Nuotekų šalinimas yra tokia pat svarbi pastato inžinerinė dalis, kaip ir vandentiekis, šildymas bei vėdinimas. Tinkamai įrengta kanalizacija padės efektyviai ir be problemų pašalinti nuotekas, palaikyti švarią aplinką ir tausoti gamtą. Nuotekų sistemą lengviausia montuoti pradiniame statybų etape, kai jau įrengti pamatai, prieš betonuojant juodgrindes. Gyvenvietėms, daugiabučiams ar komerciniams pastatams centralizuota kanalizacijos sistema yra projektuojama inžinierių pagal galiojantį LR statybos reglamentą (STR) kartu su pastato konstrukcijomis ir kita įranga. Sudėtingesniems pastatams yra pasitelkiamas kompiuterinis projektavimas specialiomis programomis, vadinamas BIM (angl. Building Information Modeling). Informacija saugoma visą pastato gyvavimo laiką, kad prireikus galima būtų nesunkiai pastatus renovuoti, tame tarpe ir nuotekų sistemą bei jos dalis.
Žodis kanalizacija kilo iš prancūziško canalization ir reiškia nuotekų surinkimą požeminiuose ar sienose paslėptuose kanaluose - vamzdynuose, kuriais jos patenka į miesto centrinius vandens valymo įrenginius arba vietinės nuotekų sistemos talpas, ten yra išvalomos ir išleidžiamos į vandens telkinius arba panaudojamos laistymui. Kad nuotekų šalinimas yra svarbus pagrindinėms higienos reikmėms, žmonija suprato jau prieš 5000 metų, atsiradus pirmiesiems miestams ir gyvenvietėms. Senovės Romoje pagrindinis nuotekų vamzdynas Cloaca Maxima buvo net 7 m pločio.
Lietuvoje XVI a.-XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs tiems laikams sanitariniai bei inžineriniai sprendimai. Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai. Nuo XIX a pabaigos kanalizacijos gaminiai buvo iš ketaus arba keramikos. Ketiniai vamzdžiai rūdijo ir buvo nepatogūs naudoti, todėl šiuolaikinių technologijų dėka ilgainiui įsitvirtino vamzdynai, pagaminti iš plastiko.
Vidaus kanalizacijos sistemai įprastai naudojami pilkos spalvos vamzdynai, tačiau jie gali būti ir balti arba juodi, jei jie matomi interjere. Jų trūkumas - prasta garso izoliacija, todėl dažnai girdimas triukšmas tarpaukštiniuose vertikaliuose stovuose. Jeigu nėra galimybės jų deramai izoliuoti, galima įsigyti mažatriukšmius vamzdžius. Lauko vamzdynui naudojami oranžinės spalvos gaminiai, jie yra storesnių sienelių, todėl atsparūs smūgiams bei nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Išorės vamzdynai klojami apie 1 m gylio tranšėjose, kad žiemos metu neužšaltų nuotekos.
Daugiabutyje ar komerciniame pastate dažniausiai pagrindiniai nuotekų vamzdynai yra įrengiami tam skirtuose uždaruose komunikacijų kanaluose pastato viduje. Juos ten deramai izoliuojant, yra išvengiama nemalonaus tarpaukštinio triukšmo. Projektuojant vidinę kanalizaciją geriausia laikytis taisyklės, kad vamzdžio ilgis būtų kuo trumpesnis. Todėl santechnikos įrenginiai turėtų būti kuo arčiau kanalizacijos įvadų, slepiamų sienose arba kanaluose.
Unitazas yra jungiamas prie jose įrento vertikalaus pastato vamzdyno 110 mm skersmens vamzdžiu, formuojant 1-2 proc nuolydį. Įrengiant kanalizacijos sistemą individualiame name, svarbu žinoti, kad tekėdamos į kolektorių ar rezervuarą nuotekos išskiria nemalonaus kvapo dujas, kurios gali būti netgi sprogios, todėl jas būtina šalinti įrengiant atskirą izoliuotą ventiliacijos kanalą, geriausia ant stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, dar vadinamą alsuokliu (su arba be atbulinio vožtuvo).
