Stogo kraigas yra svarbi stogo konstrukcijos dalis, kuri užtikrina jo sandarumą ir ilgaamžiškumą. Tinkamai atremtas ir sumontuotas kraigas apsaugo stogą nuo vėjo, lietaus ir sniego patekimo į vidų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kraigo atramymo principus ir montavimo ypatumus.
Stogo konstrukcijos ir kraigo vaidmuo
Stogai skirstomi į plokščiuosius ir šlaitinius. Plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0.7 iki 7°, o šlaitinių - didesnis nei 7°. Stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos ir atmosferos poveikiui. Kraigo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos gamtai. Ant visų tipų stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuleidimo nuo stogo sistema. Taip pat ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.
Stogo nuolydis priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis 12 laipsnių. Trapecinio profilio stogo dangą, yra ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą minimalus stogo nuolydis 14 laipsnių. Beasbestinės banguotos stogo dangos reikalaujamas minimalus stogo nuolydis yra 12 laipsnių.
Šlaitinio stogo laikančiosioms konstrukcijoms dažniausiai naudojama mediena. Stogo konstruktyvas skaičiuojamas pagal apkrovas tenkančias stogui ir stogo nuolydį. Gegnių parametrus parenka konstruktorius. Gegnių skersmuo priklauso nuo stogo dangos ir sniego apkrovos, ilgio, atstumo tarp gegnių, šlaitinio stogo nuolydžio. Siekiant kompensuoti šlaitinį stogą veikiančias horizontalios krypties jėgas, rekomenduojama įrengti stygas arba papildomas atramas. Grebėstai montuojami statmenai gegnėms ir pagrindinė jų funkcija laikyti stogo dangą arba ištisinį paklotą. Grebėstavimas gali būti tankus, retas arba ištisinis. Ant gegnių klojama vėjo izoliacinė plėvelė, ji tvirtinama ventiliacinėmis lentelėmis (tašais), ant kurių kalamos grebėstai.
Gegnių apkrovos: nuolatinės apkrovos - stogo danga bei nuosavas svoris, kintamos - sniego apkrovos. Sniego apkrovos į horizontaliąją projekciją dydis apskaičiuojamas pagal LST EN 1991-1-3 projektavimo normas antrąjam apkrovos rajonui. Stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m². Kokių matmenų reikalingos gegnės, parenka konstruktorius skaičiuojantis stogo konstrukciją. Jų matmenys ir tarpų plotis priklauso nuo to, kokia projektuojama stogo danga, koks stogo nuolydis, koks apšiltinimo storis ir kt.
Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300-1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto. Ventiliacinių kanalų, esančių virš šiluminės izoliacijos, minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis > 20°.
Lipnaus modifikuoto bitumo paruošiamojo hidroizoliacinio sluoksnio kraštas priklijuojamas aukščiau 0,5-2 cm nuo karnizo laštakio briaunos. Šlaito sandūroje klojamas 1 m pločiu (po 50 cm ant kiekvieno šlaito). Paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis prie pagrindo tvirtinamas kas 200-250 mm specialiomis cinkuotomis vinimis su plačiomis galvutėmis. Hidroizoliacija stogo šlaitų kraštuose turi būti sutvirtinama metaliniais šlaito galų elementais.
Įrengiant karnizus laštakiai tvirtinami ant OSB plokštės, drėgmei atsparios faneros arba lentų denginio su 30-50 mm persidengimu specialiomis vinimis (kas 120-150 mm, o persidengimo vietose kas 20-30 mm).
Prieš dengiant stogo lakštus, būtina pritvirtinti karnizinį lakštą - laštakį, kuris nukreipia vandenį nuo stogo dangos į vandens surinkimo lataką. Prieš prikaldami šią detalę, apatiniame grebėste padarykite iškirtimus latako laikikliams pritvirtinti. Laikikliai tvirtinami medvaržčiais. „U” formos laikikliai tvirtinami tiesiai prie karnizinės lentos.
Galimi du latakų laikiklių tvirtinimo būdai: „U” formos (trumpieji) laikikliai tvirtinami prie karnizinės lentos, taikant sukti medvaržčius per lentą į gegnę; kitas būdas: ilgieji arba vidutinio ilgio laikikliai lenkiami ir tvirtinami įpjaunant prie pirmojo grebėsto. Rekomenduojama laikiklius tvirtinti ne mažiau kaip kas 1 m. Laikikliai tvirtinami su nuolydiu: 5mm/m. Priveržkite pirmą ir paskutinį laikiklį maždaug 10 cm atstumu nuo stogo dangos kampų. Jeigu stogo karnizas ilgesnis negu 12 m, prireiks dviejų nutekėjimo žemėn vamzdžių.
