Inkliuzinio švietimo mokytojo profilis: kompetencijų aprašas ir įgyvendinimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme

2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-774 patvirtino reikalavimus mokytojų kvalifikacijai meninio ugdymo disciplina, kai jie nori mokyti pagal ikimokylinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas. Šis dokumentas akcentuoja, kad meninio ugdymo mokytojai turi būti pasirengę perteikti meno pasaulį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams bei išmanyti jų raidą, ugdymo ypatumus ir specifiką. Tuo tikslu numatytas 40 akad. val. kursas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kryptimi, iš kurių 30 akad. val. skiriama auditoriniam darbui, o 10 akad. val. - savarankiškam darbui. Kursas organizuojamas per tris sesijas, su dviejų savaičių pertraukomis, ir apima temų aptarimą bei savarankiško darbo užduotį.

Pagal teisės aktų mechanizmą, įskaitant 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-1795 „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo organizavimo tvarkos aprašo“ reikalavimus, ikimokyklinio ugdymo programos ir bendroji priešmokyklinio ugdymo programa gali būti pritaikomos atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio tėvų ar globėjų pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis. Taigi kompetentingas meninio ugdymo mokytojas turi gebėti derinti ir integruoti ugdymo tikslus, metodus ir darbo formas, užtikrinti estetiškai ir meniškai vertingą ugdymo turinį bei aplinką.

Svarbu, kad inkliuziniai švietimo kontekstai skatintų platų vaikų gebėjimų ir interesų spektrą. Todėl pedagogo kompetencijų aprašas įtrauktas į siekį užtikrinti kokybiškesnį ugdymą per bendradarbiavimą su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais, jų tarpusavio sąveiką ir integraciją. Maitinant šias kompetencijas, mokytojai turi pasiruošti dirbti su įvairaus pobūdžio vaikais, įskaitant tuos, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vadovautis individualiais poreikiais bei rekomendacijomis.

Programos turinys ir jos vertinimo mechanizmas sukurti taip, kad būtų galima įvertinti gebėjimą planuoti ir įgyvendinti ugdymo veiklas, kurios derėtų ikimokyklinio ugdymo kontekstui. Programos pabaigoje išduodamas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas, kuriame nurodoma, kokio dalyko ugdomąsias veiklas meninio ugdymo pedagogas gali vykdyti per ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas. Taip užtikrinama, kad pedagogo kompetencijos atitiktų praktinius reikalavimus ir leistų kurti aukštos kokybės ugdymo turinį bet kokio tipo įstaigose.

Išsamiai programos aprašas apima ir praktinį užduočių įgyvendinimą: savarankiškas darbas yra užduodamas pirmojoje sesijoje, o per visas temas yra aptariamos su savarankišku darbu susijusios temos dalis. Lektorių grupė paskirsto temas taip, kad dalyviams užtektų informacijos parengti savarankišką darbą. Vertinimo metodai apima įsivertinimą ir baigiamojo savarankiško darbo vertinimą, vadovaujantis lektorių pateiktais kriterijais. Taip formuojamas prasmingas ryšys tarp teorijos ir praktikos, leidžiantis mokytojams taikyti įgytas žinias realiose ugdymo situacijose.

Šiame kontekste inkliuzinis meninis ugdymas laikomas svarbiu įrankiu skatinant vaikų kūrybiškumą, estetinį suvokimą ir gebėjimą bendrauti. Mokytojai turi būti pasirengę derinti meninę išraišką su ugdymo procesais, kurie atitinka vaikų raidą, jų poreikius ir įgūdžių vystymą iš ankstyvojo amžiaus. Tokiu būdu ugdymo turinys ir veiklos tampa ne tik estetiniai, bet ir tinkamai pritaikyti visai klasei bei kiekvienam vaikui atskirai.

Be to, programos metu skatinama bendradarbiavimas su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo personalu, siekiant užtikrinti nuoseklų tikslų, metodų ir darbo formų derinimą. Tai leidžia kurti visą ugdymo etapą lydėti nuosekliai, estetiškai ir meniškai vertingai, kartu išlaikant tinkamą pedagoginį klimatą ir ugdymo aplinką.

1. Programos apimtis ir mehanizmai: 40 akad. val., iš jų 30 auditoriniam darbui ir 10 savarankiškam darbui.
2. Sesijų struktūra: I sesija - 2 dienos, II sesija - 2 dienos, III sesija - 1 diena, su dviejų savaičių tarpais.
3. Savarankiško darbo organizavimas: užduodamas pirmojoje sesijoje, aptariamas per kiekvieną temą.
4. Vertinimo metodai: įsivertinimas ir baigiamojo savarankiško darbo įvertinimas pagal lektorių kriterijus.
5. Pažymėjimo turinys: nurodo, kokio dalyko ugdomąsias veiklas gali vykdyti meninio ugdymo pedagogas, įgyvendindamas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas.

Taigi inkliuzinio švietimo mokytojo profilis apima ne tik specifines žinias apie meninį ugdymą, bet ir gebėjimą taikyti šias žinias įtraukiant visus vaikus, palaikant jų individualius poreikius ir skatinant kūrybinę veiklą. Kompetencijų plėtra reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo, refleksijos ir praktinio įgūdžių tobulinimo, siekiant užtikrinti, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos būtų atviros ir įtraukią.

Norint geriau iliustruoti proceso eigą, pateikiama nuosekli diagramų ir žemėlapių seka, kuri padeda vizualiai suprasti kompetencijų vystymą, jų įgyvendinimą praktikoje ir rezultatų įvertinimą. Tokie vaizdiniai padeda pedagogams įsisavinti reikalavimus ir juos pritaikyti kasdienėse ugdymo veiklose.

Be vaizdų ir video, galima įtraukti ir trumpą lentelę su pagrindiniais kompetencijų blokais: planavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir bendradarbiavimas. Tokia struktūra padeda sisteminti žinias ir lengvai rekomenduoti praktinius veiksmus ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui.

Apibendrinant, inkliuzinio švietimo mokytojo profilis 2012-2014 m. laikotarpiu formavosi kaip sudėtingas kompetencijų visumas, kuris jungia žinias apie vaikų raidą, ikimokyklinio ugdymo specifiką, meninį ugdymą ir įtraukų požiūrį. Kompetencijų vertinimo metodai suteikia struktūrizuotą kelią įsipareigojimams tobulinti pedagoginį praktikavimą ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams nepriklausomai nuo jų poreikių.

tags: #inkliuzinio #svietimo #mokytojo #profilis #2012