Jungiant vamzdžius reikėtų vengti stataus (45-90 laipsnių) kampo, geriau sujungti juos didesnio spindulio „alkūninėmis" jungtimis. Unitazo vamzdynui prijungti prie vertikalaus kanalizacijos stovo reikalingas standus 100-110 mm skersmens vamzdis, pageidautina kietas, nors išimtiniais atvejais gali būti naudojami ir specialūs lankstūs gofruoti vamzdynai, jeigu reikia nežymiai koreguoti klozeto poziciją patalpoje, ypač rekonstruojant patalpas. Plautuvei ar praustuvei prijungti prie nuotekų stovo dažniausiai naudojami 50 mm vamzdynai. Jei norima įsirengti dušo kabiną su įleidžiamu į grindis dušo padėklu, reikia įvertinti perdengimo aukštį, kad būtų pakankamai vietos ir sifonui.
Kodėl svarbu išlaikyti būtent 1-2 proc nuolydį? Jis reikalingas vamzdynuose susikaupusių nešvarumų pašalinimui. Jeigu nuolydis bus per mažas, tekėdamas vanduo nenuplaus nešvarumų ir jie užsilaikys vamzdyne. Jei nuolydis per didelis, vanduo nutekės greitai, nespėdamas kartu „pasičiupti" nešvarumų. Populiariausia yra įsirengti savitakinę kanalizaciją, kuria nuotekos šalinamos natūraliu (gravitacijos) būdu. Siurblinė (slėginė) sistema įrengiama ten, kur ji neišvengiama - kai aukštai gruntinis vanduo ir nuotekų šalinimas pirmame aukšte yra komplikuotas, taip pat kai sanmazgas įrengtas žemiau kolektoriaus, rūsyje. Montuojant galima saugiai naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema.
Vis dažniau gyvenamųjų namų kvartaluose, nuo miesto nutolusiuose gyvenvietėse namai sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo sistemą. Atstumai tarp nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų valyklos tolsta, nepakanka vien nuotekų šalinimo vamzdyno, todėl naudojami nuotekų surinkimo kolektoriai, slėginiai vamzdynai, siurblinės. Centralizuota nuotekų šalinimo sistema tampa sudėtingu inžineriniu įrenginiu, kuriam reikalingas specialistų pagal STR parengtas projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Parengtas lauko kanalizacijos planas yra derinamas su vietinį kanalizacijos tinklą administruojančia įmone.
Kaip teigia įmonės „Hidro inžinerija" specialistas Marius Jackūnas, projekte dažnai nenumatomos kai kurios būsimos kanalizacijos įrengimo detalės, tokios, kaip kanalizacijos kritimo stovas - vidinis ar išorinis. Todėl, kai kanalizacija įrengiama, prieš užkasant ją inspektuoja administruojančios įmonės atstovas. Sudėtingiausias ir pavojingiausias darbas yra požeminių nuotekų šalinimo vamzdynų montavimas, dažniausiai atliekamas rekonstruojant ar naujai įrengiant miesto nuotekų šalinimo vamzdynus ar jų dalis. Reikia įvertinti, ar kasant tranšėjas teks naudoti klojinius, šlaituoti.
Nuotekų valymo įrenginiai - tai įrenginių sistema skirta išvalyti buitines, gamybines, pramonines ar kitokios kilmės nuotekas nuo įvairių teršalų taip, kad jos būtų tinkamos techniniam naudojimui, išleidimui į gruntą ar kitą vandens telkinį. Jokiame įrenginyje vanduo neišvalomas visiškai, tačiau iš ten jis išteka pakankamai švarus, kad nekenktų aplinkai. Gyvenant miestuose nesirūpinama nuotekų šalinimu, nes jos patenka į centrinę kanalizaciją, kuria nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius. Tačiau gyvenantieji vienkiemiuose ar atokesnėse vietovėse be centrinės nuotekų sistemos susiduria su problema - kaip atsikratyti nuotekų. Yra keletas būdų jas pašalinti: atvirieji pratekantys vandens telkiniai ar filtravimas į gruntą per filtracinius šulinius arba laukus. Biologinio valymo įrenginio išvalytame vandenyje lieka daug azoto ir fosforo, todėl jį galima naudoti laistyti arba tvenkinių užpildymui, o per filtrą - ir kitas reikmes. Taip vadinamas „pilkasis“ vanduo vis labiau populiarėja kartu su tvarumo tendencijomis.
