Atrodo, viskas pagaliau susidėliojo: didelis projektas baigtas, namuose ramu, jokių gaisrų gesinti nereikia. Tačiau kartais vietoj lauktos ramybės nutinka priešingai: kai išorinio spaudimo sumažėja, žmogus ima stipriau jausti vidinę įtampą. Nerimas ir stresas daugeliui yra kasdienė patirtis. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenys atskleidė, kad net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, o stresą savo kasdieniame gyvenime jaučia maždaug 4 iš 10 gyventojų.
Tačiau tik 38 proc. bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o 34 proc. dažnai tikisi, kad savijauta pagerės savaime - kai baigsis įtemptas laikotarpis, kai išsispręs rūpesčiai. Tyrimo duomenys rodo, kad vidinė būsena ne visada atspindi išorines aplinkybes: beveik trečdalis gyventojų psichologinę būklę įvardija kaip vieną pagrindinių veiksnių, lemiančių jų bendrą savijautą. Tai svarbi įžvalga: gera savijauta priklauso ne tik nuo to, kiek problemų išsprendžiame aplink save, bet ir nuo įgūdžių, padedančių pasirūpinti emocine sveikata.
Pasak D. Jakučionio, daug žmonių yra įpratę gyventi nuolatiniame veikimo režime - dirbti, planuoti, reaguoti, spręsti. Toks tempas vargina, bet kartu jis ir užpildo dėmesį. Žmogui dažnai būna sunku, nes tylioje situacijoje jis pradeda aiškiau jausti tai, nuo ko įprastai pabėga pasinerdamas į veiklą, ekranus ar nuolatinį užimtumą. Tai labiau pasireiškia žmonėms, kurie ir taip yra linkę nerimauti. Plačiai cituojamas eksperimentas atskleidžia, kad dalyviai turi pabūti vienumoje be įkyrių dirgiklių; daugelis jaučia nerimą ir net silpnus elektros impulsus.
- Eksperimentas rodo, kad daugelis nesame išmokę ramiai išbūti su mintimis ir emocijomis, kurios iškyla sustojus.
- Mokantis ramiai būti su savo mintimis, reikia pakeisti tikslą - leisti tam, ką jaučiate, pabūti, stebėti kvėpavimą ir aplinkos garsus, įvardinti, kas vyksta.
- Stebėkite save nekritikuodami; trumpas nejaukumas sustojus yra natūralus. Pasitarkite su psichikos sveikatos specialistu.
„Daug naudingesnis tikslas - leisti tam, ką jaučiate, kurį laiką pabūti. Padėkite sau sutelkti dėmesį. Stebėkite kvėpavimą, pajuskite pėdas ant grindų arba įsiklausykite į aplinkos garsus. Įvardykite, kas vyksta.“
Eksperimentas taip pat parodo, kad žmonės dažnai trokšta išorinio dirgiklio, kad tik nereikėtų likti vieniems su savo vidine patirtimi. Tai rodo, jog ramiai būti su mintimis nėra įgimtas talentas, todėl svarbu vesti dialogą su savimi kantriai ir, kai reikia, ieškoti pagalbos.
Veiksmai su nereikalingais daiktais ir atsakingas vartojimas
Išsituštus įrankiai ir daiktai vis dažniau tampa iššūkiu: „Išmesk“ - atsakymas gali pasirodyti paprastas, bet jo įgyvendinimas nėra lengvas. Globos ir aplinkosaugos kontekste svarbu mokytis rūšiuoti atliekas: popierių, kartoną, metalą, stiklą ir organines atliekas. Perdirbimas yra nebloga išeitis, o kai kurios išvados iš įvairių šalių rodo, kad viskas gaminama trumpesniam naudojimui ir skatina vartotojų elgseną pereiti prie daiktų pirkimo vietoj taisymo.
Knygose ir tyrimuose pabrėžiama, kad perdirbant aliuminį ir popierių galima sutaupyti energijos ir vandens. Tačiau daugelis daiktų dabar skatina pirkti naujus daiktus vietoj jų taisymo, nes tai dažnai laikoma pigesne ar praktiškesne. Kai kurios šalių nuomonės kritikuoja besaikį vartojimą ir ragina mažinti atliekas, o kitos teigia, kad perdirbimas gali būti iš pirmo žvilgsnio naudingesnis už trūkumus.
