Hidroizoliacija: būtinybė drėgnoms patalpoms ir konstrukcijoms

Įrengiant saunas, vonios kambarius, lauko balkonus, terasas ar kitas patalpas, kuriose būna drėgna, labai svarbu užtikrinti, kad konstrukcijos nebūtų laidžios vandeniui. Neužtenka grindis ar sienas iškloti keraminėmis plytelėmis. Plytelių klijai ir siūlėms užpildyti naudojamas cementinis mišinys turi porų, todėl sudaro puikias sąlygas drėgmei ir vandeniui prasiskverbti.

Tam patogiausia naudoti tepamą hidroizoliacinę mastiką. Ji gali būti pagaminta bitumo, cemento ar sintetinio kaučiuko pagrindu. Vidaus patalpose sveikatai kenksmingų bituminių mastikų naudoti negalima. Naujos medžiagos statybininkams padeda išspręsti problemas, susijusias su drėgnų patalpų, tokių kaip saunos, prausyklos, vonios kambariai ir pan., įrengimu bei apdaila.

Kas yra hidroizoliacija ir kodėl ji svarbi?

Statybose hidroizoliacija yra būdas užkirsti kelią vandens patekimui į pastato konstrukciją. Paprastai ji atliekama statybų procese, tačiau galima tai padaryti jau pastačius pastatą. Hidroizoliacija yra būtina ne tik dėl to, kad neleidžia vandeniui patekti į pastatą, bet ir dėl to, kad padeda sumažinti drėgmę pastato viduje.

Hidroizoliacijos privalumai:

• Pastato vientisumo išsaugojimas.
• Sveikatos privalumai. Pro stogą prasiskverbiantis vanduo plinta į įvairias pastato vietas, skatina pelėsio ir grybelio augimą, o tai gali sumažinti oro kokybę viduje.
• Finansinė nauda. Hidroizoliacija padeda išvengti nereikalingų išlaidų, atsirandančių dėl vandens padarytos žalos.

Hidroizoliacijos trūkumai:

• Didelės pradinės investicijos.
• Sudėtingas atlikimas. Teisingai atlikti hidroizoliaciją iš pirmo karto nėra lengva užduotis. Reikia gerai suprasti medžiagą, nes skirtingos medžiagos turi skirtingą sugerties greitį, ir naudoti reikiamą jos kiekį, nes per mažas kiekis neveiks efektyviai, o per didelis gali pažeisti medžiagą.

Hidroizoliacijos kokybę lemia ne tik medžiagos rūšis ir būdas, bet ir tinkamas paruošimas, montavimas ir priežiūra.

Hidroizoliacinių medžiagų tipai ir būdai

Hidroizoliacijos medžiagos skirstomos į organines, mineralines, plastikines ir metalines. Organinės medžiagos yra pagamintos iš bitumo arba polimerų, kurie yra atsparūs vandeniui ir temperatūros svyravimams. Mineralinės medžiagos yra pagamintos iš cemento, silikato arba kitų mineralinių rišamųjų medžiagų, kurios užpildo betono poras ir plyšius. Plastikinės medžiagos yra pagamintos iš polietileno, polivinilchlorido, kaučiuko arba kitų sintetinių medžiagų, kurios yra lanksčios ir lengvai montuojamos.

Hidroizoliacijos būdai skirstomi į tepamąjį, tinkuojamąjį, klijuojamąjį, montuojamąjį, liejamąjį, įmirkomąjį ir injektuojamąjį.

• Tepamoji hidroizoliacija yra daroma iš karštų arba šaltų bituminių mastikų, lakų arba dažų, kurie tepami ant paviršiaus sluoksniais.
• Tinkuojamoji hidroizoliacija yra daroma iš cemento, polimercemenčio arba kitų skiedinių, kurie tinkuojami arba purškiami ant paviršiaus.
• Klijuojamoji hidroizoliacija yra daroma iš ritininių hidroizoliacinių medžiagų, kurios suklijuojamos arba prilydomos tarpusavyje ir prie paviršiaus.
• Montuojamoji hidroizoliacija yra daroma iš metalo arba plastiko lakštų arba juostų, kurios suvirinamos arba tvirtinamos prie paviršiaus.
• Liejamoji hidroizoliacija yra daroma iš karšto bitumo skiedinio arba mastikos, kuris liejamas ant paviršiaus.
• Įmirkomoji hidroizoliacija yra daroma iš organinių rišamųjų medžiagų, kurios įmirkomos į akytąsias statybines medžiagas.