Kokį įrenginį pasirinkti, kad jis patikimai tarnautų, geriausiai patars specialistai, atsižvelgę į esamą situaciją. Efektyvus nuotekų valymas neįsivaizduojamas be kokybiškai veikiančių įrenginių. Jie dirba tyliai, neskleidžia nemalonaus kvapo. Siekiant, kad nuotekų sistemos tinkamai funkcionuotų ir tarnautų ilgą laiką, svarbi kruopšti ir reguliari įrenginių priežiūra. Nesiimant reikiamos priežiūros, ilgainiui nuotekų valymo įrenginių darbas gali sutrikti.
August AT-8 / nviservisas.lt
Vienas iš nuotekų šalinimo sistemos dalių yra lietaus nuotekų surinkimas. Lietaus vanduo ne visuomet natūraliai tolygiai susigeria į žemę ir gali pridaryti nemažai žalos pastatams. Priešingai nei buitinės nuotekos, lietaus vanduo dažniausiai nevalomas prieš išleidžiant į paviršinius vandens telkinius. Lietaus nuotekų vandens nerekomenduojama nuvesti į buitinių nuotekų kanalizaciją, nes pernelyg didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą. Be to, lyjant į valymo įrenginius atiteka dideli nuotekų kiekiai, todėl dalis neišvalytų buitinių nuotekų gali patekti į atvirus vandens telkinius ar gruntą. Siekiant išvengti šių neklandumų ir sistemos darbo sutrikdymo, lietaus vanduo nuo lietvamzdžių po žeme nutiestais kanalizacijos vamzdžiais surenkamas į toliau nuo pamato įrengtus specialius lietaus nuotekoms skirtus šulinius arba infiltravimo blokus. Infiltracijos blokus galima panaudoti ir vandens kaupimui, geotekstilę pakeitus geomembrana. Tuomet į blokus patekęs vanduo nesifiltruos į gruntą.
Kiekviename būste, nesvarbu ar gyvenate daugiabutyje, ar individualiame name, tenka spręsti nuotekų šalinimo problemą. Įsigijus modernesnę buitinę techniką arba rekonstruojant būstą į kitą vietą prireikia „perkelti” virtuvę, vonios ar tualeto kambarį ir nutiesti papildomos kanalizacijos vamzdynus. Rekonstruojant būtina įsitikinti, kad projektas atitiktų aplinkos reikalavimus ir būtų įmanoma prijungti prie centralizuotos ar vietinės nuotekų sistemos. Daugelis šeimų nori ne tik geresnės patalpos, bet ir patogumo - todėl gali kilti klausimas, kaip įrengti papildomą tualetą ar išplėsti vonios patalpą.
Naujos santechnikos gamybos technologijos leidžia nutiesti papildomą kanalizacijos vamzdyną ir prijungti jį prie senos kanalizacijos įvado. „Dabar jau nebenaudojami sunkūs ir brangūs ketaus vamzdžiai”, - teigia santechnikos meistras Alfredas Packevičius. Kanalizacijos vamzdynai gaminami iš plastiko, todėl yra pigesni, lengvesni, lengviau montuojami. Tačiau plastikas turi vieną blogybę - jis „bijo” kai kurių medžiagų, todėl į tokią kanalizaciją nepilkite acetono ar jo turinčių medžiagų. Taip pat jokių rūgščių, naftos produktų ar didelių riebalų kiekių; šiems turi būti įrengti specialūs rezervuarai su gaudyklėmis. Negerai, jei į kanalizacijos vamzdyną patenka žemės ar kitų netirpių medžiagų, galinčių užkimšti vamzdyną. Plastiko vamzdžiai bijo ir aukštos temperatūros. Skystoms buitinėms nuotekoms iš praustuvo, skalbimo mašinų ir indaplovių užtenka 32 mm skersmens plastikinių vamzdžių, o iš vonios ir dušo - 50 mm. Juos galima nutiesti paslėpus po spintelėmis ir prijungti prie pagrindinio kanalizacijos stovo. Tačiau, jei papildomi vamzdynai atsidurs žemiau kanalizacijos įvado (pvz., rūsyje, balkono patalpoje), teks montuoti ir nešvaraus vandens surinkimo rezervuarą bei siurblį nuotekoms išpumpuoti į pagrindinį vamzdyną.