Kai kurios atliekos kelia riziką, o kai kuriose vietose vis dar kyla klausimas, ar besaikis vartojimas yra naudingas vartotojams. Perdirbimas gali sumažinti aplinkos smūgį, o net tų įmonių, kurios negali panaudoti savo atliekų, kartais galėtų perdirbti jas ir atiduoti kaip žaliavą kitiems. Žmonės dažnai keičia senus daiktus į naujus, o tai gali būti pavojinga vartojimo kultūrai, jei nepriežiūra ir atsainumas įsivaizduojami kaip nauja norma.
Savižudybės prevencija ir pagalba
Savitarpio pagalbos ir savižudybių prevencija yra gyvybiškai svarbios temos. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena minima rugsėjo mėnesį, ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva yra tarp šalių, kur savižudybių skaičius yra itin didelis. Savižudybių skaičius 2020 m. Plungės r. savivaldybėje buvo susijęs su aktualijomis, kurios reikalauja jautrios ir atsakingos reakcijos.
Neslėpkite įtarimų - apie 80% nusižudžiusiųjų yra dalinęsi mintimis ar užuominomis su artimaisiais. Jei įtariate, kad artimasis turi minčių apie savižudybę, pradėkite pokalbį atvirai ir rimtai. Pasikalbėkite apie tai, ką jaučiate, ir įkvėpkite vilties. Padrąskite ieškoti pagalbos - kreipkitės į mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus ar pagalbos linijas. Jei žmogus turi tiesioginį planą, jokiu būdu nelikite vieni su juo - kvieskite skubią pagalbą.
Nepakenkite sau arba kitiems: venkite alkoholio ar narkotikų vartojimo. Prisiminkite, kad gyvenimas turi daugiau priežasčių, dėl kurių verta gyventi. Atviras dialogas ir parama gali išgelbėti gyvybes: sakykite artimiesiems, kad jie nėra vieni, ir pasiūlykite pagalbą ieškant profesinės pagalbos. Savižudybė yra kompleksinis reiškinys, kurį įtakoja emociniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o tinkama pagalba gali pakeisti žmogaus kelią į sveikimą.
Mitų apie savižudybes griovimas yra būtinas. Kalbėjimas apie savižudybę nėra paskatinimas ją įvykdyti; atviras dialogas ir empatiška parama gali užkirsti kelią tragedijai. Pagrindiniai mitai yra, kad kalbėjimas apie savižudybę skatina jai įvykdyti, arba kad tie, kurie kalba apie savižudybę, tik nori dėmesio. Faktai rodo, kad žmonės, kalbėdami apie savižudybę, dažnai ieško pagalbos, o atviras pokalbis gali išgelbėti gyvybes. Taip pat svarbu atsiminti, kad kartais žmonės gali atrodyti ramūs po sprendimo nusižudyti - tai nebūtinai reiškia, jog jų kančios baigėsi; tai tik rodo, jog svarbu skubiai teikti pagalbą.
Veikiame teisingai: klausimas atvirai, bet jautriai, pasitikėjimo išlaikymas, pagalbos šviesos rodymas ir nuolatinis palaikymas gali išgelbėti gyvybes. Žmogus, gavęs tinkamą pagalbą po savižudybės bandymo, dažnai nebesikartoja tokio elgesio. Savižudybės rizikos ženklai apima nuotaikų svyravimus, izoliaciją, miego sutrikimus ir papildomą rizikingą elgesį; ankstesni bandymai žudytis taip pat yra svarbus indikatorius. Išskirtinai svarbu paneigti mitus ir skatinti realią pagalbą, kai tik atsiranda įtarimų ar eksistuoja krizė.
Išeitis yra rankose: gydyti priklausomybes, būti atidesniems aplinkoje, kreiptis pagalbos laiku ir įtraukti artimiausius į pagalbos procesą. Pasitelkus profesionalus, galima sumažinti riziką ir išgelbėti gyvybes. Jaunimo ir suaugusiųjų sritys turi būti pasirengusios reaguoti į ženklus ir kurti saugią aplinką, kurioje žmonės gali atsiverti be baimės būti teisiami.