Specifinės hidroizoliacinės medžiagos:

• Bituminė hidroizoliacija. Bitumas, iš naftos gauta medžiaga, naudojama bituminėse hidroizoliacijos sistemose norint sukurti patikimą hidroizoliacinę membraną. Bituminės sistemos yra žinomos dėl savo puikaus sukibimo, lankstumo ir atsparumo vandeniui.
• Cementinė hidroizoliacija. Cementinės hidroizoliacijos sistemos jungiamos iš cemento, smėlio ir tam tikrų priedų. Užtepus ant tokių paviršių kaip betonas, mūras ir cementiniai pagrindai, jos sudaro ilgalaikę, standžią arba pusiau standžią membraną. Taip pat būna cementinės-polimerinės hidroizoliacijos. Šiose hidroizoliacijose į cementą dedami hidroizoliaciniai polimerai, dažnai akrilo arba latekso pagrindu.
• „Fibergum“ - vandeniui nepralaidi, elastinga hidroizoliacinė mastika SBR gumos pagrindu su sintetiniu sutvirtinančiu pluoštu. Ši hidroizoliacinė mastika yra vieno komponento, užtepama teptuku ar voleliu.
• „Kiilto“ hidroizoliacinė mastika „Keramix“ susideda iš dviejų komponentų, jos pagrindas - cementas. Tinka naudoti išorės sąlygomis, pavyzdžiui, terasoms, balkonams ir laiptams - „Keramix“ išsaugo elastingumo ir atsparumo vandeniui ypatybes net esant neigiamai temperatūrai (sertifikuota esant -30°c temperatūrai).

Svarbūs hidroizoliacijos įrengimo aspektai

Siekiant kokybiško rezultato, nepakanka tik kruopščiai dirbti - darbus atliekantis asmuo turi gerai žinoti naudojamos hidroizoliacinės mastikos ypatybes, darbų atlikimo technologiją ir mokėti hidroizoliacija tinkamai padengti tam tikras vietas.

Vietos, kurioms reikia ypatingo dėmesio:

• Grindų trapas su hidroizoliacija turi būti sujungiamas taip, kad vanduo į trapą nutekėtų nuo hidroizoliacijos sluoksnio ir grindų apdailos sluoksnio.
• Grindų šildymo sistema - ji visuomet turi būti montuojama po hidroizoliacijos sluoksniu. Šis saugo kabelius nuo vandens ir elektros smūgio, jeigu pažeidžiama kabelio izoliacija. Dėl hidroizoliacijos sluoksnio grindų šildymas tampa efektyvesnis, nes šildymo metu nereikia džiovinti šlapio betono sluoksnio.
• Vidiniai ir išoriniai kampai, siūlės ir skirtingų medžiagų susidūrimo vietos - čia reikia naudoti sutvirtinimo juostas. Kitaip tariant, sutvirtinimo juostos turi būti montuojamos visur, kur sujungiamos skirtingos medžiagos ir kur gali atsirasti deformacija. Sutvirtinimo medžiagos turi būti tinkamai padengiamos mastika, kad susidarytų tolygus, homogeninis sluoksnis. Sutvirtinamoji juosta turi būti įspaudžiama į ką tik išteptą hidroizoliacinės mastikos sluoksnį taip, kad neliktų oro burbuliukų ir medžiaga nesusiraukšlėtų. Jei bus raukšlių ar oro burbuliukų, hidroizoliacijos sluoksnis neužtikrins nelaidumo vandeniui.

Blogas hidroizoliacijos sukibimas su pagrindu dažniausiai įvyksta dėl dviejų priežasčių: trupantis arba silpnas pagrindas ir netinkamos gruntavimo priemonės. Kiekvienas hidroizoliacijos gamintojas yra sukūręs montavimo instrukciją, kurioje pateikiami ir gruntuoti tinkantys gaminiai. Montuotojai privalėtų naudoti tik tos pačios įmonės pagamintas gruntavimo priemones ir hidroizoliacinę mastiką.

Laikantis darbų tvarkos, išvengiama hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimo, kaip kad gali atsitikti klijuojant plyteles ar užpildant siūles. Pjaunant plyteles ant grindų byra jų atliekos, kurios gali pažeisti elastingą hidroizoliacijos sluoksnį. Pirmiausia visuomet reikėtų apdoroti sienas - nutepti hidroizoliacija ir išklijuoti plytelėmis. Išklijuoti nereikia tik apatinės sieninių plytelių eilės, ši montuojama paskutinė, kai jau būna išklijuotos grindų plytelės.

Suformavus nuolydį, trapas ir grindys turi būti viename aukštyje. Tai svarbu norint hidroizoliacija kokybiškai padengti trapo sujungimo vietą. Tam, kad pagrindo gruntas ir hidroizoliacinė mastika galėtų tinkamai išdžiūti ir neprarastų savo ypatybių, grindų šildymą reikia išjungti likus dviem dienoms iki hidroizoliacijos tepimo darbų pradžios. Šį vėl galima įjungti praėjus savaitei po plytelių klojimo.

Hidroizoliacija lauko sąlygomis

Naudojimo ir įrengimo sąlygos lauko sąlygomis yra identiškos, kaip ir vidaus hidroizoliacijos. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad lauko darbams netinkama naudoti paprasta stiklo audinio ar gumuota juosta. Kampams ir sienų sandūroms naudojama speciali savaime prilimpanti butilinė juosta. Esant neigiamai temperatūrai paprastos juostos praranda elastingumą ir tiesiog lūžta.

