Irengimu elektrini bandymu izeminimas kilpa: kaip tikrinti įžeminimą ir izoliaciją privačiuose namuose

Laidai slypi sienose, kontaktai - už skydelio dangčio. Elektros instaliacija yra viena iš tų namų sistemų, kurias matome tik tada, kai kažkas sugenda. Ir dažnai tai „kažkas" jau reiškia pavojų - pažeista izoliacija, kaitinantis kontaktas, neveikiantis įžeminimas. Tai svarbiausias iš visų elektros bandymų. Kabelių izoliacija saugo jus nuo srovės nuotėkio, trumpojo jungimo ir gaisro.

Kaip matuojama. Megaohmetru (megommetru) per laidus praleidžiama padidinta nuolatinė įtampa (250 V, 500 V arba 1000 V - priklausomai nuo grandinės). Norma. Ne mažiau 0,5 MΩ (megaomų) buitinėje instaliacijoje pagal LST HD 60364-6. Ką rodo blogas rezultatas. Atlaisvėjęs ar surūdijęs kontaktas - „tylus žudikas". Jis kaitina aplinkinius elementus, lydina izoliaciją, ir galų gale sukelia gaisrą. Kaip matuojama. Norma. Ką rodo blogas rezultatas. Jei įžeminimas neveikia, automatai ir RCD relės negali jūsų apsaugoti. Kaip matuojama. Norma. Ką rodo blogas rezultatas.

Įžeminimo kilpos ir jos svarba

Įžeminimas yra svarbus dalykas. Gyvybiškai. Nes pirminis įžeminimo tikslas - žmogaus gyvybės išsaugojimas. Realybėje, atsitikus avarijai, įžeminimo dėka elektros srovė turi galimybę nutekėti į žemę per apsauginį įžeminimą (PE), o ne per mūsų žmogiškąjį kūną. Įžeminimo įrengimui būtinas medžiagas galima įsigyti paruoštas naudojimui (būna pirkti sukomplektuotas rinkinys arba atskiros dalys). Patikrinimas - prieš užkasant gautą metalinę konstrukciją reikia patikrinti įžeminimo varžą. Tai galima padaryti išsikvietus specialistą su tinkamu prietaisu. Tai patikimiausias ir primygtinai rekomenduojamas būdas. Kitas buitinis bandymo būdas yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Tačiau esant dideliam reikalui ir nesant kitų galimybių, galima sukurti didelę įtampą (įjungti elektrinį virdulį ar šildytuvą) tarp fazės ir nulio, o vėliau tarp fazės ir žemės.

Įžeminimo kilpos konstrukcija

Įžeminimo įrenginiai turi būti sujungti teisingai. Prijungimas: prie savo įrengto įžeminimo reikia pajungti tik apsauginį laidininką, ateinantį iš skydelio su skaitikliu. Nulio pakartotinai įžeminti nebereikia. Jei tai leidžiama, jis ir taip bus pajuntas prie įžeminimo skydelyje.

Įžeminimo kilpa - tai speciali mažos varžos konstrukcija, pagaminta iš elektrai laidžių medžiagų, leidžianti akimirksniu išleisti elektros srovę į žemę. Ją sudaro 2 tarpusavyje sujungtos dalys - vidinė ir išorinė (laikinė) posistemės. Vidinė posistemė - įžeminimo grandinės laidai visame name. Išorinė posistemė turi būti suprojektuota taip, kad elektrinis signalas galėtų pereiti į žemę ir pasiskirstyti teritorijoje. Jis pagrįstas kelių į žemę įkastų elektrodų ir plokščių sujungimu.

Įžeminimo grandinių tipai

• Trikampis - uždara kilpa: trys elektrodai sujungti į lygiakraštį trikampį. Optimalus išdėstymas priklauso nuo sklypo, dažnai trikampis yra efektyvesnis.
• Linijinis - linija ar puslankis: naudojama kai teritorija neleidžia uždara kilpa. Tarpai tarp smeigtukų 1-1,5 karto didesni už gylį.

Įžeminimo kontūro taisyklės ir reikalavimai: išorinis kontūras turi būti ne mažiau kaip 1 m nuo namo, optimaliai 2-4 m nuo pamatų. Elektrodų gylis - 2-3 m, virš žemės paliekamas 20-25 cm ilgio kaiščių gabalas sujungimams. Iš vadovėlių - bendras grandinės varža turi būti ne daugiau kaip 4 Ω 380 V įtampai arba 8 Ω 220 V įtampai. Išorinis kontūras turi būti įrengtas žemiau žemės įšalo lygio; korozija turi būti kontroliuojama, kad nekiltų varža ir nesutriktų sistema.

