Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Nereikia įrengti perimetrinių pamatų, pagrindo konstrukcijoje pirmajame aukšte įrengiamas grindinis šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Kiti šios pamatų konstrukcijos privalumai - technologiniai, susiję su statybos darbų sparta, patogumu, kompleksiniais sprendimais.
Jeigu šioje sistemoje betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami putplasčio elementai - liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio. Technologiniai šios apšiltintos pamatinės plokštės pranašumai realizuojami ir dėl to, kad ją įrengiant betoninėse grindyse iš karto sumontuojama ir šildymo sistema.
Pagrindinė problema, dėl kurios gali nukentėti ploštuminių pamatų reputacija, - nenoras pasirinkti adekvačiausio stiprio šiltinimo medžiagos po monolitinio gelžbetonio plokšte - ekstruduotojo polistireninio putplasčio (XPS). Didesnio gniuždomojo stiprio šiltinimo medžiagos yra santykinai brangesnės, todėl neretai bandoma sutaupyti. „Kauno šilas“ plokštuminių pamatų kraštams išpjauna reikalingo stiprio perimetrines „L“ formos šiloporo EPS 150 arba EPS 200 plokštes, o pamatų vidus (grindys) užpildomas Šiloporas EPS 100, EPS 150 arba EPS 200 plokštėmis - priklausomai nuo apskaičiuotų apkrovų.
Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenžą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. perimetru pakloti putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštbes. Principas - neleisti, kas po pamatais atidirbtų sušalusio vandens, kuris atitirpdamas kilnoja gruntą.
6 paveikslas rodo, kaip šis principas veikia praktikoje: uždarų porų izoliacijos sluoksnio panaudojimas užkerta kelią kondensacijos taškui ir sumažina šilumos tiltelių riziką. Jei planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje kaip ir sienos izoliacija. Toks mazgas techniškai tinkamas trisluoksnio mūro konstrukcijai įrengti, uždaromas šalčio kelias per sienos ir pamatų sujungimo mazgą.
Horizontaliai įrengtas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo. Gruntas, projektas, pamatai - visa tai yra gero ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šią užduotį nešant profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais. Juostiniai pamatai yra bene vienintelė racionaliai ekonomiška galimybė norintiems turėti rūsį - kitų rūšių pamatai, tokie kaip poliniai ir plokštuminiai, dėl savo specifikos šios galimybės nesuteikia.
Dauguma šiuolaikinių namų savininkų rūsio rėmą gali atsisakyti, tačiau kiti planuoja turėti daugiau erdvės ir įsirengia rūsį. Jei namas konstrukciškai lengvas, gruntas neįšalantis, dažniausiai parenkami poliniai pamatai. Juostiniai pamatai tradiciškai įrengiami paprasčiau, todėl gali būti ekonominis argumentas - daug darbų atlikti patiems. Įšalo gylis bei gruntiniai vandenys daro didelę įtaką pamatui. Kai temperatūra grunte tampa neigiama, gruntinis vanduo gali užšalti ir virsti ledu, kas kilnoja pastatą į viršų.
Tai priklauso nuo grunto pobūdžio: molingas gruntas plisiasi labiau, smėliniai - mažiau. Standartiškai Lietuvoje įšalo gylis laikomas 1,2 m, bet gruntas gali įšalti ir giliau. Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji (blokiniai). Namo pamatas įrengiamas ten, kur pagal projektą numatytos laikančios sienos bei pertvaros.
Monolitiniai pamatai - vientisa betoninė ar gelžbetoninė konstrukcija, dažnai pasirenkama kelių aukštų mūrinių namų statybose. Monolitiniai pamatai išlieka atsparūs deformacijai, tačiau šiandien jie neretai užleidžia vietą surenkamiems ir plokštuminiams. Surenkami pamatai pasižymi greitesniu įrengimu, nereikia klojinio, tačiau turi daugiau siūlių. Tiesa, bet kokiu atveju pamatus reikalinga hidroizoliuoti ir šiltinti.
Plokštuminiai pamatai laikomi labai stipriais ir stabiliais, jų įrengimas prasideda nuo augalinio žemės sluoksnio nukasimo ir tolesnio pagrindo tankinimo su žvyru, smėliu ar skaldos. Jie įsivaizduojami kaip konstrukcija, laikanti visą pastatą plokštuma, todėl šalčio tiltų susidarymo rizika sumažėja. Tačiau tokių pamatų kaina yra didesnė.
Klasikinės išorinės pamatų šiluminės apsaugos principas išlieka: būtina hidroizoliacija, šiluminė izoliacija, ir drenažas. Paprastai išorės šiltinimas yra efektyviausias sprendimas, nes apsaugo visą pamato skerspjūvio zoną ir sumažina energijos sąnaudas. Ekonominiu požiūriu verta derinti šiltinimą su kitais žemiau nulio darbais: drenažu, lietaus nuotekomis ar pamato remontu.
- Iškasimas ir paviršiaus paruošimas.
- Grunto sluoksnio paruošimas.
- Hidroizoliacija (bitumo emulsija arba polimeriniai rulonai).
- Izoliacinių plokščių tvirtinimas.
- Mechaninė apsauga ir grunto grąžinimas.
- Sandarinimas tarp plokščių ir užpildymas tarpelių montavimo putomis.
Montavimo darbų įkainiai, drenažas, drėgmės barjerai ir oro ventiliacija - visi šie elementai yra būtini, kai pamatai šiltinami iš vidaus arba išorės. Pirmojo šildymo sezono taupymas gali būti reikšmingas, tačiau klaidų kaina dažnai būna didesnė už pačią izoliaciją. Klaidų rizikos įvardijimas ir teisingas planavimas yra esminiai siekiant užtikrinti pamato ilgaamžiškumą.
Ekonomiškai naudingiausia šiltinti kartu su kitais žemiau nulio einančiais darbais - drenažu, lietaus kanalizacija ar pamato remontu. Energetinio efektyvumo reikalavimai orientuojasi į 15-20 cm sluoksnį, bet efektyvumas priklauso nuo teisingos medžiagos atrankos ir kruopštaus įrengimo. XPS plokštės gali tarnauti 50+ metų, EPS plokštės įgeria drėgmę ir praranda dalį izoliacijos efektyvumo per kelis sezonus. PUR putos suteikia vieną iš žemiausių šilumos laidumo koeficientų ir yra dažnai naudojamos ten, kur kitos medžiagos negali būti pritaikytos dėl netolygių paviršių ar kampų. Akmens vata deginimui atspari, tačiau izoliacinė galia krenta, kai ji yra sudrėgusi.
tags: #juostiniai #pamatai #apsildymas #paroc