvirtai laikosi.
- Paruoškite putplasčio lakštus, klijavimo putų balioną su pistoletu, peilį, gulsčiuką ar tiesią liniuotę.
- Purkškite putas perimetru ir zigzagu per vidurį. 3-4 cm pločio juostos pilnai pakanka.
- Lengvai spaudžiant priglauskite lakštą ir palaikykite keletą sekundžių, kol putos pradės stingti. Kad polistireninis putplastis turėtų kur „judėti“, kai keičiasi temperatūra, tarp lakštų palikite apie 2 mm siūlę: ją vėliau galima užpildyti tomis pačiomis putomis. Dar nesustingus putoms, koreguokite padėtį.
Kad putplasčio klijavimas putomis būtų tvirtas ir ilgalaikis, pravartu žinoti, kur dažniausiai suklystama: per mažai ar per daug putų, per trumpai prispaustas lakštas, nepatikrintas paviršiaus lygumas, per arti sudėti lakštai, netinkamos oro sąlygos.
Montažinės putos mėgsta šilumą. Idealiausia, kai lauko ar patalpos temperatūra yra tarp +5 ir +30 °C. Per šaltą dieną putos stingsta lėčiau, o per karštą pernelyg greitai.
Siūlių glaistymas
Plytelių tarpus galima glaistyti tik visiškai išdžiūvus klijams, tačiau ne anksčiau kaip po trijų parų. Siūlės ir plytelės turi būti švarios ir sausos, be skiedinio likučių. Rekomenduojamas siūlės plotis - 8-12 mm.
Plyteles lygiu paviršiumi galima glaistyti norimos spalvos elastingu cementiniu glaistu. Ypač porėtas, įgeriančias plyteles prieš glaistant tarpus galima drėkinti vandeniu. Reikėtų stengtis visiškai užpildyti siūlę, kad neliktų tarpų. Žiūrėti, kad plytelių paviršius neužsiterštų, jį nuvalyti drėgna kempine. Glaistant ir glaistui kietėjant, vengti skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, dirbant lauke saugoti nuo lietaus ir staigaus perdžiūvimo.
Plytelių siūlių glaistymas
Kampai tarp sienų ir grindų turi būti glaistai, o grindjuosčiai taip pat turi būti pritvirtinti viršuje. Tinkamos technologijos dėka plytelių klojimas ant OSB yra gana įgyvendinama užduotis. Apibendrinant siūlome susipažinti su keliais vaizdo įrašais apie OSB plokščių plytelių klojimo darbus, kurie parodys, kaip tinkamai kloti plyteles ir padės įtvirtinti įgytas žinias.