Vienuoliai trinitoriai atvyko į Vilnių 1693 m. Jų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Išganytojo bažnyčia 1694-1717 metais pastatyta priemiestinės Sapiegų rezidencijos teritorijoje. Bažnyčia įgijo savo išskirtinę vietą miesto architektūroje ir tikėjimo praktikoje, tapusi svarbia vieta misijų veiklai ir šventųjų skulptūrų kultui.
Architektūrinė konstrukcija ir centrinis planas
Vėlyvojo baroko stiliaus centriško plano bažnyčia įdomi savo architektūros sprendimu ir plastiniu dekoru, kuriančiu jaukų ir harmoningą interjerą. Pastatas rotundos formos ir uždengtas aukšta kopula, priekyje pristatytas lakoniškų formų tambūras, perdirbtas kupolo žibintas ir bokštų šalmų forma. Keturi dviaukščiai korpusai supa keturkampį uždarą kiemą, o pietinis korpusas vėliau užstatytas mezoninu. Bažnyčios fasadą puošia dvigubi frizai su reliefais ir skulptūrine grupe virš portalo, simbolizuojančia trinitorių veiklą (du krikščionys karių įkliuvę į kitatikių nelaisvę, ramina juos angelas).
Interjeras ir dekoras
Interjeras sužavi stiuko lipdinių dekoru: kampiniai tribriauniai piliastrai su korintiniais kapiteliais, platus antablementas su turtingu frizo ornamentu, aštuonkampio kupolo apačioje. Kampuose įkomponuoti Kristaus kančios simboliai laikantys Angelai. XVIII a. pabaigoje tris paveikslus altoriams nutapė Pranciškus Smuglevičius. XVII a. pabaigoje į Vilnių atvykę trinitoriai rėmėsi romantiška misijų veikla ir pažymėjo Jėzaus Nazariečio skulptūros kultą, kurį platino gegužės penktadienio pamaldose.
Metai ir įvykiai
1694-1717 metais stovėjęs vienuolynas statytas prie Sapiegų rezidencijos; koridoriuje įrengta koplyčia, o vėliau pastatytas didysis vienuolynas su keliomis kartomis korpusų. 1700-1705 metais šioje bažnyčioje dekoravimo darbus prižiūrėjo, o kai kuriais atvejais ir pats dekoravo skulptorius Pietro Pertis. 1716 m. bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulais; kitą dieną įnešta Jėzaus Nazariečio skulptūra, pagaminta Romoje pagal Ecce Homo Madride saugotą kopiją, užsakyta pirmojo vienuolyno viršininko ispano kun. Juozapo ir K. J. Sapiegos lėšomis.
Nuo 1726 m. prie vienuolyno veikė parapinė mokykla, XVIII a. II-ojoje pusėje prie bažnyčios fasado pristatyti du bokštai. 1734 m. rūsyje įrengtos kriptos, o 1744 m. pastatytas A. Sapiegos antkapinis paminklas. XVIII a. pabaigoje trinitorių vienuolynas įgijo kolegiją, o kai kuriuose rankraščiuose išliko jų filosofijos paskaitos. 1756 m. Vilniaus vyskupas Tomas Zenkavičius dar kartą consekravo šią šventovę Švč. Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč. Mergelės Marijos gimimo titulais.
Pokyčiai ir išlikimas
1838 m. trinitoriai lėšomis atnaujino visą bažnyčią. 1864 m. bažnyčia buvo peridirbta į Šv. Mykolo Arkangelo cerkvę, o vienuolyno pastatai pritaikyti kareivinėms. 1919 m. bažnyčia priskirta Lenkijos kariuomenės ligoninei, o 1924 m. vienuolyno pastatai - Universiteto klinikoms. 1993 m. Vienuolyno ansamblyje vėl atgijo Vilniaus kunigų seminarija, o 2000 m. čia įsikūrė Šv. Jono brolių ir seserų Šv. Jono Teologo vienuolynas. 1940 m. didžiajame altoriuje pastatyta Jėzaus Nazariečio skulptūros kopija; išliko originali Ecce Homo statula, perkelta į Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčią.
Trinitorių kultūra ir skulptūrinė programa
Trinitorių paveikslai ir skulptūros išblaškyti po kitas bažnyčias. Stebuklinga laikoma Ecce Homo skulptūra išliko Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčioje. Lietuvos dailės muziejaus saugyklose saugomi altorinių paveikslai, tarp jų Johanno Prehtlio sukurtas palaimintojo Mykolo de Sanctis atvaizdas, P. Smuglevičiaus paveikslas, vaizduojantis trinitorius garbinant Švč. Trejybę. Vilniaus katedroje Tremtinių koplyčioje taip pat yra išlikusių XVII a. grožio pavyzdžių, primenančių Išganytojo bažnyčios kilmę ir šventovės dvasią.
Istoriniai pokyčiai 20-ojo amžiaus laikotarpiu
XVIII a. pabaigoje trinitorių vienuolynai buvo uždaryti caro, o bažnyčios paverstos cerkvėmis; Antakalnio trinitorių bažnyčios šoniniai altoriai ir rokokinė sakykla buvo sunaikinti, o vienuolyno interjeras iš dalies nugriautas. Sovietmečiu bažnyčioje įrengtas kariuomenės sandėlis. XX a. pradžioje dar buvo atlikti istorinės paveldos saugojimo ir restauracijos darbai, susiję su fasado ar jos dekorų pokyčiais bei bokštų šalmų forma.
Šiuolaikinis kontekstai ir pamaldų tradicija
Nuo 1993 m. vienuolyno ansamblyje veikė Vilniaus kunigų seminarija, o 2000 m. čia įsikūrė Šv. Jono Brolių ir seserų Šv. Jono Teologo vienuolynas. Bažnyčia stovi Antakalnyje, už buvusių Sapiehos rūmų (dabar karo ligoninės). Nors daugelis XVII-XIX a. detalių buvo sunaikintos ar pakeistos, išliko centrinės architektūros ir dekorų elementai, kurie primena trinitorių vienuolijos dvasinę tradiciją ir kultūrinį lygį Lietuvoje.
- 1693 m. į Vilnių atvyko trinitoriai;
- 1694-1717 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas;
- 1700 m. Romoje pagaminta Ecce Homo skulptūra atvežta į Vilnių;
- XVII-XVIII a. bažnyčios interjeras su rokokiniais ir stiukų elementais;
- 1993-2000 m. atsinaujinimai ir nowoczesinis seminarijos palikimas.
tags: #isganytojo #baznycios #fasadas