Gyvename nuolatinių pokyčių ir transformacijų eroje: technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, keičiasi visuomenė, tuo pačiu ir pati universiteto idėja. Nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad gerovę ir ekonominį saugumą užtikrina tik siauros vieno dalyko studijos, visuomet bus tokių žmonių, kurių netenkina siauros programos, žmonių, kurie ieško ir kuria. Tad sistema turi suteikti studentams galimybę patiems konstruoti mokymosi programas, o ne įsprausti juos į siaurus rėmus.
Vertybės yra gyvenimo pamatas, padedantis mums nuspręsti, kas yra svarbu. Jos veikia mūsų sprendimus, požiūrį į pasaulį ir santykius su kitais. Vertybės gali kilti iš asmeninių įsitikinimų, šeimos tradicijų ar kultūrinio konteksto. Jos formuojasi per ilgą laiką, veikiamos mūsų patirties, aplinkos ir auklėjimo. Pavyzdžiui, jei vertinate sąžiningumą, tikriausiai sieksite tikslų, kurie atitinka etišką elgesį. Sąžiningumas gali tapti kertiniu akmeniu visose Jūsų gyvenimo srityse - nuo darbo iki asmeninių santykių.
Supratę savo vertybes, galime aiškiau suvokti, kokie tikslai yra tikrai svarbūs ir prasmingi. Norint geriau suprasti savo vertybes ir integruoti jas į kasdienį gyvenimą, galima pasinaudoti įvairiais būdais. Pirmiausia, svarbu užsiimti savarankišku tyrinėjimu. Užduokite sau klausimus, kas jums svarbu ir kodėl? Atsakydami į šiuos klausimus, įsivertinkite savo sprendimų priežastis ir jų atitikimą Jūsų vertybėms. Kitas būdas gilintis į savo vertybes - dalyvauti asmeninės psichoterapijos sesijose. Psichoterapija gali būti galingas įrankis, padedantis atpažinti ir suprasti savo vertybes, taip pat išaiškinti, kaip jos veikia jūsų gyvenimą. Be to, dalyvavimas grupinėse veiklose ar dvasiniuose susitikimuose gali suteikti naujų įžvalgų ir skatinti vertybinį augimą. Tokie susitikimai ne tik padeda dalintis patirtimi su kitais, bet ir skatina savirefleksiją bei vertybių apmąstymą.
Kritinis mąstymas kaip vertybių išsaugojimo įrankis
Tikriausiai visi sutiksite su tuo, kad šiuo metu gyvename labai greitai besikeičiančiame, pilname permainų ir informacijos srautų pasaulyje. Dažnai pasidaro nebeaišku, iš kur atėjome ir kur link veda tolimesnis kelias? Vienintelis pagalbos šaltinis šiuo atveju būtų mūsų sąmoningumas. T.y. Mąstymas apie mąstymą. Kritinis mąstymas - tai būdas pamatyti savo mintis, savo mąstymo kelią, pamatyti, kaip mes darome sprendimus ir kaip atliekame pasirinkimus?
Kritinis mąstymas - tai mąstymas apie mąstymą ir paties mąstymo proceso suvokimas. Informacija kritiniam mąstymui yra negalutinis jos vyksmui reikalingas šaltinis. Kritinis mąstymas prasideda nuo mūsų klausimų, problemų, kurias reikia išspręsti. Kritiškai mąstantis žmogus domisi pasauliu ir domėjimasis pasauliu yra vienas pagrindinių žmogaus bruožų. Pamatę ką nors naujo, mes norime sužinoti kas tai? Kritiniam mąstymui reikia pagrįstų argumentų ir įtikinamų motyvų. Taigi, tai reiškia, kad siekiame būti vienodai sąžiningi visose situacijose.
