Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Taip pat išskiriami sausus medienos branduolio/balanos sudedamieji sluoksniai, kurie lemia medienos elastingumą ir ilgalaikę kokybę.
Medienos sudėtis ir pagrindinės savybės
- Rąstinių pastatų sienojui skirta mediena turi žievės ir balanos sudedamąją struktūrą: žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, balana ir branduolys.
- Optimalus rievės plotis skirtingoms medžių rūšims: paprastajai pušiai - 0,5-6 mm, egliai - 0,5-7 mm, uosiui - daugiau nei 1 mm.
- Medienos spalva priklauso nuo klimato, augimo sąlygų, medžio amžiaus ir poveikio laikui.
- Branduolys yra purus, bet labai bijo drėgmės; balana hidrofobiška, bet mažiau atspari šalčiui. Šviežiai nukirstos medienos drėgmnumas gali siekti 50-100 %, šlapios 30-50 %, drėgnos 20-30 %, orasausės 15-20 %, kambario sausumo 8-12 %.
Medienos drėgnumas (drėgmės procentas) priklauso nuo aplinkos oro drėgmės ir temperatūros. Gamyboje vartojamos trys drėgnumo sąvokos: transportinis (20-22 %), eksploatacinis (gaminiui naudojamas drėgnis eksploatacijos metu) ir gamybinis (paprastai 1-2 % mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20 %.
Nuodžiūvis - linijinis matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas dėl surištos drėgmės pasišalinimo. Jis prasideda po to, kai išgaruoja laisvoji drėgmė. Didžiausias nuodžiūvis vyksta liestine kryptimi; spinduline ir išilgine kryptimi gali būti mažesnis arba nematomas. Brinkimo procesą lemia medienos gebėjimas įsisavinti drėgmę iš oro arba išbrinkti vandenyje. Iš balanos pasišalinus drėgmei, balana traukiasi, o branduolys, kuriame vis dar yra drėgmės, gali trūkinėti, todėl dažnai taikoma išilginė išdroža.
Medienos deformacijos tipai: sraigtinis, išilginis, skersinis ir kraštinis. Eglė dažnai atspari mažiau drėgmei nei pušis, tačiau pušis geriau kvėpuoja dėl didesnio oro ir drėgmės pralaidumo. Pušis turi gausesnę šerdinę medieną ir sakų kiekį, todėl yra atsparesnė atmosferiniams pokyčiams.
Tiek drėgmė, tiek temperatūra lemia medienos šilumos izoliacijos savybes: natūralus pušies rąstas laikomas labiau kvėpuojančiu, o eglė turi šiek tiek geresnę izoliaciją. Palyginus su pušimi, eglė paprastai turi mažesnį šilumos laidumą, o kedras pasižymi itin geromis izoliacijos savybėmis dėl unikalaus struktūros; maumedis - dar galingesnė mediena, laikoma ilgaamžiškesne.
Medienos rūšys Lietuvoje ir jų praktinis panaudojimas
Papildomai išvardintos dažniausiai pasitaikančios Lietuvos medienos rūšys ir jų tipinės panaudojimo sritys:
- Pūšis (Pinus sylvestris) - lengva, patvari, skirta statyboms, baldams ir stalių gamybai; impregnuota pušis tinkama lauko darbams; pušies pluoštas gerai išlaiko garso ir šilumos izoliaciją.
- Eglė (Picea abies) - lengvesnė, minkštesnė, tinka konstrukciniams elementams; mažiau sakojasi; geresnė šilumos izoliacija.
- Maumedis (Larix) - tanki, kieta mediena, atspari drėgmei; dominuoja terasinėse lentose ir fasaduose.
- Ąžuolas (Quercus robur) - tvirtas, ilgaamžis, puikiai tinkamas lauke ir baldams; trijų klasių: Select, Natural, Rustical.
- Uosis (Fraxinus) - kietas, gražus pluošto raštas; tinka baldams su išskirtiniu dizainu.
- Bukas (Fagus sylvatica) - tvirtas, kietas, švelnios tekstūros; dažnai naudojamas baldams, grindims ir interjerui.
- Drebulė (Populus tremula) - minkšta, lengva; dažnai naudojama drožybai, popieriaus gamybai; deginant deginamas greičiau.
- Tikmedis, kedras ir kt. egzotinės rūšys - ilgaamžiškumas, atsparumas puvimui, svarbus aplinkos įtaka.
Pagal praktinį panaudojimą, dažnai tiriama, kuri mediena geriausiai tinka tam tikroms konstrukcijoms: stogo sijoms, perdangoms, grindims, terasoms ar fasadams. Pavyzdžiui, ąžuolo mediena laikoma „auksiniu standartu“ dėl kietumo ir ilgaamžiškumo, o pušis dažnai renkama dėl prieinamumo ir universalumo. Eglė naudojama konstrukcijoms, o maumedis dažnai pritaikomas lauko dangoms ir fasadams dėl savo atsparumo drėgmei ir ilgaamžiškumo.
