Dolomito gavyba Lietuvoje yra svarbus eksploatacijos sektorius, skirtas karbonatinės uolienos gavybai ir perdirbimui. Dolomitas Lietuvoje išgaunamas tik atviruose karjeruose šiaurinėje šalies dalyje, o didžiausios įmonės gali pagaminti iki kelių milijonų tonų skaldos per metus. Pramoninė dolomito gavyba prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje ir nuo tada nuosekliai plėtojama, diegiant modernias technologijas ir didinant produktyvumą.
Kur ir kaip gaunamas dolomitas
Dolomito telkiniai Lietuvoje yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose. Didžiausios išžvalgytos atsargos 2015 metų pabaigoje sudarė 125 mln. m³, o prognoziniai ištekliai - 295 651 tūkst. m³. Dolomitas išlieka arti žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje, kur slūgso viršutinio devo-Pliavinio laikotarpio klodai. Atodangos įrėmintos Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula bei Lėveniu, o šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis.
Gavyba vykdoma tik karjeruose, o didžiausios įmonės per metus gali pagaminti iki 3-4 mln. tonų skaldos. Abiejų pagrindinių žaidėjų - AB „Dolomitas“ ir AB „Klovainių skalda“ - pajėgumai siekia apie 3-5 mln. tonų per metus, atsižvelgiant į esamas lino sistemas ir eksploatacijos dydžius. Petrašiūnų II karjere nuosekliai plėtojama naujaų linijų veikla, o Klovainių skalda - seniai įsitvirtinusi kaip pagrindinis dolomito tiekėjas šalyje.
Technologijos ir gamybos našumas
Dolomito skaldos gamyba Lietuvoje vykdoma keliose technologinėse linijose. AB „Dolomitas“ turi penkias technologines linijas, iš kurių naujausioji - penktoji - pradėjo veikti 2015 metais Petrašiūnų-2 dolomito karjere. Ši linija išplėtė pajėgumus iki iki 3 mln. tonų per metus, įdiegiant pažangias priemones pirminiam trupinimui ir žaliavos plovimui užtikrinant aukštą kokybę. 2014 metais AB „Dolomitas“ išplėtė Petrašiūnų karjerą dar keliais šimtais hektarų, įtraukiant 238 hektarus į valstybinį mišką.
AB „Klovainių skalda“ taip pat veikia su moderniomis technologijomis: pirmoji dolomito skaldos linija Klovainiuose buvo įrengta 1959 metais, o 2019 metais pradėtas ES investicinis projektas, kurio vertė viršija 700 tūkst. eurų. Svarbios investicijos bei plėtra užtikrina, kad produkcija atitiktų aukštus kokybės standartus ir valstybės reguliacijas.
Naujos technologijos diegiamos su tikslu gaminti aukštos kokybės skaldą, įskaitant I klasės skalą asfaltbetoniui ir gelžbetoniui. 2011 metais įmonė akredituota turėti laboratoriją su įranga nustatyti Los Angel’o, SZ bei poliravimo (PSV) rodiklius, o 2012 metais pradėta gaminti I klasės skalda asfaltbetoniui bei gelžbetoniui. 2017 metais su ES parama buvo pastatytas mineralinių miltelių gamybos cechas, o nuo 2021 metų įmonės gaminiams išduodama aplinkos apsaugos deklaracija (EPD).
Darbas ir ekonomika: kas keičiasi mokesčiuose bei rinkoje
Nuo šių metų padidinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifai - tai paveikė kai kurių prekių kainas ir nedidelį spaudimą kainoms. Tačiau dolomito įmonių kainos, skaitomos viešai, rodo, kad produktų kainos išlieka konkurencingos, o mokesčių poveikis dažnai kompensuojamas per įtrauktų procesų efektyvumą ir kokybę. Pavyzdžiui, dolomito skaldos atsijos frakcijų kainos svyruoja apie keliasdešimt litų už toną be PVM, o kitų frakcijų - panašiai. Tinkamai valdomos kainos ir investicijos į modernizavimą prisideda prie stabilumo rinkoje.
Miško žemės naudojimo klausimas kyla dėl karjerų plėtros į miško teritorijas. Pakruojo rajone miškingumas yra apie 20%, o Miškų įstatymas draudžia kasybas miškuose be specialių leidimų. Verslininkai ir urėdai diskutuoja dėl galimų sprendimų, tačiau pagrindinis prioritetas lieka laikymasis įstatymų ir ekologinių reikalavimų. Petrašiūnų II karjero plotas šiuo metu yra 500 ha, iš kurių tik pusė eksploatuojama dėl dokumentų ir leidimų trūkumų. Baigus eksploatuoti karjerą planuojama rekultyvuoti žemę ir sugrąžinti ją į mišką.
Gamybos kokybė, aplinkosauga ir certifikatai
UAB „Žvyro karjerai“ ir kitos įmonės laikosi Europos standartų, sertifikuodamos savo produkciją pagal LST EN 12620, LST EN 13043, LST EN 13242, LST EN 13450 2+ sistemą. Įmonės nuosekliai diegia modernias technologijas ir aplinkai draugiškus sprendimus, o EPD - Produkto poveikio aplinkai deklaracija - padeda įvertinti gamybos ciklo poveikį aplinkai ir informuoti tarptautinę rinką. Petrašiūnų - 2 skaldos gamykloje įdiegtos naujos technologijos ir tobulinimai 2011-2012 metais pagerino mišinių kokybę, o 2015 metais įdiegta 5-oji linija žymiai padidino našumą.
Ralio metu įmonės planuoja toliau plėsti technologinį parką ir užtikrinti kokybės kontrolę nuo žaliavos priėmimo iki galutinio produkto. Be to, įmonių vadovai ir karjerų asociacijos atstovai žinoma nuosekliai kalba apie poreikį skaidrumo ir nuolatinio tobulinimo, siekiant išsaugoti konkurencingumą ir užtikrinti tvarų išteklių naudojimą.

Petrašiūnų karjere planuojama įrengti papildomus greitintuvo kilimus ir įrangą, siekiant dar labiau pagerinti žaliavos plovimą ir kokybę. Taip pat planuojama ktus plėtrą užtikrinti per ES fondus ir vidaus investicijas, siekiant išlaikyti didelį našumą ir modernizuoti procesus.
Reziumė: kaip gimsta dolomitas karjere?
Dolomito kasimo procesas apima žaliavos išgavimą atviruose karjeruose, žaliavos skaldimą, plovimą, atskirų frakcijų atskyrimą ir galutinio produkto pardavimą klientams kelių statybai, asfaltbetoniui, gelžbetoniui bei kitiems statybos poreikiams. Efektyvus procesas grindžiamas moderniomis technologijomis, akredituotomis laboratorijomis ir griežtomis kokybės bei aplinkos apsaugos nuostatomis. Didžiausios įmonės Lietuvoje moka dėmesį į ateities perspektyvas, siekdamos užtikrinti tiekimo stabilumą, tvarų išteklių naudojimą ir ekonominį augimą regionuose.
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Miškų įstatymas draudžia iškasti dolomitą miško teritorijoje, o bet kokie plėtros planai turi atitikti teisės aktus ir atsiskaityti dėl kompensacijų. Urėdai pabrėžia, kad būtina laikytis teisės, o sprendimai apie teritorijų keitimą turi būti pagrįsti ir skaidrūs. Tuo pačiu miško rekreacinė ir ekologinė vertė turi būti įvertinta, kad būtų užtikrintas tvarus regiono vystymasis.
Dolomito identifikavimas
tags: #kaip #isgaunamas #dolomitas