Tyrimai rodo, kad per pusantro mėnesio grybai naikina apie 70 proc. užterštų medinių pabėgių, o Lietuvoje per metus apie 30 000 vienetų pabėgių tampa netinkamais naudoti. Tokia problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikos regionuose.
Pirmiausiai reikia suprasti, dėl ko kyla grybų ir pelėsio rekordiškai didelis augimas: drėgmė, prasta ventiliacija, palankios temperatūros ir organinės medžiagos kaip maisto šaltinis. Pakartotinis grybų įsiveržimas gali įvykti, jei priežastys nėra pašalintos. Tinkamos sąlygos grybams įsitvirtinti gali būti tiek rūsiuose, tiek lauke, aplink geležinkelius ar kitas medines konstrukcijas.
Mokslinių tyrimų kelias ir pasiekti rezultatai
Pradžioje mokslininkai išsiaiškino, kas iš mus supančios aplinkos gyvųjų organizmų gali skaidyti kenksmingus teršalus ir išbandė grybų, bakterijų bei augalų gebėjimus. Pirmiausia buvo konstatuota, kad baltasis dantenis, kamščiapintė apdegėlė, karališkoji ir gluosninė kreivabudė yra stipriausiai kancerogeninis grybų tipas. Tyrimų tikslas - sukurti efektyvią technologiją, kaip nukenksminti ant pabėgių esančius teršalus. Sukūrus tinkamas sąlygas augimui (plastikiniai maišai su drėgna ir šilta aplinka), grybai pradeda daugintis ir naikina kenksmingas medžiagas, o likusi dalis - augalai - prisideda prie to, kad išgyvenusios medžiagos būtų sunaikintos visiems laikams.
Nors pramoniniu būdu ši technologija dar nėra plačiai pritaikyta, ji laikoma perspektyvia ir ekonomiška, nes nereikalauja didelių šilumos ar brangių medžiagų sąnaudų. Tyrimai rodo, kad per pusantro mėnesio grybai sunaikina apie 70 proc. teršalų, o likusi dalis yra suskaidoma augalų pagalba - jie sodinami ant kompostuoti grybų paviršių ir padeda visiškai sunaikinti likučius.
Technologijos diegimo gairės ir praktika
Kol kas pramoniniu būdu ši technologija nėra plačiai taikoma, tačiau ji turi didelį potencialą. Tam, kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo, būtina pašalinti visus lentynų ir grybų likučius bei išvalyti paviršius sterilizavimo skysčiais. Jei lentynos nebus apdorotos, grybai gali augti iš naujo. Iš pradžių patartina sunaikinti lentynas ir grybų liekanas, naudoti antiseptikus ant jų paviršių, kad būtų užtikrintas steriliškumas. Jei tai nėra įmanoma, galima apsvarstyti kitus metodus su antiseptikais ar deginimu srityse, kuriose grybiena pasiekiama.
Gamtos tyrimų centro mikologas J. Kasparavičius paaiškina, kad rūsiuose augančios grybų kultūros gali būti sunkiai identifikuojamos - dėl drėgmės, kambario klimato ir kitų veiksnių grybai gali atrodyti įvairiai. Taip pat pabrėžiama, kad biologinė įvairovė yra didelė, todėl tikslių identifikacijų gali pasitaikyti klaidų. Tačiau svarbiausia - sureaguoti laiku ir panaikinti pagrindines priežastis, kurios leidžia grybams daugintis.
Priešgrybiniai ir antiseptiniai priemonių pasirinkimai
Gamtos tyrimų centro darbuotojas rekomenduoja naudoti sintetines ar natūralias dezinfekcines priemones, kurios naikina grybus ir pelėsį bei jų sporų plitimą. Pavyzdžiui, Knauf Schimmelvernichter gali būti naudojamas tiek vidaus, tiek išorės patalpose, tačiau svarbu laikytis nurodymų ir užtikrinti, kad priežastys būtų pašalintos. Svarbu apdoroti visus paviršius ir indų paviršius, kurie galėjo būti užkrėsti, kad grybiena neatsinaujintų.