Nuolat stebėkime ir klauskime savęs, ar laikomės savo principų, savo vertybių, ar jų neišduodame? Tuo pačiu reflektuokime savo mintis ir savo veiksmus. Pripažinkime ir žinokime savo stiprybes ir silpnybes. Ką aš iš tikrųjų žinau, suprantu apie save, apie esamą situaciją? Nebijokime rimtai svarstyti idėjų, kurios konfliktuoja su mūsų turimais įsitikinimais. Nebijokime kvestionuoti savo pačių įsitikinimų ir tų įsitikinimų pagrįstumo. Tuo pačiu neskubėkime atmesti kitokios nuomonės. Stenkimės neteisti, nesmerkti, o suprasti, kodėl žmonės ir aš taip mąstau ir veikiu?
Būkime laisvais žmonėmis, nesutikime iš inercijos, nesustokime, nes tingime, o lavinkime savyje kritinį mąstymą, ieškodami informacijos, argumentų ir formuodami savo mintis. Kritiškai mąstydami, mes keliame sau klausimus. Gyventi su smalsumu ir susidomėjimu. Ir neskubėkime - prisiminkime, kad visada svarbu duoti sau laiko prieš apsisprendžiant. Ir taip pat svarbu klausti, o kas jeigu…? Juk taip kritiškai svarbu apsižvalgyti ir pamatyti, kad situacija turi daugiau negu vieną išeitį. Todėl neskubėkime daryti skubotų išvadų. Ieškokime pagrįstumo savo sprendimams ir nuolat savęs klauskime: ką duos skubiai nuveiktas darbas? Neignoruokime ir neatmeskime kitokių minčių, neskubėkime visko vertinti per savo prizmę. Būkime sveikai skeptiški, lavinkime įgūdžius mąstyti ir klausti: o kas jeigu? O kodėl aš taip galvoje šioje situacijoje? Kuo pagrįstos mano mintys? Ir kuo pagrįstas toks mano galvojimas? Ir dar kartą: kelkime klausimus ir ieškokime atsakymų. Venkime stereotipinio mąstymo, kad tai tiesiog - tiesa.
Tarpasmeniniai santykiai kaip vertybių atspindys
Gyvenimas - tai ne tik asmeninė kelionė, bet ir mūsų sąveika su kitais žmonėmis, kurie aplink mus sukuria socialinį tinklą. Kiekvienas iš mūsų atlieka įvairius vaidmenis - esame tėvai, vaikai, partneriai, draugai, kolegos, ir šie vaidmenys nuolat kinta bei plečiasi.
Kai esame tėvai, mūsų pagrindinis tikslas tampa užtikrinti savo vaikų gerovę ir laimę. Šis vaidmuo moko mus atsakomybės, kantrybės ir besąlygiškos meilės. Santykiai su tėvais taip pat turi didelę reikšmę mūsų tikslų formavimuisi. Būnant sūnumi ar dukra, mokomės suprasti ir vertinti savo šeimos narius, perimame jų vertybes ir tradicijas.
Partnerystėje mes mokomės kompromiso, palaikymo ir bendradarbiavimo - tai savybės, kurios padeda siekti bendrų tikslų. Partnerių tarpusavio supratimas ir bendri siekiai gali suteikti gyvenimui naujos prasmės, stiprinti santykius ir skatinti abipusį tobulėjimą. Be to, mūsų socialiniai vaidmenys profesinėje srityje ar bendruomenėje taip pat suteikia daugybę galimybių. Dalyvavimas bendruomenės veikloje arba karjeros siekimas gali tapti svarbiais tikslais, kurie ne tik prisideda prie mūsų asmeninio augimo, bet ir daro teigiamą įtaką aplinkiniams. Per šiuos tarpasmeninius santykius ir vaidmenis mes ne tik geriau pažįstame save, bet ir suformuojame tikslus, kurie suteikia gyvenimui prasmę ir kryptį.
Poreikių ir vertybių hierarchija
Nors knygynai ir internetas lūžta nuo literatūros apie tai, KAIP pasiekti tikslus, pirmiausia svarbu atsakyti sau į klausimą KODĖL nori siekti vieno ar kito tikslo. Labai nori pasiekti kokį nors tikslą, tačiau ilgainiui noras dingsta kartu su entuziazmu, atsiranda „svarbesnių dalykų“. Meti tikslą. Vėliau noras grįžta. Pagaliau įgyvendini didelį savo norą, tačiau pajunti, kad tavo laimės lygis toli gražu nepadidėjo tiek, kiek tikėjaisi.
