Betono ir gelžbetonio konstrukcijas grunte nuolat veikia gruntinis vanduo, kapiliarinė bei paviršinė lietaus drėgmė. Spustelėjus šalčiams ji įsiskverbia į mikroįtrūkimus, šąla ir plečiasi, vėliau orui atšilus ištirpsta. Itin nuostolinga drėgmės pasekmė yra gelžbetonio armatūros korozija, silpninanti konstrukcijas. Fizinės korozijos priežastys yra daugkartinis cikliškas sukietėjusio betono drėkimas ir džiūvimas, užšalimas ir atšilimas, taip pat druskų kristalizacija kapiliaruose.
Teisiniai ir techniniai pagrindai: kokie reikalavimai taikomi betono sudėčiai
Pagal LST EN 206-1 „Betonas. 1 dalis“ yra surašytos betono sudėčių parinkimo rekomendacijos, kuriose nurodomas didžiausias vandens - cemento (v/c) santykis, mažiausia betono stiprio klasė, mažiausias cemento kiekis kg/kub. m betono, mažiausias oro kiekis procentais ir kai kurie kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, vertikalūs betono paviršiai, veikiami lietaus ir šalčio bei priskiriami XF1 aplinkos poveikio klasei, turi būti pagaminti iš C30/37 klasės betono, kuriame mažiausias cemento kiekis 300 kg/kub. Hidroizoliuojantys betono priedai - integruota hidroizoliacija, teptinė hidroizoliacija, hidroizoliuojančios juostos sandūroms - apsaugo jį nuo drėgmės ir vandens poveikio ir užtikrinanti ilgą betoninių konstrukcijų amžių.
Tačiau įrengiant bet kurią šio tipo hidroizoliaciją itin didelė žmogiškojo faktoriaus reikšmė - tai papildomas darbas, ne visada pavyksta parinkti tinkamą hidroizoliacijos sistemą, sujungti vertikalią ir horizontalią hidroizoliaciją. Bet koks betono įtrūkimas, plyšys, taip pat ir hidroizoliacijos plyšimai dėl deformacijų, įtrūkiai dėl per greito džiūvimo, vėliau tampa drėgstančiomis sienomis, trupančiu betonu ir dideliais nuostoliais.
Nano kristalinės hidroizoliacijos ir BETOCRETE sprendimai
Šie hidroizoliuojantys priedai - tai miltelių arba skysto pavidalo kristalinės technologijos medžiagos. Kristalinės hidroizoliacinės technologijos esmė yra nano medžiagos, kurios, patekusios į betoną ir sąveikaudamos su vandeniu bei cemento kalkėmis, formuoja nano kristalus ir taip užpildo iki 0,4 mm kiauryminius ir iki 0,5 mm nekiauryminius, betono viduje užsibaigiančius įtrūkius. Kitaip tariant, betonui sąveikaujant su drėgme, susidaro iki 0,5 mm dydžio nano kristalai, užkertantys kelią vandeniui. Vokietijos gamintojo „SCOMBURG GmbH & Co KG“ kristalizuojantys priedai BETOCRETE yra unikalūs tuo, jog betonas ne tik užpildo ir izoliuoja paviršius, bet ir įgauna hidrofobinių - vandenį atstumiančių savybių, mažėja betono vandens įgeriamumas.
Nepageidaujamas drėgmės ir vandens poveikis pasireiškia ne tik irstančiu betonu, bet ir armatūros korozija, kuri dar stipriau ardo konstrukcijas. Betone, turinčiame vandens atstūmimo efektą, armatūra daug ilgiau išlieka patvaresnė, tuo pačiu ilgėja ir statinio tarnavimo laikas. Skaičiuojama, kad naudojant BETOCRETE produktus, galima iki 75 proc. sumažinti vandens įgeriamumą betone, o vandens skverbimą iš dalies sumažinti iki 5 mm atstumo. Vandens garų pralaidumas sumažėjo 10 kartų. Ši apsauga išlieka visą statinio gyvavimo laiką, nes įsiskverbianti hidroizoliacija tampa betono dalimi ir veikia jo viduje.