Latakas sujungiamas su lietvamzdžiu specialia jungtimi, standžiai užspaudžiant jį iš latako vidinės pusės. Latakų aklidangčiai tvirtinami iš vidinės latakų galų pusės, sandūras kruopščiai sutepant silikoniniu neutraliu hermetiku. Latakai pakankamai stipriai pritvirtinami laikikliais. Jei prireikia latakus jungti vieną su kitu, tam naudojamos jungtys su gumine tarpine. Nepamirškite, kad nusėsti linkusios lietvamzdžių detalės montuojamos iš apačios į viršų. Pasirinkus reikiamų matmenų lietvamzdžių elementus, juos tvirtiname prie mūro ar medinės sienos tam skirtais fiksatoriais. Maksimalus tarpsnis tarp fiksatorių - 1.5-1.9m. Pritvirtinkite nutekėjimo lietvamzdį prie laikiklio pleištu.
Kraigo tipai ir montavimas
Kraigas gali būti išlankstytas kampu ir apvalus. Apvalus kraiginis lankstinys dažniausiai naudojamas čerpinio stogo kraigui. Kampu išlankstyti kraigai būna kelių pagrindinių tipų. Tai perlenktas 90 laipsnių kraigas ir kraigas su papildomu užlankstymu. Papildomas užlankstymas leidžia patikimiau pritvirtinti kraigą prie stogo konstrukcijų.
Pirmiausia uždėkite viršutinę guminę tarpinę, o po to uždėkite paprastą arba apvalų kraigą. Jį pritvirtinkite 4,8 x 20 mm dydžio medvaržčiais. Medvaržčius įsukite į kas antrą dangos profilio išgaubimą abiejose kraigo pusėse šachmatine tvarka.
Montuojant ant stogo dangos kraigus reikia perdengti vieną su kitu apie 5 -10 cm. Tinkamai sumontuotas kraigas turi užtikrinti reikiamą stogo ventiliaciją bei apsaugoti kraiginę dalį nuo lietaus ir sniego. Prie stogo dangos tvirtinamas stoginiais savisriegiais. Bendras poreikis skaičiuojamas su 5 - 10 cm užleidimu.
Stogo dangos lapų tvirtinimas
Stogo dangos lapai tvirtinami tokia tvarka: lapai klojami iš dešinės į kairę. Klojant reikia įsitikinti, kad pirmojo lapo apačia sutampa su karnizo linija, o lapo dešinysis apatinis kampas sutampa su karnizo kampu. Bet kokias kampų nesutapimo klaidas bus sunku ištaisyti, nes lapai negali būti persistūmę.
Kai stogo dangos lapų ilgis sutampa su dengiamo stogo šlaito ilgiu, nereikia laikytis anksčiau nurodytos stogo dangos lapų klojimo tvarkos. Tokiu atveju reikia lapus kloti tik iš dešinės į kairę.
Lapus tvirtinti rekomenduojama 4,8 x 35 mm medvažčiais su neopreninėmis tarpinėmis. Naudokite elektrinį grąžtą, galintį keisti gręžimo greitį ir turintį reversinę funkciją. Prie karnizų ir lakštų persidengimo vietose medvaržčiai sukami į kiekvieną profilio bangos dalį.
Ties kairiuoju frontonu, kur paprastai nupjaunami stogo dangos lakštų šonai, gali tekti tai daryti lakšto profilio žemiausioje vietoje. Tais atvejais reikia pridėti papildomą lakšto plotį.
Skardos lankstiniai ir jų svarba
Skardiniai stogo elementai yra neatsiejama bet kokio stogo dalis. Būtent skardinimo darbuose ir skardos lankstyme padaroma daugiausiai klaidų, dėl kurių nukenčia stogo sandarumas.
Lietaus nuvedimo sistemai tradiciškai priskiriami latakai ir lietvamzdžiai. Lietaus vandens nuvedimo sistemos konstrukcinis mazgas: latakas, kuriame padaroma išpjova, į ją sumontuojamas piltuvėlis, kuris sujungia lataką su lietvamzdžiu. Laikiklis laiko lataką. Latako galas uždaromas dangteliu. Prieš uždedant dangtelį, patepkite jo šonus klijais, tai užtikrins geresnį sandarumą.
Kraigui, jungimams naudojami įvairūs kiti skardos lankstiniai. Jie užtikrina stogo dangos sandarumą jungimuose ir per juos lietaus vanduo nuteka nuo pat viršaus iki lietaus nuvedimo sistemos. Šiuos skardinius stogo lankstinius daug papraščiau ruošti ir pritaikyti konkrečiam stogui.
Standartinių lankstinių paruošimui neprireikia daug laiko sąnaudų. Tiksliai žinant poreikį ir išmatavimus, padaroma lygiai tiek skardos lankstinių, kiek reikia. Galima pritaikyti reikiamą spalvą. Dėl šios priežasties gaminti stogo lankstinius pagal užsakymą yra patogiau ir dažniausiai pigiau, nei pirkti standartinių išmatavimų skardos lankstinius. Taip pat didelis privalumas, kad galima pasirinkti norimos kokybės, storio, dažų dengimo būdo ir storio skardą. Užsakyti skardos lankstinius gali net ne specialistas.
