Informacija apie „Open House Vilnius” renginį pasiekė kiek per vėlai. Per vėlai todėl, kad ekskursijos į visus reikšmingiausius, labiausiai saugomus ar šiaip uždariausius pastatus, jau buvo perpildytos ir išankstinė registracija baigta. Paaiškinimas vienas - bandykite kitais metais. Tačiau nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Neturėdami galimybės patekti į Seimo ar Prokuratūros pastatus, pasirinkom kitą temą - Vilniaus „stiklainiai”. Tai daugiausiai biurų pastatai, kurių fasadas dengtas stiklu, tačiau patraukė dėmesį ne tiek stiklas, kiek jų modernumas ir galimybė žvilgtelėti į miestą iš aukštai.
Green Hall: pirmas A+ energijos taupumo klasės biuras Lietuvoje
Pirmasis mūsų taikinys - Green Hall biurų pastatas. Tai pirmasis A+ energijos taupumo klasės verslo centras Lietuvoje pastatytas 2009 metais. Pastatą suprojektavo jungtinė danų ir lietuvių architektų komanda, o jos suprojektuotus sudėtingus ir inovatyvius sprendimus įgyvendino statybininkai iš Lietuvos. Pastate gausu išmaniųjų sistemų. Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistema yra pilnai kompiuterizuota bei integruota su specialiomis žaliuzėmis, kurios, priklausomai nuo saulės apšvietimo, atsidaro arba užsidaro.
Pastate įrengti liftai, kurių viduje nėra aukštus rodančių mygtukų. Liftai dar ne tokie protingi, kad juos būtų galima valdyti mintimis, bet iškvietus liftą ir paspaudus norimą aukštą, kompiuteris parenka optimaliausią jų darbo rėžimą. Pastato požeminiuose aukštuose yra specialios aikštelės ne tik automobiliams, bet ir dviračiams. Netgi įrengti dušai, kad būtų galima nusiprausti ir persirengti atvažiavus. Atskiros temos vertos darbo vietos. Tiek pats interjeras, tiek darbo vietų išdėstymas, erdvių išplanavimas sukuria ypač modernaus biuro įspūdį.
Čia beveik viskas kitaip nei kitur, jau nekalbant apie postsovietinius verslo centrus su ilgais kolidoriais ir kabinetinėmis sistemomis. Ne tik atlyginimais, bet taip pat darbo sąlygom ir požiūriu į darbuotoją vilioja lietuvius tokios pasaulinės kompanijos kaip Barclays. Kiek mažiau saugumo reikalavimų taikoma 5 aukšte, kuris vienintelis nuomojamas ne Barclays kompanijos. Čia įsikūrusi langų ir profilių gaminto Schuco atstovybė Lietuvoje. Neatsitiktinai, nes būtent jų langai, profiliai ir saulės apšvietimo valdymo sistemos puošia šio stiklinio biurų pastato fasadą.
Green Hall rūpinasi ne tik savo biurų pastatu, bet ir juos supančia aplinka. Greta įrengiama skveras, kuris vėliau bus perduotas visuomenės reikmėms ir čia galės laiką leisti kiekvienas vilnietis, o projekto sėkmės įkvėpti investuotojai šia stato dar vieną biurų pastatą. Ieškant įrodymų modernumo ir tvarumo, gręžiant gręžiniams geoterminiam šildymui aptiktas mineralinis šaltinis, kurio vandens sudėtis panaši į mineralinio vandens „Birutė”.
Swedbank centrinė būstinė: iššūkis ekonominiam laikotarpiui ir atvirumas visuomenei
Skubam į kitą „stiklainį” tame pačiame Neries krante - į Swedbank centrinę būstinę. Sweedbank būstinė pastatyta 2009 metais, kai Lietuvą užklupo ekonominė krizė, todėl šis pastatas tapo savotišku paminklu ne tik statybos įmonei Ranga IV, buvusiai šio objekto rangovei, bet ir keliems šimtams smulkių įmonių, kurios dėl sunkmečio ar kitų apsukrumo taip ir nesulaukė šių dienų. Sprendimą Swedbankas dėl naujo pastato statybos priėmė dar 2004 metais, nes 9 banko ir jo dukterinių įmonių pastatai buvo išsimėtę po visą Vilnių, o tai nebuvo patogu ir kėlė papildomus kaštus.
