Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. A energetinio efektyvumo klasė. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius ir parodyti, kaip tarpusavyje jų šiluma skiriasi bei kiek nuo to priklauso apšiltinimo medžiagos poreikis, siekiant A klasės sienos šiluminės varžos.
Kinant tinkamą šilumos varžos skaičiavimą svarbu suprasti pagrindinius terminus: R - šiluminė varža (pasipriešinimas šilumos nuostoliams), λ - šilumos laidumo koeficientas (W/m·K), U - bendras šilumos perdavimo koeficientas (praleidžiamo šilumos kiekis per plotą). R dažnai naudojama sienoms, stogui, grindims įvertinti, o U - apibūdina šilumos perdavimą per konstrukciją.
Kaip skaičiuoti R žinant storį ir λ
Tarkim, polistirolo EPS70 λ = 0,040 W/m·K, jo storis 10 cm. Sienos šiluminės varžos apskaičiavimas gaunamas sudedant visų dangų šilumines varžas. Formaliu principu R = d / λ, kur d - medžiagos storis (metrais). Dėl kelių sluoksnių apskaičiavimo svarbu sumuoti tuo metu visus sluoksnius.
Dar vienas praktinis pavyzdys: lentelėje pateikiami įvairių grindų dangų šiluminiai varžiniai, kur matome, kad pradinėmis sąlygomis šilumos nuostolių įvertinimas gali būti įdomus planuojant papildomas izoliacijas ant grindų. Maksimali grindų danga su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Didesnė varža gali padidinti montavimo sudėtingumą arba reikalauti kitos dangos.
Kokius elementus įtraukti į R skaičiavimą
- Vidaus tinko šiluminė varža R ≈ 0,01 m2K/W;
- Sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R ≈ 0,13 m2K/W;
- Sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R ≈ 0,13 m2K/W;
- Medžiagų šiluminės varžos - pagrindiniai sluoksniai (mūras, šiltinimas).
Skaičiuodami atsižvelkite, kad į R įtraukiami tik tie sluoksniai, kurie kontaktuoja su šilumos srautu per sienos konstrukciją. Apdailos medžiagų šiluminė varža paprastai nėra skaičiuojama atskirai, bet gali būti įtraukta kaip papildomas sluoksnis.
< tagimg>Medinių grindų šilumos laidumo brėžinysKam reikia suprasti šiluminės varžos dydžius?
Didžiausias tikslas - siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės. Nuo 2016 m. sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, o stogo 0,10 m2K/W. Nuo 2018 metų sienų varža turi būti 0,11 m2K/W, stogo 0,09 m2K/W. Kuo mažesnis λ, tuo efektyvesnė izoliacija, todėl reikia mažesnio storio sluoksnio tam pačiai gautai R vertei.
Kainodara ir medžiagų pasirinkimas
Pagal tyrimus kaina priklauso nuo izoliacijos storio ir λ vertės. EPS dažnai brangesnė už kai kurias kitas medžiagas, nors nėra pati šilčiausia. Mineralinė vata yra tvaresnė, „žalia“, stiklinė vata dažnai tinka ten, kur skirta stogo izoliacija. Taigi, renkantis medžiagą, reikia įvertinti tiek izoliacijos varžą, tiek jos kainą, pritvirtinimą ir aplinkos poveikį.
Kai grindų šiltinimas yra svarbus
Grindų šilumos varža turi būti atitinkamai laikoma: maksimaliai 0,15 m²K/W grindų dangai su paklotu. Jei viršija šią ribą, reikia pasirinkti kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų. Toliau pateikiamos grindų dangų šiluminės varžos reikšmės:
| Grindų danga | Šiluminė varža (m²K/W) |
|---|---|
| Klijuojamos vinilinės dangos (2 mm) | 0,008 |
| Naturalus linoleumas (2 mm) | 0,012 |
| Keraminės plytelės (10 mm) | 0,012 |
| Laminatas (8 mm) | 0,048 |
| Duangiasluoksnis parketas (14 mm) | 0,140 |
| Medžio lenta (20 mm) | 0,860 |
Akivaizdu, kad medinės grindys turi didelę šiluminę varžą, todėl dažnai nenaudojamos šildomoms grindims be papildomo kompromiso.
Šilumos laidumo koeficientai ir jų svarba
Šilumos laidumo koeficientas λ apibūdina, kaip greitai medžiaga praleidžia šilumą. Kuo mažesnė λ, tuo geresnės izoliacijos savybės. Šiluminė varža R atsiranda kaip d/λ, ir didesnė R rodo geresnę izoliaciją. Skirtingos medžiagos turi skirtingus λ ir storio reikalavimus, todėl pasirinkimas priklauso nuo vietovės klimato ir patalpų paskirties.