Deginta mediena ir termo apdirbimas
Deginta mediena („Yakisugi“ / Shou sugi ban) suteikia unikalią estetiką ir atsparumą pelėsiui. Deginta mediena yra atspari drėgmei ir turi ilgą tarnavimo laiką. Proceso esmė: mediena deginama 1100 °C temperatūroje, kol paviršius padengiamas anglies sluoksniu; po to pašalinamas pelenų sluoksnis. Termo mediena - apdorota aukšta temperatūra be deguonies; taip mediena įgyja ilgaamžiškumo ir atsparumo drėgmei savybių.
Impregnavimas - giluminis medienos apsaugoimas naudojant slėgiui atsparias priemones; gruntas ir biocidai įsiskverbia į pluoštą, todėl mediena išlieka tvirta daugelį dešimtmečių. Impregnavimas vakuuminėje aplinkoje yra vienas efektyviausių apsaugos metodų.
Gamyboje naudojamos medienos rūšys ir jų specifikacijos
- Pušies mediena (Pinus sylvestris) - tankis apie 490-520 kg/m³; Jankos kietumas apie 1990 N; puikiai tinka kainos ir naudingo ilgaamžiškumo kombinacijai.
- Eglės mediena (Picea abies) - tankis apie 430-470 kg/m³; šilumos izoliacija geresnė nei pušies;
- Maumedis (Larix) - tankis 590-680 kg/m³; kiečiausia spygliuotųjų medienų grupėje; terasos ir fasadų pasirinkimas.
- Ąžuolo mediena (Quercus robur) - tankis 670-760 kg/m³; Jankos kietumas apie 6000 N; klasikinis pasirinkimas dėl kietumo ir ilgaamžiškumo.
- Uosis (Fraxinus) - tankis apie 650-700 kg/m³; pluošto tekstūra ir lankstumas.
- Bukas (Fagus sylvatica) - tankis panašus į 620-700 kg/m³; storas formų ir spalvų įvairovė; dažnai naudojamas baldams ir grindims.
- Drebulė (Populus tremula) - apie 620-670 kg/m³; lengva ir šviesi, dažnai naudojama drožybai ir faneroms.
Renkantis medienos rūšį rąstiniam pastatui, reikia įvertinti paskirtį, mechaninę apkrovą, aplinkos sąlygas ir biudžetą. Lietuvoje dažniausiai naudojama pušis ir eglė dėl gausos ir kainos. Taip pat svarbu atsižvelgti į žiemos ar vasaros kirtimą: žiemą medis yra sausesnis, o vasaros kirtimo mediena dažnai sapnuos labiau, tačiau gali būti mažiau stabili dėl daugiau drėgmės.
Klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pirkimą
- Kuri medienos rūšis tinka mano projektui: stogo sijos, perdangos, fasadai ar vidaus apdaila?
- Kokia medienos drėgmė statybai yra optimali (14-20 %).
- Ar planuojama deginta ar termo mediena, ir kaina, ilgaamžiškumas bei priežiūra?
- Kokia impregnavimo ar apdorojimo technologija yra tinkamiausia lauko sąlygoms?
Medienos trūkumai ir galimi sprendimai: jei mediena puikiai kaip natūraliai atspari drėgmei ar impregnuota - tai gali užtikrinti ilgaamžiškumą. Sintetinė mediena (kompozitai) siūlo dar didesnį atsparumą ugniai ir vengia pelėsių, tačiau dažnai nėra toks kvėpuojantis kaip natūralus medis. Medienos defektai, tokie kaip šakos, plyšiai ar kirmėlių įsiveržimai, gali prastinti gaminio kokybę, todėl rekomenduojama rinktis kruopščiai apdirbtą žaliavą ir profesionalų įrengimą.
Praktiniai patarimai ir sektoriaus įžvalgos
- Lietuvoje dažnai renkama pušis ir eglė; pasirinkimas priklauso nuo klimato, gaunamumo ir kainos.
- Deginta mediena suteikia estetinę išvaizdą ir didesnį atsparumą bei ilgaamžiškumą be daug priežiūros.
- Termomediena ir impregnavimas užtikrina ilgaamžiškumą net lauko sąlygose.
- Medienos skiediniai ir pluošto tankis lemia mechaninį atsparumą ir izoliacines savybes.
Susisiekite su „Medžio turas“ komandą, jei norite išsirinkti optimalų sprendimą savo projektui. Tel. +370 637 54567, apsilankykite Užupio g. pardavimo aikštelėje.