Šiame ir kituose straipsniuose dažnai minėsiu žodžius „poreikiai“ ir „vertybės“. Vertybės yra giliau įsišaknijusios ir abstraktesnės, nei poreikiai, tačiau aš šiuos terminus vartosiu daugiau ar mažiau kaip sinonimus, kadangi tiek poreikis, tiek vertybė nurodo mums kryptį ir suteikia energijos. Deja, mūsų poreikių ir vertybių pasaulis yra sudėtingas. Poreikiai nėra stabilūs. Vieną dieną jie stipresni, kitą dieną - silpnesni. Be to, sudėtinga dar yra ir tai, jog poreikiai ir vertybės yra labai individualūs. Nors yra buvę nemažai mėginimų klasifikuoti svarbiausius poreikius, bandymas pritaikyti tam tikrą poreikių klasifikacija kiekvienam žmogui išlieka ginčytinu dalyku. Nors piramidė tikrai išdėstyta logiškai ir paprastai, realiai ji atspindi tik individualistinės vakarų kultūros viduriniosios klasės žmogų, o per 60 metų tyrimų, pagrindžiančių būtent tokį poreikių išsidėstymą, neatsirado.
Svarbiausi poreikiai konkrečiam žmogui priklausys nuo jo gyvenimo aplinkybių, raidos etapo, kultūros, kurioje jis gimęs ir begalės kitų aplinkybių. Turėsi aiškesnius prioritetus. Geriau pasiruoši galimoms kliūtims ir pagundoms.
Kaip ugdyti ir išsaugoti vertybes pokyčių laikais
Žmogiškumas nėra savaime duotas žmogui, žmogus nuo pat vaikystės turi mokytis, ką reiškia būti žmogumi. Šeima perduoda vaikui savo vertybes ir moralės normas. Gyvendamas tam tikroje visuomenėje, žmogus mokosi suprasti, ką reiškia būti žmogišku ir doru asmeniu. Vis dėlto, gyvenimas nėra toks lengvas - nuolat įvyksta įvairūs sudėtingi istoriniai, socialiniai ar asmeniniai pokyčiai, kurie veikia žmogaus mąstyseną ir vertybių sistemą. Atsidūręs tragiškose aplinkybėse, žmogus gali prarasti žmogiškumą - taip dažnai nutinka karo, priespaudos, tremties ar koncentracijos stovyklų akivaizdoje. Tada žmogus praranda vertybes ir savastį, o tiesiog pasiduoda blogiui, žiaurumui, prievartai ar pykčiui.
Žmogui nėra lengva išsaugoti žmogiškumą ir vertybes sudėtingomis sąlygomis, tačiau tai yra įmanoma. Žmogus turi vadovautis jau turimomis vertybėmis, kurios padeda pasaulyje atskirti, kas yra gera, o kas - bloga. Taip žmogus suvokia, koks elgesys yra doras ir kaip jis gali išlikti savimi.
Psichologas Stewartas Haseʼas teigia, kad poreikis keisti kitus yra universali žmogaus savybė, pasireiškianti ne tik asmeniniuose santykiuose - dėl to net kyla religiniai ar politiniai karai. Mes nesąmoningai trokštame, kad kiti pritartų mūsų požiūriui ir elgtųsi pagal mūsų lūkesčius. Taip bendrauti ar gyventi kartu atrodo lengviau. Ir atvirkščiai - kai kito žmogaus elgesys neatitinka mūsų vertybių ar poreikių, galime susidurti su diskomfortu, susierzinimu ar net pykčiu. Natūralus žmogaus noras kontroliuoti aplinką, įskaitant žmones, su kuriais jis palaiko ryšį, lengvai gali peržengti ribas. Kai siekiame pakeisti mums artimus žmones, galime taip ir nesulaukti to, ko tikimės. Svarbu suprasti, kada siekis paveikti kitą pradeda kenkti santykiams.
