Išorės sąlygos gali būti blokų sienų tūrio pakitimų priežastis. Apimties pakitimų pagrindinės priežastys yra temperatūros svyravimai ir drėgmės kiekio pokyčiai. Dėl to konstrukcijose atsiranda vidinė įtampa. Blokų sienos atsparumas tempimui yra nedidelis, todėl eksploatacijos eigoje gali formuotis plyšiai. Tokie plyšiai nėra pavojingi mūro laikymui, tačiau gadina paviršiaus su apdaila vaizdą. Plyšių atsiradimą gali sukelti ir pamatų netolygus sėdimas.
Siekiant sumažinti trūkimų riziką, mūras su deformacijos siūlėmis yra padalinamas į pakankamai mažas dalis, taikomas bauroc blokų sienų armavimas. Kiekvienas pastatas turi savą konfigūraciją, todėl negalima nustatyti universalių nurodymų, kaip išdėstyti deformacines siūles. Deformacinės siūlės paprastai užpildomos mineraline vata (pvz.: ISOVER TK ar PAROC KKL). Iš išorės ir viduje deformacines siūles sandarina elastingu užpildu, kuris lauko sąlygomis turi būti atsparus aplinkos poveikiui. Bauroc blokų sienų armavimas sumažina galimų plyšių atsiradimą mūre, taip pat padeda išlaikyti tarpusavio siūlių atstumą.

Armavimo vietos priklauso nuo konfigūracijos: armavimas gali būti horizontaliose siūlėse arba naudojamos armavimo juostos. Bauroc blokai klijuojami plonomis klijų siūlėmis, todėl paviršiuose turi būti įpjovos siūlių armavimui. Įpjovos formuojamos elektrine arba rankine freza. Po to įpjovos užpildomos klijais ir įstatoma armatura, kuri pilnai užpildoma klijais.
Deja, šios patirtys rodo, kad armavimo būtina nustatoma projektuotojas: tai būtina ilgas sienas, kurios turi krūvį iš šonų (vėjas); dalis sienų su didesniu apkrovimu; pirmą blokų eilę ant pamatų; lango angos apatinę siūlę (bent jau 900 mm per angą į abi puses); perdangos atramos paviršius (900 mm). Bauroc armavimui rekomenduojama naudoti A-III klasės 8 mm diametrą. Armavimo įrengimas vykdomas skydiniais ar horizontiniais pjūviais, o profiliai tvirtinami prie sienos.

Armavimo darbus galima atlikti su įvairiomis plokštėmis ir mišinių sistemomis:armavimo tinklais, tinkavimo mišinių pildais, siūlių užpildais ir pan. Pagrindinės darbo gairės: nušveisti liauką, išvalyti dulkes, pažymėti horizontales ir verticalias linijas lazeriu ar matavimo juosta, paruošti gręžiamas skyles kūginiu grąžtu, prieš montuojant strypus išvalyti dulkes oro srovėmis. Strypai turi būti sujungti tarpusavyje suvirinant arba surišant viela, o atraminės vietos turi būti lygiagrečios pagal lygį. Po montavimo, jei naudojama plieninė armatūra, turite apsaugoti metalines vietas prieš tinkavimą.
Darbas šia kryptimi nėra paprastas ir reikalauja kruopštumo: netikslus atstumas tarp strypų gali sumažinti sandarumą; netinkamai paruoštas skiedinys ar neteisingas gręžimo gylis gali sukelti galines problemas; netinkamas paviršius trukdo skiedinio sukibimui. Todėl svarbu laikytis techninių reikalavimų, užtikrinant kokybę ir ilgaamžiškumą.
Be armavimo, svarbu atsižvelgti į pastato klimato sąlygas. Drėgnoms vietovėms rekomenduojama naudoti nerūdijančias armatūros rūšis; plieninė armatūra turi būti apsaugota epoksidine arba cinko danga, o šios apsaugos turi būti kruopščiai paruoštos. Rinkoje galima rasti mišrų sprendimą: plieninius strypus su stiklo pluošto viršutiniu sluoksniu arba bazalto pluošto su epoksidine danga. Tokie sprendimai siūlo didesnį atsparumą, tačiau kainuoja daugiau. Fasado armavimas nėra tik dekoratyvinė armatūra; tai konstrukcinė priemonė, kuri turi užtikrinti sienų ilgaamžiškumą, apsaugoti nuo įtrūkimų, drėgmės ir mechaninių pažeidimų.