Kuriant pastatą jausta atsakomybė prieš visuomenę, todėl architektai nemažą dalį teritorijos skyrė prieinama miestiečiams. Tas pats atriumas iš vidaus. Iš visuomenei prieinamų erdvių kylame į viršų, kur pietvakariniame korpuse paskutiniame aukšte patenkame į banko valdybos kabinetą, kur priimami svarbiausi sprendimai. Mediena taip pat derinama ir pastato išorėje. Dalis fasado suprojektuota iš stiklo ir medžio elementų, kurie pagaminti iš tamsios medienos ir karštomis bei saulėtomis vasaros dienomis sugeria saulės šviesą.
Dar 4 aukštus pastatas turi ir po žeme, kur įrengtos automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelės, elektromobilių pasikrovimo vietos, dušai ir persirengimo patalpos darbuotojams. Ekskursijos metu pastato apačioje aplankome nedidelį muziejų bei išklausome pasakojimų apie pastato istoriją, architektūrą ir tam tikrus inžinerinius sprendimus. Be kita ko šioje vietoje galėjo būti Gugenheimo muziejus, tačiau konkurencinę kovą laimėjo Swedbank.
K-29: naujas miesto centrų įvaizdžio elementas
Kitoje Konstitucijos prospekto pusėje stovi visai nesenai nuomininkus priėmęs naujas verslo centras K-29. Šį 32 mln. eurų kainavusį cepelino formos statinį projektavo jungtinė danų ir lietuvių architektų komanda. Kuriant šį pastatą buvo vadovaujamasi šiuolaikiškumo, racionalumo ir funkcionalumo kriterijais. Ekskursija šiame pastate užtruko kiek trumpiau nei kituose. Išklausę informaciją apie investuotojų sumanymus ir architektūrinius sprendimus, kylam į viršų, kur šviesią artriumo erdvę iš viršaus uždaro skaidrus stogas. Toks vaizdas atsiveria iš viršutinio aukšto balkono. Artriumo apačioje - poilsio zona, o gal greičiau klientų ir svečių erdvė.
Tikslios paskirties neišsiaiškinau, bet viskas stilinga ir gražu, kaip ir pridera naujausiam administraciniam pastatui Vilniuje. Reikia pastebėti, kad ir nuomininkai čia susirinko atitinkamo lygio. Iš pradžių turėta vilčių pastatą išnuomoti vienam nuomininkui, tačiau vėliau atsitiko taip, kad čia įsikūrė keletas ar keliolika nuomininkų, todėl šiek tiek pasikeitė pastato vidinė erdvė.
Victoria: Verslo trikampio dominuojantis akcentas
Bene geriausi vaizdai atsiveria nuo Verslo trikampyje stovinčio administracinio pastato Victoria. Dar 2005 metais statytas pastatas yra giriamas dėl gero architektų darbo. Siūlydami savo architektūrinį spendimą architekto R. Paleko studija rizikavo, kadangi jo pasiūlymas buvo vienintelis, kuris neatitiko šiam pastatui keliamų architektūrinių reikalavimų ir netilo į nustatytas erdves. Gerai įsižiūrėjus galima pamatyti, kad Victoria tai tarsi stiklu užpildyta didelė stačia sąvaržėlė. Sąvaržėlė - tai biuro simbolis, todėl pasirinkta neatsitiktinai. Aukščiausia pastato dalis, kuri iškilusi aukščiau už kitus aplinkinius pastatus Victoria biurų pastatą paverčia viso Verslo trikampio dominante.
Pastatas priklauso MG Baltic koncernui. Jei į biurus, kuriuose įsikūręs tiek pats koncernas, tiek ir nuomininkai, dar galima patekti (turint vienokių ar kitokių reikalų), tai ši apžvalgos aikštelė yra privata koncerno nuosavybė ir eiliniams vilniečiams patekti čia neįmanoma. Sako, sėkmingi yra tokie projektai, kur užsakovas pasitiki architektais ir suteikia jiems laisvę. Vienas iš didžiausių šios dienos lūkesčių buvo pamatyti Vilnių iš aukštai.