Pelėsio šalinimo priemonės gali būti stiprios koncentracijos, todėl reikia dėvėti apsaugines pirštines ir veido/akių apsaugą. Koncentratai skiedžiami pagal instrukcijas, o paviršiai trinami arba purškiami ir paliekami veikti 30-60 minučių, po to nuplaunami arba nugremžiami šepetėliu. Jei pažeidimai dideli, procedūrą kartokite, bet likusį tirpalo likučius nepanaudokite vėl perdirbti - palikite paviršių išdžiūti ir toliau stebėkite.
Ką daryti su augančiais grybais sodyboje ar vejoje
Grybai vejoje dažnai išnyksta savaime, kai pjaunama žolė ir pašalinamos pūvančios organinės medžiagos. Drenavimo problemos, mulčiavimas ir reguliari priežiūra gali sumažinti jų gausą. Grybai sode gali būti išvesti į kišenes per velėną ar sporingą vandenį; taip pat galima sodinti grybieną po velėna, naudojant mikroorganizmus, sugrįžtantys grybai suteikia maisto medžiagų šaltinius. Dėmesingai stebėkite, kur ir kokiose sąlygose jie dygsta, ir pasirinkite tinkamus medis mišinių grybų kultūrai ir mikorizės poreikiams.
Reikšminga dalis - mišinio pasirinkimas: baravykai, lepšiai, raudonikiai, lyriniai ir kiti grybai. Mikorizė dažnai formuojama su ąžuolais, eglėmis, beržais ar kitais lapuočiais, o kai kurios rūšys gali augti su įvairiais augalais, įskaitant drebulęs, kaštonus ar pušis. Skirtingos rūšys reikalauja skirtingų sąlygų ir medienos, todėl pasižvalgykite po savo sodybą ir rasti tinkamą vietą bei augalų derinį.
Konkrečios patarimų dalys žmonėms, pastebėjusiems grybų
- Pašalinkite visas lentynas ir grybų liekanas, apdorokite paviršius sterilizuojančiais tirpalais.
- Jei grybas gyvena rūsyje ar kitoje patalpoje, nustatykite ir išspręskite drėgmės šaltinius: hidroizoliaciją, ventiliaciją, šiluminę izoliaciją.
- Nedelsdami pašalinkite visus pažeistus paviršius, kurie gali būti užkrėsti sporomis.
- Grybų augimo sąlygas keiskite: sumažinkite drėgmę, užtikrinkite gerą ventiliaciją, naudokite antiseptikus ant paviršių.
Ekologiškos įvairovės išsaugojimas ir požiūris į grybų kultivavimą
Grybai sodyboje gali būti naudingi kaip natūralūs dirvožemio atnaujinimo elementai, pagerinantys vandens ir maisto medžiagų pasisavinimo galimybes. Dažnai jų derlius atspindi dirvos sąlygas: drėgnumą, šviesos lygį, erdvės prieigą bei medienos likučius. Svarbu, kad grybai augtų atsargiai ir be žalos, o jų sporos išplisti būtų ribotos. Taigi laikykitės natūralių sąlygų, pasirūpinkite tinkama ventiliacija, drenažu ir švaria aplinka, taip pat laikykitės sakytų technikų kilmės ir priežiūros rekomendacijų.
Galiausiai svarbu atsižvelgti į vietos specifiką: pelėsio ir grybų rizika turi būti įvertinta atskirai, o sprendimai turi būti adaptuoti konkrečiai patalpai ar aikštelei. Greita reakcija ir sisteminis požiūris leis išvengti ilgalaikių žalos pasekmių ir leis efektyviai valdyti grybų augimą ateityje.
tags: #kaip #isnaikinti #grindu #gryba