Atsispirkite pagundai rodyti žmogui kelią, kuriuo jis turi eiti. Neprašytas patarimas greičiau suteiks neigiamą rezultatą - žmogus pradės priešintis ar atsiribos, ignoruos. Verčiau jo klauskite: kaip galėtum šioje situacijoje elgtis kitaip? Atidžiai klausykite, ką žmogus sako, ir pasistenkite pažvelgti į situaciją jo akimis. Nesmerkite, išlikite jautrūs. Stenkitės suprasti ir priimti, ką jis išgyvena, kaip mąsto ar kaip elgiasi, net jei jam nepritariate. Kai žmogus nesuvokia, kad jo požiūris į situaciją ar tam tikras elgesys jam kliudo, paskatinkite jį kitu aspektu pažvelgti į situaciją, vartokite švelnius pavyzdžius. Paklauskite: o jei šį kartą pabandytum pasielgti kitaip? Kaip manai, kas nutiktų? Stebėdami kito žmogaus elgesį ar ydingą mąstyseną, galite švelniai pademonstruoti aiškų ryšį tarp jo įsitikinimų ar veiksmų ir pasekmių. Galite jam pasakyti: kai imiesi šios užduoties, visuomet lieki nusivylęs. Parodykite žmogui, kad esate jo pusėje - taip sumažinsite riziką, kad žmogus imsis gynybinių mechanizmų. Venkite prieštarauti, ginčytis ar įrodinėti savo tiesas. Skatinkite žmogų patį analizuoti savo idėjas ir nuspręsti, ką ir kaip galima keisti. Padrąsinkite tikėti savimi. Pasitikėkite žmogaus gebėjimu įgyvendinti ir kontroliuoti pokyčius. Padėkite jam suprasti, kad pokyčiai yra procesas, kurio nebūtina skubinti.
Liberaliųjų menų ugdymas iš esmės reiškia įvairių perspektyvų priėmimą, kritinio mąstymo skatinimą ir empatijos bei supratimo ugdymą. Čia jūs ne tik studijuojate dalykus, bet ir įsitraukiate į žmogiškąją patirtį. Jūs tyrinėjate istoriją, literatūrą, mokslą, filosofiją ir daugybę kitų dalykų, taip pat tai, kaip šios disciplinos susijusios tarpusavyje. Kai kas gali, ypač šiandien, suabejoti laisvųjų menų išsilavinimo praktiškumu, tačiau galiu patikinti, kad nieko negali būti praktiškiau už mokymąsi prisitaikyti, kritiškai mąstyti ir veiksmingai komunikuoti. Tai įgūdžiai, kurie pranoksta bet kokią konkrečią specialybę.
Anuomet Lietuvos istoriją kūrė asmenybės, kurios kovodamos prieš okupaciją naudojo literatūrą, muziką, debatus ir filosofiją, taip išsaugodamos savo identitetą ir vertybes. Taigi liberalieji menai yra ne tik tai, ką mes išmokstame, o tai, kuo mes tampame. Pabandykite pažiūrėti iš kito perspektyvos, ir pasaulis pasikeis. Mums įprasta, kad žmogus yra visa ko centras, bet gal iš to ir kyla visos problemos. Mes juk taip pat esame ir visatos dalis. Pagalvokite, kas atsitiktų, jei atsidurtumėte, pavyzdžiui, drugelio ar ežio vietoje. Perspektyva pasikeis kardinaliai. Plėsdami meno, mokslo ir kitų sričių ribas, menininkai domisi dalykais, kurie negali būti apskaičiuojami. Mes norime išplėsti dirbtinio intelekto projekto ribas įjungdami kitas intelekto formas. Neapsiribodami žmogaus intelektu norime ištirti kitų gyvų būtybių intelektus, kaip kad padarėme su pelkėmis.
Liberalieji menai padeda mums surasti savo kelią. Tai ne atsakymai, o klausimai apie save ir savo gyvenimo kelią. Ir jeigu gali lengvai atsakyti į tuos klausimus, vadinasi, jie buvo neteisingi. Aukštosios mokyklos turi atsakomybę prieš studentus, kad pabaigę universitetą šie galėtų dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. Industrijos revoliucija reikalauja studentus išmokyti naujų gebėjimų prisitaikyti, atsparumo ir atkaklumo įgūdžių. Įsivaizduokite, per gyvenimą reikės pakeisti penkias-septynias karjeras, turėsi būti mobilus, važiuoti ten, kur yra darbo.