Biblioteka su integruota miško oaze
Į paskutinį objektą važiuojame beveik per visą miestą. Jei pirmieji aplankyti pastatai yra panašūs vienas į kitą stiklo konstrukcijomis, tai šis pirmiausiai dėmesį patraukia savo forma. Bibliotekoje yra gausybė knygų, todėl tos patalpos, kuriose jos saugomos, projektuotos su mažais langais, kad apsaugoti knygas nuo dienos šviesos. Visa skaitymui skirta erdvė orientuota į raminančią erdvę - mišką. Viduje viskas kvepia šiuolaikiškumu. Atrodo, kad dar neseniai studijuojant teko vaikščioti po bibliotekas ir rinkti informaciją, tačiau pažvelgus į šią biblioteką susidaro įspūdis, jog nuo to laiko praėjo ne keliolika, bet keliasdešimt metų.
Justiniškių dvyniai: naujo gyvenimo kvapas Pašilaičiuose
Nepaisant to, kad daug pastatų vykdė išankstinę registraciją ir vietų greitai nebeliko, nuskriausti nesijautėme. Pašilaičių dvyniuose akcija!!! Projekto aprašymas: Pristatome jums projektą - „Pašilaičių dvyniai“. Tai naujas, modernus, didmiesčio gyventojo poreikius atitinkantis būsto projektas. „Pašilaičių dvyniai“ tai modernūs, šiuolaikinį gyvenimo būdą atspindintys du daugiabučiai namai statomi Justiniškių ir Sviliškių gatvių sankirtoje. Abu devynių aukštų namai identiški lyg dvyniai, naujai besiformuojančiame gyvenamųjų namų kvartale vakarinėje Pašilaičių mikrorajono dalyje.
Kiekviename iš namų bus įrengta po 41 butą, viso 82 butai. Pašilaičių mikrorajonas, esantis Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, jau daugelį metų laikomas vienu populiariausių ir labiausiai šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkančių mikrorajonų mieste. Taip pat tai viena sparčiausiai besivystančių Vilniaus miesto dalių. Statomų dvynių naujakurius pasitiks pilnai išvystyta infrastruktūra - vaikų darželiai, mokyklos, prekybos centrai. Visa tai pasiekiama pėsčioms, puikiais pėsčiųjų takais apsuptais žaliuojančių medžių.
Ukmergės plente, kuris pasiekiamas ranka, jau pradedamas statyti verslo centrų parkas, kuris artimoje ateityje sukurs daugybę naujų darbo vietų, todėl naujakuriams nebus būtina vykti į darbą miesto centre. Naujakuriai galės rinktis nuolatinį buvimą šalia šeimos ar draugų. Ši miesto dalis ypač patogiai pasiekiama iš miesto centro, puikiai išvystytas visuomeninio transporto tinklas. Naujakuriams bus pasiūlytos puikios automobilių laikymo sąlygos, abu daugiabučiai namai turės požemines ir antžeminės automobilių parkavimo aikšteles, viso 99 automobiliams statyti puikiai įrengtos vietos.
Platus butų pasirinkimas atitiks kiekvieno poreikius, o vieta nepaliks abejingų. Nauji butai pasižymės ne tik ekonomišku išlaikymu, bet ir aukšta statybinių medžiagų kokybe. Projektas vystomas ilgametę patirtį turinčios statybinės bendrovės ABF „VITI“ bendradarbiaujant su DNB finansine grupe. Techninis aprašymas: Bendras butų skaičius 82 vnt.: 1 kambario - 2 vnt.; 1,5 kambario - 20 vnt.; 2 kambarių - 18 vnt.; 3 kambarių - 34 vnt.; 4 kambarių - 8 vnt. Bendras automobilių vietų skaičius 99 vnt.: 20 vietų antžeminėse aikštelėse, 79 vietos požeminėje aikštelėje (10 vietų sudvejintos tam, kad vienam butui tenka 2 vietos).