EuroPanels sprendimai energijos taupymui
Naujai statomuose pastatuose EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Tinkamai suprojektuotas pastatas iš šių plokščių gali ženkliai sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Esant esamiems objektams, siūlomi specialūs termomodernizacijos produktai. Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galima nustatyti, kaip įmanoma sumažinti šilumos nuostolius per papildomą išorinių sienų ir stogo apšiltinimą. Svarbu žinoti, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti apie 35%, o per stogą - mažiausiai 25%.
Sandarumas vs. šiluminė varža
Namas turi būti sandarus, kad šiluma nepabėgtų. Patogiam sandarumui reikalinga tinkama vėjo ir garų plėvelių plokštumų sujungimas, užsandarintos langų ir durų siūlės, izoliuotos jungtys, vamzdžių įvadai ir kt. Pas mus rasite kokybiškų sandarinimo juostų.
Kondensacijos ir drėgmės rizika
Rinkdamiesi šiltinimo medžiagą, atsižvelkite į aplinkos faktorius: temperatūra, drėgmė, vėjas. Poliuretano putos geros hidroizoliacijos savybės, tačiau aukštesni tankiai išsipūtimo tankiai gali turėti įtakos. Mineralinė vata reikalauja tinkamos vėjo plėvelės ir garų barjero įrengimo. Ekovatai taikomi tiek sausuoju, tiek šlapiuoju būdu, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Pasirinkimo metu įvertinkite, kur bus šiltinama - būtina užtikrinti tinkamą garų difuziją ir sandarumą, kad išvengtumėte kondensacijos.
Kokių pagrindinių namo vietų turi būti apšiltintos?
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos, nes apie pusę šilumos išeina pro perdangą. Jei palėpė negyvenama, svarbiausia šiltinti perdangą virš kambario; jei palėpė šildoma, svarbu šiltinti stogą. Po to patikrinkite oro tarpą ir, jei reikia, įrengkite juos. Kai sienos, langai ir durys yra sandarūs ir apšiltinti, galima pasiekti iki 30% mažesnes šildymo išlaidas. Toliau - pamatai ir grindys: patartina šiltinti grindis ir pamatus, tačiau kai grindys jau gerai įrengtos, galima naudoti elastingas medžiagas, pvz., termoputą, išgręžiant skyles.
Grindinis šildymas, plėvelė, tinklas | grindų betonavimas | Statau nama
Kokią garantiją galima gauti?
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Statyboje atsakomi už defektus per nustatytus terminus - 5-20 metų, priklausomai nuo kilmės ir paslėptų defektų. Dėl garantijų žiūrėkite atskirai įstatymų nuostatas.
Aplinkos faktoriai ir šiltinimo medžiagos charakteristikos
Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingas savybes, todėl aplinkos sąlygos gali veikti kitaip. Pavyzdžiui, poliuretano putos turi geras hidroizoliacines savybes, tačiau įšalimo sąlygomis gali keistis tankis ir sukibimas. Mineralinė vata išlieka stabilia tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, o šlapiu būdu šiltinimas netinka. Ekologinės medžiagos, pavyzdžiui, stiklo vata, tinka kaip „žalia“ alternatyva. Įvairūs aprašymai rodo, kad šilumos nuostoliai priklauso nuo medžiagos tipo, storio ir pasirinktų papildomų sluoksnių.
Kaip įvertinti U koeficientą esamameNamei
Apskaičiuojant U koeficiento reikšmę, galima nustatyti, kiek galima sumažinti šilumos nuostolius už papildomą išorinių sienų ir stogų apšiltinimą. U koeficiento svarba: jis nusako, kiek šilumos prasiskverbia per pertvarą standartinėmis sąlygomis. R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio, o didesnė R reiškia šilčiau esančias konstrukcijas.
Santrauka: pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti
- R = d / λ (šiluminė varža); kuo didesnė R, tuo šiltesnė pertvara.
- U koeficientas nusako šilumos pralaidumą; mažesnis U - geresnė izoliacija.
- Kai planuojate šiltinimą, atsižvelkite į grindų dangos šiluminę varžą (maks. 0,15 m²K/W su paklotu).
- Kai renkate medžiagas, atsižvelkite į jų λ, atsparumą drėgmei, pelėsiui, akustines savybes, degumo klasę ir ekologinį poveikį.
- Sandarumas yra svarbus veiksnys kartu su šiltinimo sluoksniu - geras sandarumas padeda sumažinti šilumos nuostolius.
tags: #kaip #apskaiciuoti #silumine #varza #medines #grindys