Kur kas sudėtingiau į kitą vietą „perkelti” ar įrengti papildomą tualetą didesniame bute. Čia bėga ne tik vanduo, todėl santechnikos priemonių ir inžinerinė sistema turi būti daug sudėtingesnė, o vamzdžių diametras storesnis. Storesnius vamzdžius sunkiau paslėpti, be to, interjere jie neatrodo estetiškai. Svarbu, kad klozetas „nenukeliautų” labai toli nuo pagrindinio kanalizacijos stovo ir papildomas kanalizacijos vamzdynas būtų maždaug metro ilgio. „Bute patikimiausia montuoti plastikinį 100 mm skersmens vamzdyną, kad nuotekos tekėtų srauniai”, - teigia A. Packevičius. - Į kitą vietą perkeltą arba papildomą klozetą reikia montuoti kiek aukštesnėmis nuolydžio linijomis.
Kiekvienam papildomos kanalizacijos vamzdžio metrui nuolydis turi būti 2-3 cm. Kai butas mažas ir yra įrengtas pirmame ar paskutiniame daugiabučio bei individualaus namo aukšte, gyvenamąjį plotą galima „sutaupyti” išnaudojant rūsio ar palėpės plotą. Papildomą kanalizacijos sistemą įmanoma sumontuoti ir tuo atveju, kai patalpoje nėra kanalizacijos įvado ir nuotekas reikia „pakelti” iki stovo, esančio aukščiau. Čia be nuotekų surinkimo rezervuarų ir siurblio išsiversti jau neįmanoma. Rezervuaras ir siurblys turi būti kokybiški, patikimi ir patvarūs.
Nutiesti naują arba perkelti esamą kanalizaciją gali būti šaltinis nemalonių kvapų. Dažnai jaukią buto atmosferą gadina nemalonūs kvapai iš kanalizacijos. Jei ventiliacijos sistema veikia gerai, visi santechnikos prietaisai (vonios, kriauklės, dušo padėklai) turi sifonus, vamzdynai tinkamai prižiūrėti, tačiau kartais kvapas atsiranda dėl perkelto klozeto, trūksta natūralaus vėdinimo ar ventiliacijos angos. Montuojant tualetą kitoje vietoje, reikia spręsti natūralios ventiliacijos problemas. Dažniausiai naujoje patalpoje nebūna ventiliacijos stovo, todėl iki jo tenka tiesti papildomą ventiliacijos vamzdį. Kad būtų geresnis efektas, prie jo prijungiamas elektrinis ventiliatorius. Jei nemalonus kvapas sklinda iš kanalizacijos, pakanka nuleisti vandenį ir papurkšti kvapą neutralizuojančių priemonių. Tačiau blogo kvapo iš miesto kanalizacijos sistema nepanaikins. Tokie oro kamštį iš sifonų gali ištuštinti, todėl gali būti reikalingas oro vožtuvas.
Kanalizacijos remontui ir naujų įrenginių montavimui būtina laikytis standartų: vamzdžių nuolydis turi būti 1-2 cm vienam metrui, o alkūnės neturėtų būti 90 laipsnių kampo - rinktis 45 laipsnių kampus arba švelnių jungčių. Prijungimai turi būti patikimi, o tinkamai įrengtos ventiliacijos vamzdynų stovas užtikrins oro mainus ir be kvapų. Kanalizacijos stovai ir nuotėkų vamzdžiai dažnai keičiami dėl nusidėvėjimo, o PVC vamzdžiai dažnai pakeičia senus ketaus vamzdžius. Plastiko privalumai - lengvumas, kaina, montavimo paprastumas, trūkumai - triukšmas ir kai kurios cheminės atakos. Patikėjus darbus specialistams, darbai bus atlikti kokybiškai ir greitai.
tags: #kaip #daromos #buto #kanalizacijos #apdaila