Visi ekspertai kaip vienas teigia - jei norite gyventi šiltai ir patogiai, turite skirti ypatingą dėmesį fasado apšiltinimui: medžiagoms, kurias naudosite, sienų šiltinimo būdui, ir nepamiršti žmogiškojo veiksnio - darbininkų, kurie atliks šiltinimo darbus. Apšiltinti pastatą galima trejopai: šiltinti iš išorės, iš vidaus arba užpildant oro tarpą sienoje. Šiame straipsnyje - apie tai, kaip tinkamai ir kokybiškai apšiltinti pastato fasadą iš išorės.
Išorinio fasado šiltinimo nauda ir trūkumai
Pasak architekto, išorinis fasadų šiltinimas prailgina jų konstrukcijos naudojimo trukmę, šilumos izoliacija apsaugo pačią namo sieną nuo kintančių temperatūrų poveikio, o garai kondensuojasi šilumos izoliacinėje medžiagoje. Tačiau tai ir vienas pagrindinių šio fasadų apšiltinimo būdo trūkumų - vadinamasis rasos taškas pereina į apšiltinto sluoksnio vidų, todėl padidėja jo drėgmė. Tačiau ši problema sprendžiama naudojant tinkamą šilumos izoliacinę medžiagą.
Mineralinė vata
Mineralinė vata yra kiek brangesnė nei polistireninis putplastis, tačiau tai nedegi medžiaga, patikimai apšiltinanti namus. Ji turi tikrai gerų izoliacinių savybių (net iki 600 laipsnių), jos maža difuzinė varža, gerai praleidžia vandens garus. Mineralinė vata yra atsparesnė ugniai negu polistireninis putplastis ir, kilus gaisrui, veikia kaip barjeras, todėl padidina konstrukcijos atsparumą ugniai. Būdama neorganine natūralia medžiaga, mineralinė vata yra puikiai apsaugota nuo biologinių veiksnių, be to, dėl savo savybių pasižymi geresne garso izoliacija. Apskritai mineralinė vata yra lanksti šiltinimo priemonė, todėl palyginti lengvai montuojama, išlaiko savo matmenis ir yra ilgaamžė. Tačiau vatą būtina padengti drėgmei nelaidžiu sluoksniu, o montuojama vata jokiu būdu negali sušlapti. Dėl savo didelio tankio ir svorio mineralinė vata ilgainiui gali susmegti, to išvengti galima tik itin kruopščiai atliekant vatos montavimo darbus. Kai kuriuos jų dažnai apsunkina tai, kad ši vata badosi, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Termovata (purškiama vata)
Tai purškiamoji šiltinimo medžiaga, todėl yra ypač sandari, laidi vandens garams, bet degesnė ir palyginti brangi. „Gamovata, arba purškiamoji vata, mano įsitikinimu, yra išskirtinė namų šiltinimo medžiaga. Tačiau ji gerokai brangesnė nei mineralinė vata ar polistireninis putplastis“, - sako G. Klimavičius. - Šis šiltinimo būdas geras pirmiausia tuo, kad išvengiama žmogiškojo faktoriaus ir jo sukeliamų klaidų, be to, purškiamoji vata priglunda prie tokių vietų, prie kurių plokštinės ar konkrečios formos šiltinimo medžiagos pasiekia gerokai sunkiau, pvz., stogo jungtį su siena.“ Jei polistireną ir akmens vatą dar įmanoma sudėti patiems, pasirinkus šį šiltinimo būdą būtina pasitelkti profesionalus, turinčius specialią techniką. Ant viršaus lygiu sluoksniu (maždaug 10 cm) užpurškiama termovata. Užpurkšta medžiaga per kelias sekundes išsiplečia iki 100 kartų. Ten, kur vatos per daug, ji apipjaustoma. Termovata puikiai užpildo bet kokius tarpus, todėl yra labai sandari.
Polistireninis putplastis
Polistireninis putplastis - pigiausia šiltinimo medžiaga, naudojama fasadams, pamatams ir stogams apšiltinti. „Tai pigiausias namų šiltinimo būdas“, - tvirtina architektas Gintaras Klimavičius. Putplastis yra santykiškai lengvas, mažo tankio, atsparus mechaniniams poveikiams ir ilgalaikiam temperatūros poveikiui (iki 80 laipsnių). Jei fasadui šiltinti pasirenkamas polistireninis putplastis, svarbu įsidėmėti, kad dėl gerų jo izoliacinių savybių nėra didelių temperatūros svyravimų, dėl kurių tarp šiltinimo ir konstrukcinių sluoksnių gali susikaupti vandens garų kondensatas. Taip pat pažymėtina, kad ši šiltinimo medžiaga atspari grybeliui, pelėsiui ir įvairioms bakterijoms. Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.
Medinių namų šiltinimo pagrindai
Namų jaukumas neatsiejamas nuo tinkamos šilumos izoliacijos. Kai norime jaustis patogiai visais metų laikais (tiek spaudžiant šalčiui, tiek svilinant vasaros karščiams) svarbu, kad pastato konstrukcijos būtų gerai apsaugotos nuo temperatūrų svyravimų. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvos energinio efektyvumo reikalavimus, jei sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W.
