Drėgmė patenka į spąstus. Namo šiltinimas iš išorės ne veltui yra visuotinai paplitęs. Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas. Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
Kai apšiltinimas iš vidaus būtinas ir rizikos ribos
„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - sako specialistas. Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipso kartono plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą. Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.
- Jei neturite pasirinkimo, būtina planuoti darbus kruopščiai ir paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
- Specialistas akcentuoja kampus - rasoja kampai, sandūros su perdanga gali būti pažeidžiamiausios vietos, todėl reikia atnaujinti siūlę iš pastato išorės arba dalį vidinių sienų šiltinti.
- Šiltinant iš vidaus ir renkantis plokštes, būtina jas klijuoti vienodu viso paviršiaus plotu.
- Langų bei durų kraštai taip pat turi būti kruopščiai apšiltinti ir užbaigti.
Medžiagos ir technologija
Šiltinant iš vidaus polistireninio putplastio plokštės klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad jų eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Jei nenorite apšiltinti visų patalpų ar viso namo, tai daryti galėsite laipsniškai, tačiau svarbu suprasti, kad uždaras tarpas tarp plokščių ir sienos gali lemti kondensacijos riziką. Todėl patartina šiltinti visą galinę namo sieną, o ne tik vieną kambario plotą.
Ką reikia žinoti apie drėgmės kontrolę ir ventiliaciją
„Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.“ Svarbu užtikrinti drėgmės išsišalinimą, nes užsistovėjusi drėgmė gali skatinti pelėsio augimą. Net ir esant plonasluoksniam šiltinimo sluoksniui, žiemą šaltis gali prasiskverbti pro visą išorinę sieną iki šiltinamojo sluoksnio, todėl klimato kontrolė labai svarbi.
Rinkimosi kriterijų gairės
Jei pasirinksite Depron arba FF-PIR GYL plokštes, pastebėtina, kad jos nėra tik papildoma šilumos izoliacija - jos gali užtikrinti gerą garų izoliaciją ir palankiai paveikti mikroklimatą. FF-PIR GYL plokštės su aliuminio folija ir gipso kartonu suteikia papildomą stiprumą ir ugnies atsparumą. Taip pat svarbu atsižvelgti į plokščių storį: rekomenduojama laikytis optimalios ribos iki 5 cm, kai nėra garų izoliacijos, o esant papildomoms garų sklaidoms - planuoti daugiau pločių su papildoma garų izoliacija.
Taip pat svarbu įvertinti konstrukcijas: kapiliariai aktyviomis medžiagomis gali padėti šaltuoju metų laiku šalinti besikondensuojančią drėgmę, tačiau jos turi būti naudojamos tik kai kondensatas nevirsta šaltu vandeniu, o temperatūra pliusinė.
Kaip teisingai šiltinti – iš išorės ar iš vidaus
Taikomi pavyzdžiai ir praktiniai pastebėjimai
Žinant senų sienų izoliacines charakteristikas, galima apskaičiuoti tinkamą storį šiltinimo sluoksnio ir garų izoliacijos poreikį. Vilniaus Technikos Universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad iš vidaus šiltinant išorės sienas, išorės šiluminė varža turi būti apie 1,2 m2K/W, o storis - apie 4 cm be vandens garų izoliacijos. Esant didesniam plokščių storio vidinei šiltinimo medžiagai, būtina įrengti garų izoliaciją, kitaip kondensatas gali kauptis tarp sluoksnių.
Laikančiosios konstrukcijos ir sanderiniai elementai gali būti pažeisti dėl netinkamo šiltinimo iš vidaus, tad būtina išlaikyti protokolą: apšiltinimą atlikti visame pastate, užtikrinti ventiliaciją, atitikti higienos normas, ir įvertinti galimas pasekmes vietoje vietoje.
Praktiniai patarimai, kaip pradėti
- Paruoškite sienas: nuplaukite, išdžiovinkite, padėkite antipelėsines priemones.
- Skaičiuokite ir planuokite kampus bei nesandarumus - kampuose kondensatas dažniausiai suformuojamas.
- Klijuokite plokštes vienžaidiškai, užtikrinkite jų prispaudimą prie paviršiaus.
- Užbaigę darbus, įvertinkite kambarių temperatūrą ir drėgmę, sumontuokite papildomą ventiliaciją.
- Jei įmanoma - šiltinkite visą jų plotą, kad išvengtumėte tarpsnių ir šilumos tiltelių.
- Atkreipkite dėmesį į išorinių sienų kampus ir sąramų apačią - tai dažniausiai prastai šiltinamuose vietose augina drėgmę.
- Pasirinkite tinkamas plokštes: Depron, FF-PIR GYL ar kitas rėmus atitinkančias medžiagas, laikykitės rekomenduojamų storio ribų ir plokščių išdėstymo taisyklių.
Kurti diagramas ir papildyti informaciją
Diagramos rodo, kaip iš vidaus pridedant šiltinimo sluoksnį keičiasi senosios sienos temperatūros režimas žiemos metu, bei kaip kondensato forma gali kilti priklausomai nuo garų izoliacijos ir sienos konstrukcijų. Palyginti variantai iliustruojami grafikuose: 240 mm gelžbetoninė siena iš vidaus apšiltinta 50 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte (grafikas 1).
Rekomenduojama pasirinkti mažesnį, iki 5 cm, šiltinimo sluoksnį be vandens garų izoliacijos, siekiant sumažinti neigiamų pasekmių riziką, tačiau tuo pačiu ir šilumos izoliacijos efektas bus mažesnis. Taip pat svarbu - užtikrinti ventiliaciją ir tinkamą drėgmės kontrolę, kad namuose būtų komfortabilu ir sveika gyventi.
Magistralė su atsakomybe: ką turėtų žinoti namų gyventojai
Nagrinėdami senų daugiabučių šiluminę varžą, daugelis nusprendžia šiltinti iš vidaus, tačiau tai gali būti rizikinga: prie sienų jungčių gali kauptis drėgmė, kurios nebegalima išvengti be tinkamos ventiliacijos. Todėl svarbu, kad daugiabučių gyventojai sprendimą priimtų labai atsakingai, teisingai įvertinę pastato būklę ir galimas pasekmes.