Eksterjere - gyvensenos namų apšiltintos sienos tinkuojamos spalvotu dekoratyviniu tinku, cokolis ir dalis pirmo aukšto dailinami fasadinių keraminių plytelių apdaila. Fasado fragmentų, stogelių virš balkonų ir vėdinimo kanalų apdaila - profiliuota skarda, o palangės ir parapetai skardinami lygia skarda. Stogų danga - ruloninė, padengta apsauginiu sluoksniu. Langai - plastikiniai su langų varstymo dalimis ir selektyviniu stiklu.
Miesto šiaurės vakarų dalyje, Justiniškėse, pastaraisiais metais aktyviai auga ir keičiasi. kartu su naujais NT projektais plečiama viešoji infrastruktūra, gerėja susisiekimas asmeniniu ar viešuoju transportu, pėsčiomis ir dviračiais. Tiek vietiniai senbuviai, tiek naujo būsto Vilniuje ieškantys klientai infrastruktūros plėtrą vertina kaip svarbų privalumą. Vakarinis aplinkkelis tapęs riba tarp miesto ir gamtos, užtenka išeiti iš senųjų Justiniškių daugiabučių apsupties, kirsti kelią ir gyventojai patenka į žalumos prieglobstį.
Infrastruktūros plėtra ir vadovaujami projektai
Justiniškių gatvės atnaujinimo rizikos ir tyrimai - šių metų prioritetai. Per rekonstrukciją panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialus įtempius absorbuojantis sluoksnis, o tyrimai patvirtina racionalų sprendinį ateityje. Iš viso Vilniuje šiemet infrastruktūrai skiriama apie 37 mln. eurų biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Justiniškių gatvės atkarpos tvarkymo metu pavasarį atlikti išsamūs gatvės dangos tyrimai, o išmaniosios technologijos padės suvaldyti tolesnius darbus tvariai.
Paskutiniai pokyčiai: atnaujinta atkarpa nuo Laisvės pr. iki Šešuolių gatvės, nutiestas apie 2 km dviračių takas su šaligatviu, atnaujintos viešosios erdvės tarp Rygos, Taikos, Justiniškių gatvių bei tarp Lūžių, Taikos, Rygos, Justiniškių gatvių. Vilniuje toliau vyksta gatvių tvarkymo darbai ir plėtojama infrastruktūra tiek transportui, tiek gyventojų saugumui. Atnaujinant miestą ir plečiant ekonomines zonas, Justiniškių teritorijos tampa patrauklesnės gyventi ir dirbti.
Įrėminimas ir tolesnės vizijos
Vakarinis aplinkkelis suteikė naujos gyvybės jo kaimynystėje esantiems seniai suformuotiems sostinės mikrorajonams. Kvartale planuojami 1-4 kambarių butai, jų plotai - nuo 25 iki 80 kv.m. Pirmajame etape projektuojami 168 butai, bendras jų plotas - apie 6700 kv.m. Automobiliams pirmojo etapo požeminėse ir antžeminėse automobilių parkavimo aikštelėse numatyta apie 170 vietų. Planuojami projektai siekia sujungti naują kvartalą su aplinka per atviras erdves, želdynus ir dangų infrastruktūrą, suteikiant gyventojams patogų ryšį su miesto centro ir gamtos zonomis.
"Talino" kvartalas siekia sujungti šiuolaikines miesto daugiabučių tendencijas su natūraliais gamtos akcentais. Architektas Antanas Dagelis teigia, kad kvartalas turi išlaikyti ritmą, pasikartojančias struktūras ir kurti ramų, bet dinamišką siluetą, kuris derėtų su aplinka. Viena svarbiausių idėjų - prisiderinti prie Šiaurinės Europos modernių miestų urbanistinės kultūros, kur gatvių ir gyvenamųjų erdvių ryšiai su gamta yra prioritetas. Visuomeninės erdvės, takai ir parkai sudarys jaukų, saugų ir gyventojams patogų gyvenimo tarpą.
tags: #justiniskiu #dvyniai #fasadas