Rekomenduojama atiduoti skardą karpyti ir lankstyti patyrusiems skardininkams. Net ir meistrai, paskaičiuojantis kiek laiko užima savarankiškas lankstymas, skardos lankstinius patiki skardos lankstyme besispecializuojančioms kompanijoms. Turint CNC skardos lankstymo stakles ir lengvai parametrus įvedančias programas, skardos lankstymas tampa labai paprastu. Tačiau kartais mažus skardos lankstinius galima pasidaryti patiems. Padės per šimtmečius sukaupta skardininkų patirtis.
Atkreipkite dėmesį, kad skarda turi būti kerpama, o ne pjaunama diskiniu šlifuokliu. Diskinis šlifuoklis įkaitina skardą ir pažeidžia dažų sluoksnį bei iš dalies pakenkia skardai. Elektrinės skardos žirklėmis padaromas norimos formos pjūvis. Jomis pjauti rifliuotą skardos paviršių lengviau nei rankinėmis skardos žirklėmis.
KAIP PJAUSTYTI STOGO SKARDĄ?
Sudėtingos stogo vietos ir jų sandarinimas
Kaminas ar ventiliacijos kaminėlis yra viena iš sudėtingiausių stogo vietų. Į vidų bando patekti tiek nuo kaminėlio, tiek nuo stogo ir po stogo danga susidarantis kondensacinis tekantis vanduo. Dabar jungimui su stogo danga dažnai naudojami lankstūs klijuojami sijonėliai, tačiau be skardos lankstinių taip pat neapsieinama. Lanksti skarda apačioje turi butilo juostą, kuri prilimpa ir prie gana porėtų paviršių.
Prie šiuolaikinių kaminų, kurių dūmtraukis paslėptas betoniniuose blokeliuose, skardos tiesiogiai negalima sukti. Turi būti daroma tvirtinimo konstrukcija, kuri jungiama tarpusavyje. Kamino jungtis turi būti apsaugoma ir nuo kondensacinio vandens.
Gana populiaru savarankiškai išlankstyti vėdinimo kaminėlį.
Tūriniai langai gerokai padidina naudingą palėpės plotą. Tačiau tuo pačiu sandarumo požiūriu tai gana sudėtinga konstrukcija, ypač jei jis montuojamas sename stoge. Viena iš sudėtingiausių vietų yra turinio lango kraštai, susijungiantys su šalia esančia sena skarda laštakiais/karnizais) ir stogo danga. Nuolydžiai čia dažnai mažesni nei visos stogo konstrukcijos, tuo tarpu vandens kiekiai patys didžiausi.
Jungtis su siena yra viena iš sudėtingiausių stogo vietų, ypač jei siena turi išsikišimų, sudarančių kliūtį vandens kelyje. Papildomas problemas sukelia tai, kad šis skardos lankstinys tampa pagrindine apsauga šiltinamojo sluoksnio jungties su siena vietai. Jungimo vietos lovelį savarankiškai padaryti gali tik itin patyręs skardininkas. Lovelis, kuris nepraleis vandens, lankstomas darant pjūvius, kurie neprieina iki lenkimo paviršiaus. Sandarumą turi užtikrinti metalinės skardos mazgai. Tuo tarpu didelė dalis meistrų sandarumui užtikrinti kaip pagrindinį komponentą naudoja įvairias mastikas.
Kontakto vieta padengiama konkrečiai medžiagai skiriamu gruntu, paruošiančiu paviršių klijavimui. Po skarda dedama dvipusė butilo juosta, kontakto vieta taip pat dengiama gruntu. Pritvirtinama prie sienos ties butilo juosta, taip ją papildomai prispaudžiant ir užtikrinant sandarumą. Kai kuriais atvejais ši vieta gali būti naudojama ir kaip stogo difuzinės plėvelės tvirtinimo vieta. Pritvirtinus kontaktas tarp plytos ir skardos užpildomas lauko sąlygoms atsparia medžiaga.
Išlankstytas lovelis be įpjovimų. Tarpusavyje jungtys valcuojamos, skardos užleidžiamos ir suspaudžiamos. Uždėta sąlaja, kurios jungimas parodytas pav. Lovelio lankstymas be nupjovimo. Skardą be nupjovimo tvarkingai išlankstys tik patyręs skardininkas.
Vėjalentė naudojama apsaugoti viršutinę stogo dalį tiek nuo vėjo, tiek nuo vandens patekimo. Laštakis (karnizas) sujungia stogą su lietaus vandens nutekėjimo lataku. Dažniausiai šioje vietoje pasitaikanti klaida susijusi su teisingu stogo difuzinės plėvelės iškėlimu.
