Kaip apsaugoti gelžbetonio armaturą nuo korozijos

Gelžbetonis, kaip ilgaamžė statybos medžiaga, laikui bėgant sensta ir patiria įvairius poveikius iš aplinkos. Dėl agresyvios išorinės aplinkos gali prasidėti tiek mechaninė, tiek cheminė betono korozija, o paviršinių sluoksnių erozija ir armaturos korozija gali vykti vienu metu. Todėl svarbu suprasti korozijos rizikas, siekti ankstyvo konservavimo, o po to - nuoseklios priežiūros viso statinio eksploatacijos metu.

Kodėl gelžbetonio armatura korozuoja

Betone esančios kalkės gali būti išplaunamos filtruojančiu vandeniu, palikdamos baltas apnašas ir silpnindamos struktūrą; tuo pačiu metu vyksta karbonizacija, kuri keičia pH aplinką ir gali prisidėti prie pasyvaus plieno apsauginio sluoksnio praradimo. Kai kuriais atvejais susidaro tiršta karbonatų plėvelė, kuri laikinai gerina stiprumą, tačiau ilgainiui didėja įtrūkimų rizika ir vandens bei chloridų įsiskverbimas gali paskatinti koroziją. Svarbu pažymėti: korozija gali būti tiek mechaninė, tiek cheminė - o kartais abu procesai vyksta vienu metu.

Kokios yra pagrindinės korozijos priežastys gelžbetonio konstrukcijose: išorinės drėgmės ir temperatūros pokyčiai, chloridų įsiskverbimas, karbonizacija, šarminio pH sumažėjimas, bei mechaniniai įtempiai, kylantys dėl darinio armatūros ir betono sąveikos. Kai skersmuo armatūros remiantis standartais didėja ar jos skersmuo skirtingose regionuose, tai keičia įtampos pasiskirstymą ir potencialiai gali pagreitinti koroziją. Be to, ima svarbą ankstyvas įvertinimas prieš statinio konservavimą ir tinkamai parinktos apsauginės dangos taikymas.

Kokiuose atvejais svarbus konservavimas

Nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijų konservavimas tampa gyvybiškai svarbus, nes senėjimo procesai gali vykti intensyviau ir greičiau. STR 1.08.02:2002 (5 priedas) reglamentuoja konservavimo darbų tvarką. Jei antžeminės gelžbetonio konstrukcijos apsaugotos nuo tiesioginio kritulių poveikio, o nėra ertmių, plyšių ar paviršių, kurie kauptų drėgmę, specialiai konservuoti nereikia. Tačiau būtina užtikrinti pirmines apsaugos priemones: pakankamas armatūros betono sluoksnio storis, aukštos kokybės betoninės mišinio sudėtos, tinkamas siūlių užbaigimas ir pan.

Prieš konservavimą būtina atlikti konstrukcijų būklės tyrimus ir parengti konservavimo projektą. Antikorozinė danga taikoma tik tada, kai tinkamai paruošiamas paviršius: betono paviršiaus grublėtumas, sausumas, drėgnumas ir kiti veiksniai turi būti įvertinti. Tinkama klojimo etalona - ne žemesnė kaip C20/25 betono klasė - užtikrina gerą dangos sukibimą.

Antikorozinės dangos taikymo principai

Prieš dengiant gelžbetonio konstrukcijas specialia antikorozine danga, būtina paruošti paviršių: pašalinti atsiklijusius sluoksnius, išvalyti įtrūkimus. Svarbu užtikrinti, kad ankstesnės dangos nebūtų atitrūkusios nuo paviršiaus, o šlifuojamas armatūros paviršius būtų tinkamai išvalytas. Dangos sukibimą įtakoja aplinkos sąlygos - drėgmė, oro temperatūra ir betono kokybė.

Gelžbetonio fabrikavimo sąlygos Kinijoje rodo, kad šarminė aplinka (pH > 11) natūraliai apsaugo armatas nuo korozijos, o karbonizacija, veikiama anglies dioksido, gali sumažinti šarminumą. Tačiau drėgname ore karbonizacija vyksta greičiau, todėl svarbu derinti dangas su tinkama danga ir tinkamai paruošti paviršių.

Kokios priemonės gali padėti užkirsti kelią korozijai

Efektyvus apsaugos planas turi būti pradėtas statybos metu: užtikrinti projektavimo normų rekomenduojamą betono klasę, užtikrinti tinkamą tankinimą, siūlių užbaigimą, jungčių įrengimą. Diegiant anodo sistemą ar kitus elektros apsaugos metodus, būtina patikrinti armatūros elek tinamumą ir užbaigti kontaktus. Prieš montuojant anodo sistemą reikia pašalinti atsipalaidavusį betoną, naudoti aukšto slėgio vandens pistoleto ar smėliavimo įrangos įrangą.