Kristalinėms hidroizoliacijoms būdingas dviem etapais veikiantis efektas. Pirmiausia nano kristalai užpildo mikroįtrūkimus, vėliau sudaro hidrofobinius paviršiaus sluoksnius, kurie neleidžia vandeniui įsigerti į konstrukciją. BETOCRETE-CP-360-WP - kristalinio priedo su hidrofobiniu efektu miltelių pavidale - du viename sprendimas, kuris idealiai tinka betono konstrukcijoms, kurios tiesiogiai liečiasi su gruntu. Jo įmaišymas į betono masę prieš arba kartu su gamyba leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti ilgalaikę apsaugą.
Praktiniai patarimai: kaip apsaugoti betoną nuo drėgmės ir druskų
Apie priežiūrą ir impregnavimą
Betonas - viena iš plačiausiai naudojamų statybinių medžiagų, vertinama dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir universalumo. Tačiau laikui bėgant jis praranda savo savybes veikiamas drėgmės, purvo, cheminių medžiagų, šalčio ar mechaninio poveikio. Dėl šių priežasčių būtina užtikrinti tinkamą betono priežiūrą ir apsaugą. Vienas efektyviausių būdų - reguliariai valyti paviršių bei naudoti impregnavimo priemones.
Paviršiaus paruošimas impregnavimui turi būti vykdomas kruopščiai: pašalinkite visus nešvarumus, įsitikinkite, kad paviršius yra sausas, ir įvertinkite, ar ant paviršiaus nėra seno impregnavimo sluoksnio. Jei toks sluoksnis yra, jį būtina pašalinti arba įvertinti jo būklę, kad naujas impregnantas tinkamai įsiskverbtų ir užtikrintų vienodą apsaugą.
Impregnavimas - modernus betono paviršių apsaugos procesas, kurio metu į betoną įsiskverbia nanotechnologijomis pagrįsta cheminė medžiaga, suformuojanti stiprų hidrofobinį sluoksnį. Šis sluoksnis neleidžia vandeniui, rūgštiniam lietui ar koroziją sukeliančioms medžiagoms prasiskverbti į betono struktūrą, taip apsaugodamas paviršių nuo įtrūkimų, armatūros korozijos, erozijos, druskų išsiskyrimo, samanų augimo ir nešvarumų kaupimosi. Be to, hidrofobizacija padidina betono atsparumą šalčiui ir mechaniniam dilimui, todėl impregnuoti paviršiai išlieka tvirtesni ir ilgaamžiškesni.
Nano dalelės užtikrina, kad betonas išlaiko garų pralaidumą - impregnavimo priemonė neužkemša porų, nesudaro riebaluoto sluoksnio ir netrukdo natūraliai drėgmės bei dujų difuzijai. Priklausomai nuo naudojamo kiekio, impregnantas įsiskverbia iki 10 mm gylio, todėl tinka tiek vertikaliems (sienoms, bortams, palisadoms), tiek horizontaliems paviršiams - grindims, aikštelėms ar trinkelėmis klotoms zonoms.
Impregnavimo procesas atliekamas laikantis principų: produktas tolygiai dengiamas volu, šepečiu arba purkštuvu ant švaraus, sauso paviršiaus. Optimalus rezultatas pasiekiamas dengiant du sluoksnius pagal „šlapias ant šlapio“ techniką - antrasis sluoksnis tepamas neleidžiant pirmajam išdžiūti. Svarbu: vengti kontakto su stiklo ar metalo paviršiais, o įrankius plauti po tekančiu vandeniu. Vieno litro impregnanto paprastai užtenka 7-10 m² paviršiaus.
Reguliari priežiūra: net impregnuotą paviršių būtina prižiūrėti - pašalinti paviršinius nešvarumus, užtikrinti teisingą drenažą ir periodiškai atlikti specialias valymo procedūras, kad apsaugos savybės neblogėtų.
Nanotekas.lt sprendimai
Nanotekas.lt „Betono valiklis“ efektyviai pašalina nešvarumus nuo įvairių betono paviršių, užtikrindamas tinkamą paviršiaus paruošimą impregnavimui. Šis valiklis pašalina purvą, alyvų likučius, biologinius darinius ir kitus teršalus, kurie trukdo įsiskverbimui į impregnantą.
Nanotekas.lt „Betono impregnantas“ yra skirtas tiesioginei betono paviršių apsaugai po valymo. Šis impregnantas efektyviai įsiskverbia į paviršių ir sukuria stiprų hidrofobinį sluoksnį, sumažindamas įsiskverbimą, atsparumą purvui ir ilgina paviršiaus estetinę išvaizdą. Geriausias rezultatas pasiekiamas taikant ant sauso, švaraus paviršiaus, prieš tai naudojant specialų betono valiklį.