Šiltinimo išorinės zonos planas mediniam namui
Medinius namus išskirtinai svarbu šiltinti taip, kad būtų kvėpuojantis ir elastingas sluoksnis, suderintas su medis. Dažnai klaidos slypi netinkamai išdėstytuose sluoksniuose, o garų izoliacija - pažeista arba neveikianti tinkamai. Efektyviausia - išorinis šiltinimas, ant esamų sienų sumontuoti medinį karkasą, jį užpildyti mineralinės vatos rulonais ar plokštėmis, įrengti vėjo izoliaciją, o storis turėtų būti apie 50 mm su vėdinama konstrukcija. Jei sienos turi oro tarpą, jį reikia užpildyti termoputomis arba kitu užsandarinimu prieš šiltinimą. Taip pat beveik visada reikia garų izoliacijos.
Akmens vata: privalumai šiltinant medinį namą
Akmens vata laikoma vienu iš populiariausių ir efektyviausių izoliacijos variantų mediniams namams. Ji užtikrina geras šilumos izoliacines savybes, garso izoliaciją, atsparumą ugniai bei ilgaamžiškumą. ROCKWOOL siūlo akmens vatos gaminius stogų, sienų ir grindų šiltinimui, įskaitant plokštes, demblius ar granules. Akmens vatos plokštės pavyzdžiai: SUPERROCK, SUPERROCK PREMIUM, ROCKMIN PLUS ar ROCKTON PREMIUM, kurios tinka įvairių išorinių fasadų dangų šiltinimui. Vėdinamų fasadų atveju naudojamos FRONTROCK serijos plokštės, skirtosFT fasadams su oro tarpu. Akmens vata užtikrina puikias garso, šilumos ir priešgaisrines savybes, tuo pačiu metu besąlygiškai atspari drėgmei ir deformacijoms.
ETICS ir sauso fasado technologijos
Fasadų šiltinimas gali būti atliekamas dvejais pagrindiniais metodais: šlapio fasado (ETICS) ir sauso fasado sistema. ETICS (šlapio fasado) metu šilumos izoliacinis sluoksnis klijuojamas ir mechaniškai tvirtinamas prie sienos, o užbaigimo sluoksnį sudaro plonas dekoratyvinis tinkas. Sauso fasado metodu izoliacijai naudojamas medinis karkasas, o šilumos sluoksnio pagrindą sudaro akmens vatos plokštės. Taip pat galimi vėdinami fasadai, kuriuose tarp izoliacijos ir apdailos įrengiamas oro tarpas, užtikrinantis drėgmės išsivertimą ir garų judėjimą iš vidaus į išorę.
ETICS sistema dažnai naudojama su ROCKWOOL akmens vatos plokštėmis FRONTROCK serijos. Sauso fasado sistemose plokštės gali būti SUPERROCK, SUPERROCK PREMIUM, ROCKMIN PLUS ar ROCKTON PREMIUM, o išorinė apdaila gali būti klinkerio plytelės, keramikinės plokštės, metalinės kasetės ir kt. Vėdinamo fasado atveju papildomos priemonės, kaip apsauginės priešvėjinės plėvelės ir vėjo izoliacija, užtikrina ilgalaikį patogumą ir apsaugą nuo drėgmės.
< tagimg>Infografika: Šiltinimo sprendimai išorėje - ETICS, sausas fasadas ir vėdinamas fasadas
Kaip pasirinkti storį ir medžiagas
Fasado šiltinimo storis nustatomas per visos sienos U koeficiento skaičiavimą. Šilumos perdavimo koeficientas U apima visų sluoksnių šiluminę varžą - Rsi, R1, R2, …, Rn, Rse. R = d/λ, kur d - sluoksnio storis, λ - šilumos laidumo koeficentas. Reikšmės priklauso nuo sienos tipo: mūro, gelžbetonies, keraminių blokų ar akytbetonio sienos skirtingai leidžia ar riboja papildomo šilumos sluoksnio storį. Praktikoje svarbu naudoti λD - plokščių šilumos laidumo koeficiento vertę ir rinktis projektinę λds pagal individualų atvejį. Mažiausios naudos papildomiems centimetrais gali būti pasiektos po 20-25 cm sluoksnio, o virš 25-30 cm papildomas storis teikia vis mažesnę naudos dalį ir gali būti neekonomiškai vertinamas.
Namų energinę klasę lemia ne tik sienos storis ar izoliacijos tipas, bet ir detalių kokybė: kampų, sujungimų, sandūrų tinkama užsandarinimas ir ventiliacijos įrengimas. Per langų ir durų rėmus prarandama iki 25 % šilumos; todėl būtina užtikrinti kokybišką sandarumo užbaigimą ir ventiliaciją. Fasadą būtina paruošti - švarų, sausą ir tvirtą, suvėrinant visas įtrūkimų vietas, užpildant siūles. Gruntas sumažina įgeriamumą ir užtikrina nuolatinį sukibimą su pagrindu.