Etapuose, kur reikia konservuoti nebaigtą statinį, pasirenkamos įvairios sistemų, įskaitant purškiamą betoną be polimerinių priedų arba su laidžiais polimerais, sprendimai. Dėmesys turėtų būti skiriamas šarmingumui atmosferoje - didesnis šarmingumas gali pagreitinti karbonizaciją, todėl reikia įvertinti savitąją varžą.

Tikslas - pratęsti gelžbetonio konstrukcijų naudingo tarnavimo laiką: atlikti kruopštų remontą, uždengti apsauginėmis dangomis, atlikti pamatų stiprinimo darbus, griovimo injektavimą, mūro stiprinimą ir pan. Paslaugų spektras gali apimti tiek fasadinių gelžbetoninių plokščių remonto darbus, tiek tilto, pamatų ir kitų konstrukcijų stiprinimo darbus.

Specialūs praktiniai patarimai

  • Reguliariai tikrinkite armatūros skersmens ir išorės pažeidimus, išskirtinai ten, kur pastebimi įtrūkimai ar korozijos požymiai.
  • Užtikrinkite tinkamą betono klasę ir tankinimą, laikykitės įmanomų siūlių užbaigimo ir jungčių įrengimo standartų.
  • Atliekant kondicionavimą, naudokite tinkamas dangas su geru sukibimu - kruopščiai paruošite paviršių, pašalinsite atsiklijusius sluoksnius ir įtrūkimus.
  • Jei planuojama anodo sistema, iš anksto patikrinkite elektrinį tęstinumą, pašalinkite rūdį ir užtikrinkite gerą kontaktą su tinkleliu.
  • Karbonizacijos rizikos zonose svarbu laikytis papildomų apsauginių priemonių, ypač lauke ar drėgnose sąlygose.

Kokie duomenys svarbūs projektuojant konservavimą

Konservavimo projektui svarbu įvertinti gelžbetonio medžiagų stiprumo ir deformacinių ypatybių, statinio konstrukcijų kokybę, sustabdymo trukmę ir tinkamų konservavimo priemonių parinkimą. Be to, reguliarus techninės priežiūros darbas užtikrina, kad konservuoti darbai būtų efektyvūs ir ilgalaikiai. Kai kurios nuorodos rodo, kad platus gelžbetoninių konstrukcijų naudojimas gali būti susijęs su dideliu įvairių regionų poreikiu - ir į tai būtina atsižvelgti planuojant konservaciją ir techninę priežiūrą.

Infografika: Gelžbetonio armatūros korozijos rizikos veiksniai ir apsaugos sprendimai

Be to, konsultacijų metu svarbu įvertinti, kaip aplinka ir laikas paveiks konkrečias gelžbetonio konstrukcijas. Visuotinai tikslinga laikytis patvirtintų standartų, atlikti išsamų paviršiaus paruošimo procesą ir naudoti tinkamas apsaugos sistemas. Tokiu būdu galima žymiai sumažinti korozijos riziką ir užtikrinti ilgalaikį gelžbetonio konstrukcijų patvarumą.

„PatchGuard™“ galvaninis anodas – betono apsauga nuo korozijos

Apžvalga apie ekonominį ir praktinį poveikį

Konservavimo darbai, investicija į tinkamą dangą ir prevenciniai patikrinimai gali užkirsti kelią dideliems remonto darbams ateityje, sumažinti eksploatacijos išlaidas ir pratęsti statinio naudingo tarnavimo laiką. Dėl to svarbu iš anksto planuoti konservavimo darbus ir užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinti laikantis STR reglamentų ir projektavimo reikalavimų.

VeiksnysĮtaka korozijaiPrevencijos priemonės
Filtruojantis vanduo per betonąLemiamas kalkių išplaunamas, paviršiaus apnašosGruntinis atsparus sluoksnis, tinkamas betonui sluoksnis
ChloridaiPasireiškianti korozija, pasyvumo praradimasAnodos sistema, tinkamai parinktos dangos
KarbonizacijapH sumažėjimas, pasyvus sluoksnis pažeidžiamasStiprių dangų su geru sukibimu taikymas
Birūs armatūros paviršiaiGali skatinti korozijos judėjimąReguliari patikra, paviršiaus paruošimas

Šiame straipsnyje pateiktos nuostatos ir praktiniai patarimai pagrįsti analize apie gelžbetonio senėjimo procesus ir konservavimo metodikas. Tinkamai taikomos apsaugos priemonės ir nuolatinė priežiūra gali ženkliai prailginti konstrukcijų eksploatavimo laiką ir užkirsti kelią rimtiems nuostoliams ateityje.

tags: #kaip #apsaugoti #armatura #kad #nerudytu #betone