Liberalieji menai suteikia mums įgūdį daryti pasirinkimus ir sprendimus, kas nėra labai patogu. Lengviau yra likti, kur esi, ir nepriimti jokių iššūkių. Be to, kas atsitinka studijuojant liberaliuosius menus, kad tu susiduri su skirtingomis socialinėmis grupėmis ir nesi užsidaręs savo burbule. Čia susitinki žmones iš skirtingų sričių ir užmezgi su jais ryšius, kas labai svarbu ateityje, jei nori būti sėkmingas savo profesijoje. Taigi toks atviras mąstymas yra natūralus liberaliųjų menų išsilavinimo požymis ir labai svarbi demokratijos dalis.
Mokykloje man viskas gerai sekėsi ir nežinojau, ką noriu veikti gyvenime. IT specialybę baigęs, bet studijuodamas lankė ir antropologijos paskaitas. Anot jo, tai padėjo geriau pažinti žmones, jų mąstymą ir poreikius.
Veiksmingas teismo sprendimo vykdymas yra svarbi teisės į teisingumą sąlyga. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jeigu susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine Konvencijos 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi. Tai reiškia, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Konvenciją.
Pagal Lietuvos Respublikos teisę teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Už teismo sprendimų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė, pvz., priverstinis sprendimų vykdymas, bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo - antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus antstolis vykdo laikydamasis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su CPK 763-772 straipsniuose nurodytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Tais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas, kuriuo atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos šio kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu“, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
Atitinkamai CPK 273 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3 dalyje nurodyta, kad kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas: 1) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats; arba 2) pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
Lietuvos Respublikos CPK 273 ir 771 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2016 m. kovo 23 d. aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2710-XIIIP-2712 nurodyta, kad iki 2017 metų nebuvo skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, jeigu buvo nurodytos arba galėjo būti nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (jeigu sprendime galėjo ar buvo nustatyta teisė išieškotojui įvykdyti sprendimą skolininko lėšomis ir jeigu pastarasis per sprendime nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo). Taigi statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdžiusiems asmenims nebuvo nustatyta sankcijų už teismų sprendimų nevykdymą, todėl jie patys nebuvo motyvuoti vykdyti teismų sprendimų, nes sprendimo nevykdymo atveju vykdyti teismo sprendimą turėjo teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri, įvykdžiusi sprendimą už neteisėtas statybas vykdžiusį asmenį, iš pastarojo išsiieškodavo vykdymo išlaidas, tačiau pačiam skolininkui tai nesukeldavo tokių didelių neigiamų turtinių pasekmių, kokios būtų buvusios, jei sprendimą jis būtų įvykdęs pats. Tokiu atveju pagal iki 2017 metų galiojusį teisinį reguliavimą skolininkų, kurie buvo įpareigoti atlikti asmeninio pobūdžio prievolę, teisinė padėtis buvo blogesnė negu skolininkų, kurių įpareigojimą galėjo įvykdyti ir išieškotojas. Dėl to nauju CPK 771 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu buvo siekiama subalansuoti išieškotojo ir skolininko interesus, nustatant teismui galimybę skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo skolininkui tenkančios prievolės pobūdžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje nurodyta, jog bauda gali būti skiriama, jeigu: 1) per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas; 2) per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius; 3) jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas. Šioje proceso teisės normoje kaip atskiras sankcijos skyrimo pagrindas yra nurodytas sprendimų, įpareigojančių pašalinti statybos, atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįvykdymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sistemiškai aiškinant CPK 273 ir 771 straipsnių normas bei atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, yra nurodyta, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas analogiškos baudos skyrimas vykdymo proceso metu. Taigi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje,...
tags: #kaip #issaugoti #pamatines #vertybes #nuolat #besikeicianciame