Druskos šalinimas ir pavojaus valdymas
Druskos šalinimo kompresais tikslas - sumažinti kenkimą statiniams. Druskos tirpios savybės ir higroskopiškumas lemia jų gebėjimą kauptis ir kristalizuotis po besikartojančių drėgmės svyravimų. Druskų transportavimas vyksta difuzija arba konvekcija, todėl druskos gali būti šalinamos tiek su drėgnojo proceso, tiek naudojant sausinamąsias priemones. Prieš druskų šalinimą būtina pagrindą stabilizuoti ir sudrėkinti, o po proceso - užtikrinti pakankamą džiūvimo laiką ir stebėti progresą.\n\nParengiant kompresus, svarbu užtikrinti, kad jų šaltinio skaidulos nesukeltų pažeidimų. Paprastai naudojama celiuliozė ar japoniškas popierius kaip apsauginis sluoksnis, o tepti arba plonu sluoksniu kompresas turi būti tolygiai išdėstytas ant druskos šalinimo zonos.
Druskos šalinimo darbus rekomenduojama atlikti kruopščiai ir pagal specifinį planą: kartais du ar tris kartus dengti, kiekvieno ciklo trukmė apie tris savaites; visada tik po patikrinimo dėl druskų likučių. Po kiekvieno ciklo - pagrindą reikia atitaisyti ir, esant poreikiui, užtikrinti naują drėkinimą.
Alternatyvios apsaugos priemonės nuo druskų
Hidroizoliacinis impregnavimas ir barjeriniai sluoksniai - Remmers tipo produktai - gali padidinti apsaugą nuo drėgmės įsiskverbimo, CO2 ir druskų patekimo į betono kraštą zoną. Taip pat svarbu druskų šalinimo metodų derinimas su dažnais valymo darbais ir prevencija.
Druskos poveikis aplinkai ir kelių infrastruktūrai
Nors druska yra efektyvi priemonė slidžiais keliais dėl žemos kainos, jos naudojimas turi poveikį aplinkai ir statiniams. Druskos įsiskverbimas į gruntinį vandenį bei aplinkinių inžinerinių konstrukcijų pažeidimai kelia susirūpinimą. Aplinkosauga reikalauja alternatyvų ir rūpestingesnės druskos normos skaičiavimo, o kai kuriuose vietovėse siūloma mažinti naudojamą druskos kiekį ir taikyti žemesnio kiekio standartus arba ieškoti ekologiškesnių priemonių.
VGTU ekspertai ir kelių priežiūros specialistai skatina svarstyti alternatyvas, ypač teritorijose, kuriose druskos įsiskverbimas gali paveikti gruntinį vandenį ir vandens kokybę. Taip pat pagrindinis prioritetas - mažinti druskos naudojimą, o ne tik parengti technines normas.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
- Kuriai betono daliai reikalingas hidroizoliacijos požiūris? - Vertikaliems paviršiams, veikiamiems oro sąlygų, rekomenduojama naudoti šarminėms druskoms atsparias sistemas ir įsiskverbiančius hidroizoliacijos priedus.
- Kokie privalumai turėtų būti įvertinti renkantis BETOCRETE ar kitus kristalizacijos sprendimus? - Ilgesnis betoninių paviršių tarnavimas, sumažėjęs vandens įgeriamumas, didesnė atsparumas šalčiui ir mechaniniam dilimui.
- Kaip dažnai reikia atlikti impregnavimą? - Du sluoksniai dažnai užtenka, o kartais - priklausomai nuo porėtumo ir sąlygų - gali būti rekomenduojama papildoma apsauga.
- Kokios priemonės labiausiai tinka druskų šalinimui? - Druskų šalinimo kompresai, naudojant sudrėkintus pagrindus, gali būti taikomi kartu su drėgmės transportavimo mechanizmais; reikia stabilaus pagrindo.
Pridėtinės naudos ir galutiniai patarimai
- Reguliaria priežiūra ir valymas užtikrina ilgalaikį betono paviršiaus išvaizdą ir funkcionalumą.
- Nano technologijos ir kristalizuojančios sistemos gali ženkliai sumažinti vandens įgeriamumą bei pagerinti atsparumą šalčiui.
- Druskos naudojimo mažinimas ir alternatyvų paieška prisideda prie aplinkos tausojimo ir ilgalaikio kelių bei statinių vientisumo.
