Vėdinamos sienos Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos. Vėdinamos sienos tai - tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Tokios angos turi būti ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis. Tačiau svarbiausia vėdinamos sienos dalis lieka po fasado apdaila - tai šilumos izoliacija ir apdailos tvirtinimo gembės/kronšteinai. Būtent šių medžiagų parinkimas konkretčiam projektui ir nulemia sienos energinį naudingumą.
Vėdinamų fasadų sistema ir teisės aktai
Jau nuo šių metų sausio 1 dienos vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Tai dokumentas apimantis sistemos pagrindines dalis: laikančius tvirtinimo elementus - gembes/kronšteinus, įvairius tvirtinimo elementus, kreipiamąsias, šilumos izoliaciją ir fasado apdailą. ETĮ arba NTĮ yra nustatoma visos sistemos degumo klasė, bei reikalingas šilumos izoliacijos storis šilumos perdavimo koeficiento vertei pasiekti, pateikiami charakteringi mazgai, sienos sluoksnių montavimo reikalavimai. Tai dokumentas, kuris padės projektuotojams teisingai suprojektuoti, o statybininkams teisingai įrengti vėdinamą fasadą.
Vienas iš labai svarbių vėdinamų sienų dalių - tai tvirtinimo sistema. Modernizuojamų pastatų vėdinų fasadų sistemose plačiausiai paplitęs sprendimas, kai fasado apdailos sistema yra tvirtinama ant gembių/kronšteinų. Vėdinamose sienose tvirtinimo sprendiniai yra ypač svarbūs ne tik dėl to, kad tvirtinimo sistemos elementai turi atlaikyti fasadui tenkančias apkrovas, bet ir todėl, kad jų medžiagiškumas bei matmenys labai įtakoja šilumos izoliacijos storį ir pastato energinį naudingumą. Dar ne taip seniai buvę populiarūs aliuminio gembės/ kronšteinai jau keičiami į nerūdijančio plieno gembes/kronšteinus. Tiems, kas siekia didesnės energinio naudingumo klasės, galima naudoti ir labai efektyvius bazalto kompozito gembes/kronšteinus.
Plačiau apie šiltinimą: šilumos izoliacija yra dažnai įrengiama dviem sluoksniais. Pirmasis arba apatinis sluoksnis - pagrindinis šiltinimo sluoksnis, kurio storis nustatomas skaičiavimais ir labai priklauso nuo visos vėdinamo fasado sistemos. Pagrindinis izoliacijos sluoksnis dažnai sudarytas iš PAROC Ultra arba PAROC Ultra plus plokščių - mažo šiluminio laidumo, nedegios ir garams laidžios plokštės, kurios puikiai priglunda prie paviršiaus. Apsaugai nuo vėjo naudojamos PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t arba PAROC Cortex b 30 mm storio plokštės. Šios plokštės turi atitinkamas degumo klases A1 arba A2 floro pagal Euroklasės reikalavimus. Siūlės tarp plokščių klijuojamos specialiomis juostomis, o kampų sandaros taip pat užklojamos kampų juostomis. Padengimas gali būti baltos ar juodos spalvos. Tai ypač efektyvus sprendimas intensyviai vėdinamų sienų konstrukcijose.
Kitas sprendimas - vieno sluoksnio šilumos izoliacijos sluoksnio įrengimas, naudojant PAROC WAS 35t plokštės iki 200 mm storio. Šios plokštės yra atsparios drėgmei, laidžios vandens garams, nedegios ir nereikalauja papildomos apsaugos nuo vėjo. Tokios plokštės dažnai pasirenkamos nedideliems fasadams arba kai norima sumažinti kišimą į konstrukciją.
Kokie yra izoliacijos storio reikalavimai renovuojamiems namams?
Izoliacijos storis priklauso nuo vėdinamo fasado apdailos tvirtinimo gembių/kronšteinų medžiagos, jų matmenų ir išdėstymo, bei nuo šilumos izoliacijos šiluminių savybių. KTU architektūros ir statybos institute atlikti skaičiavimai rodo rekomenduojamus storis dviems energinių klasių lygiams pasiekti. Jei naudojamos aliuminio gembės/kronšteinai, šilumos izoliacijos storis didėja beveik dvigubai, palyginti su nerūdijančio plieno sprendimais. Sertifikuotų vėdinamų fasadų ETĮ arba NTĮ rasti galima konkrečios sistemos sprendimuose, kartu su visais tvirtinimo elementais ir montavimo instrukcijomis.
Pastato šiltinimas iš vidaus yra kita tema. Keletas svarbių pastebėjimų: šiltinti iš vidaus galimas, bet gali būti rizikinga prasti laikančiai konstrukcijai ir sukelti kondensaciją, drėgmės problemas ir pelytį. Todėl vidinis šiltinimas dažnai rekomenduojamas tik retai, esant specifinėms sąlygoms ir tik tada, kai išorinė siena negali būti paveikta papildomo sluoksnio ar sutrukdymų kelia. Dalis pasiūlymų apima PUR putų naudojimą, kuris užpildo tarpus, suteikia garų barjerą ir didelę termines varžą. Taip pat galima naudoti kakas hidroizoliacijas, ABS karkasus ir gipso kartoną, jei tik išorinė siena lieka nepadaryta.