Šilumos nuostolių zonos ir jų valdymas
Išorė - didžiausias šilumos nuostolių šaltinis. Kampai, jungtys su stogu, langų ir durų montavimo mazgai, cokolio zona kuria šalčio tiltus. Todėl būtina išvengti šilumos tiltų ir užtikrinti vientisą šilumos izoliacijos sluoksnį be priekinių įtrūkimų. Stogo perdanga ir lubos reikalauja ypatingos priežiūros, nes per jas išeina apie 30-40 % visos šilumos.
Reikiamos sveikos gyvensenos detalės - garų izoliacija ir vėdinimas
Garo izoliacija visuomet turi būti vidinėje pusėje, tarp apdailos ir šiltinimo sluoksnio. Tarp garų izoliacijos ir išorinio apdailos sluoksnio rekomenduojama palikti vėdinamą tarpą. Pigios plėvelės dažnai praranda sandarumą per keletą metų, todėl svarbu pasirinkti kokybiškas medžiagas ir saugų gruntavimą.
Priešgaisriniai ir ilgaamžiškumo aspektai
Akmens vata pasižymi itin aukštu atsparumu ugniai iki 1000 °C, o plokštės išlaiko šias savybes ilgai. Akmens vatos plokščių, kaip VENTIROCK SUPER, naudojimas vėdinamose išorinių sienų šiltinimo sistemose užtikrina papildomą priešvėjinę izoliaciją ir sumažina papildomų apsaugų poreikį. ETICS sistema suteikia galimybę kombinuoti šilumos izoliaciją su dekoratyviniu tinku, nesudarant papildomų mechaninių rizikų.
Kai vertinti investicijų efektyvumą
Kilus klausimui, koks storis optimalus, praktikoje dažnai pasirenkamas toks sprendimas: užtikrinti reikiamą energinę klasę, bet neperžengti ribos, kur papildomas centimetras duoda mažiau naudos nei kainą. A+ ir A++ klasėse galima naudoti pilkąjį putplastį su gera λ vertė, o baltasis EPS išlieka populiariausias dėl kainos ir pakankamų savybių. Pilotiniai skaičiavimai, tokie kaip Kauno šilas skaičiuoklės, padeda apskaičiuoti reikalingą EPS storį konkrečiam fasadui, atsižvelgiant į sienos konstrukciją ir energinę klasę.
Dažniausios klaidos ir ką daryti
Dažniausiai klaidos kyla dėl skubėjimo, prastos žinių apie medinę konstrukciją ir netinkamai įrengtos garų izoliacijos. Net ir kokybiškos medžiagos gali būti nevykusiai sumontuotos, todėl svarbu užtikrinti lygų pagrindą, tinkamą sukibimą ir ventiliaciją. Taip pat svarbu įvertinti oro tarpus ir šiltinimo sluoksnio tinkamą storį; per mažas storis praranda efektyvumą, o per didelis neveda į didesnį energijos sutaupymą ir gali būti beveik brangus.
Praktiški papildomi patarimai
- Termovizinė patikra po šiltinimo - padeda identifikuoti šilumos tilto vietas ir įvertinti sandarumą.
- Langų ir durų sandarumas - dėl jų gali prarasti iki 25 % šilumos; būtina kokybiškai sandarinti rėmus.
- Vėdinimas - šiuolaikiniai rekuperatoriai sugrąžina iki 90 % išmetamo šilumos; būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą patalpose.
- Apsauga nuo saulės - vasarą galima naudoti žaliuzes, markizes, stogelius, kad sumažintumėte šilumos įsiskverbimą.
- Stogo ir pamatų šiltinimas - nepamirštant, kad šaltis dažnai kyla iš apačios ir viršaus; XPS arba akmens vata dažnai naudojama pamatų ir stogo zonose.
Mūrinio namo fasado šiltinimas STEICO produktais
Išvadas ir praktiniai sprendimai konkretiems klausimams
Komercijos siūlymuose dažnai matome rekomendacijas šiltinti išorėje naudojant polistireninį putplastį arba akmens vatą, atsižvelgiant į aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. Jei namas turi oro tarpą, oro tarpas turi būti užpildytas, o išorinis šiltinimas turi būti ventiliuojamas. Pasirinkus viršutinį sluoksnį - tinko ar klinkerio plytelių apdailą, svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas ir dekoratyvinės fasado dangos ilgaamžiškumą. Kaip patikimą įrankį rekomenduojama naudoti akmens vatos sprendimus ROCKWOOL, o ETICS sistemą - su FRONTROCK ir kitomis plokštėmis, užtikrinančiomis tinkamą garso, priešgaisrinę ir šilumos izoliaciją. Išsamios techninės rekomendacijos leis pasiekti aukštą energetinį efektyvumą, sumažinti šildymo išlaidas ir suteikti namams patrauklią išvaizdą bei komfortą.