Praktiniai patarimai iš praktikos
Projektuojant fasado armavimą, svarbu atsižvelgti į istorinius pastatus ir jų natūralų judėjimą. Istorinių pastatų sienoms gali būti netinkamas cementas; geriau naudoti kalkinį skiedinį, kurio cheminės savybės suderintos su tradicinėmis statybos medžiagomis. Standartinis atstumas tarp strypų dažnai turėtų būti 10-15 cm, o ne 20-30 cm, kad sustiprintų konstrukciją.
Reikia suprasti, kad fasado armavimas nėra šilumos izoliacijos priemonė ir nekoreguoja pastato energinio efektyvumo. Tačiau tinkamai parinktos medžiagos ir profesionaliai įrengtas armavimas ženkliai prisideda prie fasado ilgaamžiškumo, ypač šlapiuose ar sezoniškai kintančiuose regionuose.
Projektuojant renovaciją arba naują fasadą, būtina užtikrinti: turėti pastato techninį pasą ir projektinę dokumentaciją; įvertinti fasado būklę, nustatyti silpniausias vietas ir parinkti tinkamiausią armavimo sistemą. Kartais reikia derinti išorinio fasado armavimą su vidiniu fasado stiprinimu arba su jungiamąja sistema, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą.
Svarbi praktinė patirtis: rengiant fasado armavimą, reikia atlikti kruopštų pasiruošimą ir darbus atlikti laikantis sezono rekomendacijų. Pavasaris ir ruduo yra palankesni darbų sezonai, kai temperatūra ir aplinkos sąlygos leidžia skiediniams tinkamai išdžiūti. Taip pat patariama derinti rangovų pasiūlymus: palyginti bent tris, įvertinti gebėjimą užtikrinti kokybę, garantijas ir patirtį baigtuose objektuose.
Ekonominiai ir techniniai aspektai
Kaina fasado armavimui svyruoja priklausomai nuo medžiagų tipo, fasado būklės ir darbų sudėtingumo - įprastai ji užima dalį viso renovacijos biudžeto. Vidutinis darbų trukmės intervalas priklauso nuo fasado ploto, pažeidimų kiekio ir paruošimo darbų apimties. Rekomenduojama įtraukti 15-20% rezervo, nes gali pasitaikyti netikėtos ertmės ar papildomi darbai. Renkan rangovus, svarbu ne tik kaina, bet ir naudojamų medžiagų specifikacijos bei garantijos.
Sezoniškumo svarba - pavasario ir rudens laikotarpiu darbai vyksta sklandžiau, skiedinys džiūsta tolygiau ir sukibimas geresnis. Prieš pradedant darbus būtina įvertinti paviršiaus būklę ir pasikalbėti su konstruktoriumi arba patikimu statybos specialistu. Įsitikinkite, kad armavimo įtvirtinimo tvirtumas ir skiedinio užpildymo vientisumas yra vizualiai įvertinami ir bakstelėjimu patikrinami.

Žiemą, kai šaltas oras ir drėgmė yra pagrindiniai veiksniai, reikia žinoti, kad mūras turi būti iki šiol išdžiuvęs ir sustingęs prieš montuojant šiltinimo medžiagas. Jei mūras dar drėgnas, drėgmė gali skverbtis į apšiltinimo medžiagas. Sprendimai: palaukti, kol mūras išdžius, arba naudoti vėdinamą fasadą, kuris leidžia drėgmei pasišalinti. Polistireninį putplastį galima naudoti ir kaip pagalbinį elementą, pavyzdžiui, pamatus šiltinant žiemą.
„Klijuoti polistireninio putplasčio plokštes galima esant minusinei temperatūrai, svarbu naudoti šalčiui atsparius klijus ir paskirstyti klijus vienodai, kad išvengtumėte šalčio tiltų.“
Pabaigoje: sėkmingas fasado armavimas yra pagrindinė konstrukcinė priemonė, o ne tik estetinė. Tai reikalauja kruopštumo, profesionalaus planavimo ir laikymosi įstatymų bei standartų. Patikimas rangovas suteiks įrodymą apie atliktus darbus ir pateiks buvusių klientų kontaktinius duomenis.
Turite kilusių klausimų apie jūsų namo fasado armavimą? Kreipkitės į patikimą specialistą ir gaukite individualų sprendimą, kuris užtikrins jūsų namo ilgaamžiškumą, saugumą ir estetinę išvaizdą.

Dažni klausimai ir atsakymai
- Ar armavimas būtinas visiems pastatams? - Armavimas būtinas ten, kur sienos juda, yra dideli krūviai iš šonų ar kur yra aukštas paviršiaus apkrovimas. Tačiau sprendimai gali skirtis priklausomai nuo pastato tipo ir vietos.
- Kokia medžiaga tinka renovuojant istorinius pastatus? - Dažnai kalkinis skiedinys, o ne cementas, kad būtų išsaugota architektūrinė istorinio pastato žymė ir struktūrinė medžiaga.
- Kiek kainuoja fasado armavimas? - Kaina priklauso nuo fasado ploto, medžiagų ir darbų sudėtingumo; rinkoje kaina gali svyruoti, įtraukiant 15-20% rezervą.
- Kokios yra pagrindinės armavimo klaidos? - Netinkamas armatūros atstumas, prastas grunto paruošimas, netinkamas skiedinys, nepakankama dulkų šalinimo peržiūra, blogas paviršiaus paruošimas.