Vamzdynų izoliacija

Tinkamai parinkta antikondensacinė izoliacija vamzdžiams gali užkirsti kelią kondensato susidarymui šaldymo ir vėsinimo sistemose ir tuo pačiu metu leidžia efektyviai panaudoti gaunamą energiją ir mažinti CO² taršą. Karšti įrenginiai (šildymo ir karšto vandens vamzdžiai) daugiausia izoliuojami siekiant sumažinti energijos sąnaudas. Dėl montavimo sudėtingumo šildymo sistemų uždarymo vožtuvai, jungiamosios detalės ir vamzdynai dažnai paliekami neapšiltinti izoliacija. Paliekant šias vamzdynų sistemas neizoliuotas prarandama 30 % šiluminės energijos. Šią problemą lengvai išspręsite su Armaflex izoliacija, nes ji yra lanksti ir lengvai įrengiama.

Šalčio sistemos (pvz., oro kondicionavimo sistemų vėsaus vandens vamzdžiai arba komercinių šaldiklių siurbimo linijos) izoliuojami siekiant apsaugoti nuo kondensato susidarymo. Kondensatas ant pastatų lubų, sienų ir įrangos gali sukelti dideles išlaidas. Neskaitant patalpų remonto išlaidų žalos, gali būti ir techninės priežiūros išlaidos, atsirandančios dėl nuolatinio drėgnumo ant patalpų lubų, sugedusių prekių ar trikdžių gamybos procesuose. Be to, kai pablogėja izoliacinės medžiagos savybės, patalpose tampa drėgna, energijos nuostoliai gali smarkiai išaugti. Didelė drėgmės koncentracija sukelia pavojingą įrangos koroziją.

Kondensatas atsiranda vien dėl to, kad vandens garų yra tik tiek, kiek gali sugerti patalpoje esantis oras. Tam tikroje temperatūroje ir su tam tikra santykine drėgme, ore yra apibrėžtas vandens garų kiekis. Jei patalpoje esantis oras pradės vėsti, jis pasieks šį 100 % prisotinimą tam tikroje temperatūroje. Šiltas oras gali sugerti daugiau vandens garų nei šaltas oras ir taip vėstantis oras virš rasos taško sukels drėgmės susidarymą ant šaltų vamzdžių ir įrangos. Vamzdyno terpės temperatūra žemesnė nei aplinkos temperatūra, vandens garai kondensuojasi ant šalto paviršiaus.

Norint teisingai apskaičiuoti reikiamą izoliacijos storį reikia žinoti, ne tik linijos temperatūrą, bet ir aplinkos sąlygas - aplinkos temperatūra ir santykinė oro drėgmė - turi būti žinomos arba apibrėžtos kaip numatomos didžiausios vertės ir kaip planavimo proceso dalis. Tik tinkami duomenys ir izoliacijos storis gali sukurti optimalią apsaugą nuo kondensato susidarymo.

Sisteminis požiūris ir medžiagų pasirinkimas

Hidroizoliaciją svarbu tinkamai įrengti visoje drėgnoje patalpoje. Ji turi tapti dalimi visumos, kurią sudaro gruntas, drėgmei nelaidūs glaistai, išlyginamieji mišiniai, plytelių klijai, siūlių užpildymo glaistai, taip pat valymo bei priežiūros priemonės. Sistemą turi sudaryti vieno gamintojo medžiagos, nes tik tada bus užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir kokybė.

Be gamintojo atliktų bandymų, dar verta pasidomėti, ar siūloma hidroizoliacijos sistema sertifikuota nepriklausomo medžiagų tyrimo centro. Taip suteikiama garantija, kad naudojant sertifikuotus gaminius bus užtikrintas vandens nelaidumas ir sistemos patvarumas.

Hidroizoliacijos pasirinkimas priklauso nuo to, kokio tipo pastatas yra statomas ar remontuojamas, kokiomis sąlygomis jis bus veikiamas ir kokius reikalavimus jis turi atitikti. Kiekvieno paviršiaus tipo savybės, tokios kaip poringumas, gebėjimas sugerti vandenį ir atsparumas cheminėms medžiagoms, skiriasi. Atsparumas vandeniui yra esminė bet kurios izoliacinės medžiagos savybė, nes hidroizoliacija turi veiksmingai užkirsti kelią vandens pratekėjimui. Pastatai yra veikiami temperatūros pokyčių ir dėl to atsirandančio plėtimosi bei susitraukimo, todėl izoliacinės medžiagos turi būti lanksčios bei gebėti plėstis ir trauktis nepakenkdamos izoliacijos kokybei.

Hidroizoliacijos medžiagas ir įrankius galite rasti internetinėje parduotuvėje Mokivezi.lt, kurioje rasite platų asortimentą ir patrauklias kainas. Čia galite užsisakyti hidroizoliacijos medžiagas, kurios atitinka jūsų poreikius ir lūkesčius, ir gauti jas greitai ir patogiai. Jei turite klausimų ar norite pasikonsultuoti, galite kreiptis į kvalifikuotus specialistus, kurie padės jums išsirinkti tinkamiausią sprendimą.

tags: #izoliacija #nuo #vandens