Garsiai - apie praktinį sprendimą Klaipėdoje
Architektas Valentinas Lucenko sakė, kad naujausiam jų kūriniui Klaipėdoje Daukanto g.11 buvo pasirinkta vėdinamų fasadų konstrukcija dėl ilgaamžiškumo ir estetikos. Fasadui pasirinkta natūralios spalvos - sendinto vario plokštės, o šiltinimui - akmens vatos izoliacija PAROC. Šis derinys rodo, kaip medžiagiškumas gali būti tvariai suderintas su natūraliais sprendimais. STR 2.04.01:2018 reglamentuoja, kad ETĮ arba NTĮ yra būtinas dokumentas, apimantis visą sistemą ir jos charakteristikas. Vėdinama sistema yra ne tik dėl energijos, bet ir dėl ilgaamžiškumo bei estetikos integracijos į kontekstą.
Tarp svarbių praktinių aspektų - gembės/kronšteinai. Dėl didelio šilumos tiltelio jų medžiaga ir dydis gali įtakoti visos sistemos šilumos nuostolius, todėl jų pasirinkimas yra kritinis. Nerūdijančio plieno gembės dažnai laikomos pranašesnės nei aliumininės dėl mažesnio šilumos laidumo plote, o bazalto kompozito variantai dar labiau didina energinį naudingumą. Vėdinamuose fasaduose būtina įrengti oro įėjimo angas apačioje ir oro išėjimo angas viršuje, taip pat virš durų ir langų, užtikrinant bent 50 kv. m oro plotą.
Į ką atsižvelgti renkantis sprendimą: tiek fasado apdaila, tiek šilumos izoliacijos storis ir tvirtinimo elementų medžiaga turi būti suderinti su konkrečia projekto energine klase ir biudžetu. FF-PIR plokštės siūlės užklijuojamos, o karkasas, be abejo, taip pat turi būti sumontuotas teisingai, kad išvengti šilumos tiltelių.
Apšiltinimo išorės privalumai: apsaugo sieną nuo nepalankių oro sąlygų, sumažina šilumos nuostolius, prailgina konstrukcijos tarnavimo laiką. Trūkumai: gali kilti rasos taško perkėlimas į vidinį šiltinimo sluoksnį, jeigu apšiltinimas nėra tinkamai paruoštas ar paslepiamas. Tačiau tinkamai parinktos medžiagos ir tinkamas montavimas šią problemą gali sumažinti iki minimumo.
Vėdinamų sienų technologijų plėtra Lietuvoje rodo, kad vis daugiau projektų derina estetiką, energinį naudingumą ir ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, Klaipėdos atvejis iliustruoja, kaip natūralios medžiagos (varis) dera su akmens vatos šiltinimu ir laikosi ETĮ/NTĮ reikalavimuose.
Pridėtinės ištekliai ir praktiniai patarimai
- Rinkitės ETĮ arba NTĮ certifikuotą vėdinamą fasadų sistemą su aiškiomis montavimo instrukcijomis ir deklaruota degumo klase.
- Gembė/kronšteinų medžiaga turi būti nykšteliai laidantys šilumos tilteliams - nerūdijantis plienas dažnai laikomas optimaliausiu pasirinkimu, o bazalto kompozitai siūlo dar didesnį energinį naudingumą.
- Oras turi patekti į tarpus apačioje ir išeiti viršuje, taip pat virš durų ir langų - optimali oro tarpo plotis yra ne mažesnis kaip 50 kvadratinių centimetrų (50 kv.) priešinguose plokštumos taškuose.
- Jei planuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš dviejų ar daugiau plokščių, įsitikinkite, kad siūlės yra užkamšytos ir kampai sandarūs, o plokštės priglunda vienos prie kitos be tarpo.
- Atsižvelkite į vietovės klimato sąlygas ir pastato konstrukcijų kokybę - ilgaamžiškumas priklauso nuo teisingo sprendimo pasirinkimo ir profesionalaus įrengimo.
Kas geriau: putplastis ar vata??? Architekto komentaras.
Nominalūs duomenys ir išvadų pagrindimas
Atsižvelgiant į daugelio projektų patirtį, išorinė sienos šiltinimo sistema su vėdinama oro tarpo įranga suteikia racionalų balansą tarp energinio efektyvumo, ilgaamžiškumo ir architektūrinio laisvumo. Rasos taško perdavimas į vidinį šiltinimo sluoksnį yra rizika, kurią galima sumažinti teisingai parinkus medžiagas, užliejant siūles ir sandarinant kampus. Pasak patyrusių architektų, adekvatų sprendimą lemia medžiagos klasės ir jų derinimas su fasado apdaila. Išoriniam šiltinimui rekomenduojama naudoti aukšto lygio šilumos izoliaciją (FF-PIR) ir užtikrinti kokybišką sandarumą, o vidiniuose sprendimuose - tik esant aiškioms būtinybėms, atsižvelgiant į šilumos varžos reikalavimus.
tags: #kaip #apdailinamos #renesansiniu #pastatu #sienos