Įžeminimo skaičiavimai ir protokolai

Privataus namo įžeminimo skaičiavimai grindžiami elektrodų atsparumo srovės srautui apskaičiavimo formulėmis. Vienam elektrodui taikoma formulė, priklausomai nuo grunto ekvivalentinės varžos, elektrodo ilgio, skersmens ir įsėdimo gylio. Eolteniai duomenys pateikiami lentelėse - elektrodų matmenys, atstumai ir reikšmės atitinkamam grunto tipui. Mažiausias įžeminimo gylis - apie 1,5 m, bet dažnai 2-2,5 m ar didesnis priklausomai nuo vietos klimato ir žemės sąlygų.

Naujos instaliacijos priėmimas, rekonstrukcijos, nekilnojamojo turto sandoriai ir periodiniai patikrinimai - dažniausiai įtakoja įžeminimo protokolų atnaujinimą. Termovizija leidžia pamatyti kur kaista kontaktai ir kurio grandinės sritys yra silpnos. Didžiausias termovizijos privalumas - atlikta be tinklo išjungimo, todėl veikla nesutrinka.

Matavimai ir periodiškumas

Privačiam namui nėra nustatytų privalomų periodinių matavimų - nebent keičiate instaliaciją ar parduodate. Megaoometro matavimas - tai izoliacijos varža taikant padidintą nuolatinę įtampą (250-1000 V). Tokie matavimai padeda aptikti defektus, kurių paprastas multimetras ne parodytų. Išjungiant grandinę galima atlikti izoliacijos varžos matavimą; kiti matavimai (kilpų varža, termovizija) atliekami su įjungtu tinklu. Paprastai visas procesas trunka 2-4 valandas, priklausomai nuo grandinių skaičiaus. Svarbiausia - neignoruoti rezultatų: kritiniai neatitikimai reiškia tiesioginę grėsmę; svarbūs - potencialią grėsmę.

Nuoseklus įrengimas: praktiniai patarimai

1. Pradėti nuo įžeminimo kilpos schemos sudarymo (dažniausiai uždara trikampio sistema).
2. Žemės darbai: iškasi tranšėjas, paruošimas įžeminimo kaiščiams, sujungimo linijos tarp grandinių ir skydelio.
3. Surinkimas: įkalti kaiščiai, ant jų viršūnių sujungti platiniai laidai, o grandinę sujungti su įvadu į skydelį. TN-C-S sistema - šynos prijungiamos prie šynų skirstytuvo.
4. Tikrinimas ir stebėjimas: grandinės elektrinės varžos matavimas, bandymas su kaitriniu šviestuvu ar kita patikima įranga - skaidri šviesa rodo teisingą sumontavimą.

Priešpriebalų įrangos įsigijimas ir rinkiniai

Įžeminimo sistemos įrengimas savomis rankomis gali ženkliai sumažinti sąnaudas, tačiau rinkoje yra įvairių rinkinių, kurie gali pagreitinti montavimą ir užtikrinti daugiau patikimumo. Pavyzdžiui, tokie modeliai kaip ZandZ, Galmar, Elmast siūlo skirtingo ilgio elektrodų rinkinius su skirtinga kaina. Svarbu - pasirinkti tinkamą rinkinį pagal vietos sąlygas ir įtampą (220 V ar 380 V).

Įžeminimo schemos 220 V ir 380 V tinklams

Įžeminimo schemos privačiam namui dažniausiai remiasi TN-C-S arba TT sistemomis. TN-C-S sistemoje PEN laidininkas padalintas į N ir PE laidininkus, sujungtus į įžeminimo skydelyje, o N ir PE neturėtų liečtis. TT sistema yra paprastesnė ir reikalauja mažiau papildomų apsaugos priemonių, tačiau dažniausiai yra mažiau populiari didesniuose tinkluose, dėl papildomų įrenginių įtampos reguliavimui.

Išvada dėl įžeminimo kilpos kokybės

Įžeminimo kilpa užtikrina trumpiausią elektros srovės kelią į žemę, o žemė - didelės talpos mediacija, kuri sugeba sugerti nuotėkį. Tai užtikrina žmogaus saugumą ir prietaisų patikimumą. Integruojant įžeminimą, būtina laikytis visų taisyklių ir reikalavimų ir naudoti tik patikimus įrankius bei medžiagas.

Formulės ir lentelės (apmąstymui, autoriai žiūri į protokolus)

Žemiau pateikiama bendro pobūdžio informacija apie įžeminimo elektrodų matmenis ir atstumus, kurių laikytis rekomenduojama planuojant kilpą. Elektrodų gylis ir išdėstymas gali skirtis priklausomai nuo žemės tipo ir klimato sąlygų. Kiekvienai grandinei reikalingos skirtingos interpretacijos, todėl rekomenduojama konsultuotis su patyrusiu elektrikų specialistu ir laikytis vietinių norminių teisinių aktų.

tags: #irengimu #elektrini #bandimu #izeminimas #kilpa