Lietuvos statybų sektoriuje gelžbetoninės perdangos užima svarbią vietą, o jų technologijos nuolat tobulėja. Nors šiuolaikinės tendencijos skatina naudoti lengvesnes ir greičiau montuojamas konstrukcijas, gelžbetoninės perdangos išlieka populiarios dėl savo patvarumo ir laikančiosios gebos. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius gelžbetoninių perdangų tipus, jų privalumus ir trūkumus, bei aptarsime, kokie sprendimai taikomi siekiant atitikti modernius energetinio efektyvumo ir komforto reikalavimus.
Gelžbetoninių perdangų tipai ir jų charakteristikos
Renkantis gelžbetoninę plokštę, konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, todėl sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų. Tačiau techniškai visų trijų pagrindinių tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas, kurios skaičiuojamos atsižvelgiant į nuolatinę apkrovą (perdangos svoris su grindų konstrukcija) ir kintamą naudojimo apkrovą (baldų, buitinės įrangos, žmonių svoris).
Monolitinė perdanga
Sunkiausia tarp nagrinėjamų tipų yra monolitinė perdanga. Jai atlaikyti tas pačias apkrovas kaip ir kitoms perdangoms, reikės daugiau metalo, o tai didina perdangos savikainą. Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Nuo sunkios monolitinės perdangos dėl svorio dažnai imdavo skilinėti pastato sienos, joms sumontuoti reikia daryti ištisines iškasas sienose, kad būtų kur jas atremti. Tačiau monolitinė gelžbetoninė plokštė neturi ribojimų ilgiuose ir pločiuose, o jos vientisumas sukuria puikias akustines savybes ir užtikrina sandarumą.
Surenkamosios perdangos
Surenkamos perdangos yra lengvesnės už monolitines. Viena iš populiarių surenkamųjų perdangų sistemų yra „Teriva". Surenkamos „Teriva" perdangos 1 kv. m sveria apie 260 kg. Šios perdangos atitinka Vokietijos standartą DIN 488, naudojant sijų armatūrai Bst 500 plieną. „Teriva" perdangos turi geras šilumos izoliacines savybes (0,37-0,39 m2K/W). Surenkamų perdangų svoris sumažėjo pradėjus naudoti tuščiavidurius užpildomus blokelius. Per pusdienį 3 žmonių brigada sumontuoja ir paruošia betono užliejimui apie 60 kv. m perdangos. Sijos nesunkios ir pernešamos rankomis į reikiamą vietą. Surenkamų gelžbetonio konstrukcijų namo statyba verta dėl visos eilės priežasčių, įskaitant šiluminį efektyvumą, tvirtumą ir puikią garso izoliaciją.
Kiaurymėtosios perdangos plokštės (PKU)
UAB “Ad limina” siūlo perdengimo plokštes PKU, kitaip dar vadinamas kiaurymėtomis plokštėmis. Pagrindiniai jų privalumai yra tikslūs išmatavimai, didelė matmenų įvairovė, patogumas, ekonomiškumas ir didelis atsparumas ugniai (nuo 60 iki 180 minučių). Standartinis plokštės plotis yra 1200 mm. Tačiau kiaurymėtosios perdangos turi apribojimų ilgiams pagal apkrovas, o dėl tuščių angų atsiranda apribojimų techniniams kanalams. Taip pat, sandarumo testai gali parodyti ryšį su lauku per sujungimus ar netinkamai atliktus darbus.
Gelžbetoninių perdangų privalumai ir iššūkiai
Vienas iš didžiausių gelžbetonio pranašumų prieš mūrą - kur kas greitesnis sumontavimas (iki dviejų savaičių) ir montavimo metu neatsirandantis brokas. Taip pat gelžbetoninės konstrukcijos leidžia statyti gyvenamuosius pastatus greitai, o trumpas konstrukcijų montavimo laikas labai sumažina sąnaudas. Gelžbetoninės konstrukcijos leidžia statyti gyvenamuosius pastatus, kurie yra statomi greitai, o trumpas konstrukcijų montavimo laikas labai sumažina sąnaudas. Tačiau, statant surenkamų gelžbetonio konstrukcijų namą, didelė keliamoji galia yra reikalinga plokštėms montuoti, todėl neišvengiamai teks nuomotis kraną. Montavimas, neskaičiuojant sienų kainos, yra didžiausia išlaidų dalis.
Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos. „Teriva" perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes. Tuo tarpu plona monolitinė perdanga, nors ir gali atlaikyti panašias apkrovas kaip storesnės surenkamos perdangos, turės prastas šilumos ir garso izoliacines savybes, norint jas pagerinti bus reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai.
Modernūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Nuo 2007-ųjų modernia suomiška linija gaminami gelžbetoniniai nameliai užsakovams palikdavo tik gerą ar labai gerą įspūdį. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninė plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausia tenka tokiose vietose lieti monolitinę perdangą. Tačiau, siekiant ekonomiškumo, renkantis namus su nesudėtingo perimetro, tradicinių architektūrinių sprendimų namus, pagreitėja ir montavimas. Priklausomai nuo gamybinio užimtumo ir namo projekto, tokias plokštes galima pagaminti per 4-6 savaites.
Europos Tarybos direktyvoje 2010/31/ES pateiktas reikalavimas, kad nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai turi būti „beveik nulinės energijos pastatai" (kitaip tariant, A++ kategorija). Tai skatina naudoti efektyvias ir ilgaamžes statybines medžiagas, tarp kurių gelžbetoninės konstrukcijos ir toliau išlaiko savo pozicijas.
Kas yra pluoštu armuotas betonas?
Pastato perdangos plokštės yra kiaurymėtosios gelžbetoninės. Pastato išorinės laikančiosios sienos bus 470 mm storio, todėl visas keliamas plokščių apkrovas atlaikys ir atitiks A klasės tipo namą. AB „AKSA“, lietuviško kapitalo įmonė, jau penkias dešimtis metų yra viena pirmaujančių Lietuvos gelžbetonio gamintojų. Nuo 2004 m. UAB „Betonika“ pirmoji Lietuvoje, remdamasi „Consolis“ skandinaviška technologija, teikia pilną konstrukcinių sprendimų sistemą daugiaaukštei gyvenamajai statybai, kurią sudaro gelžbetonio perdangos, apšiltintos trisluoksnės išorės sienos, vidaus sienos, laiptai ir laiptų aikštelės, liftų šachtos, balkonai, parapetai, metalinės detalės.
Gelžbetoninių namų plokštės yra pakankamai sunkios, jas montuojant reikalinga didelė keliamoji galia - tai reiškia, kad neišvengiamai teks nuomotis kraną. Todėl nenorint tam išleisti per daug pinigų, geriausia viską tinkamai suplanuoti - rinktis atsakingus ir patyrusius statybininkus-montuotojus. Statant šiuolaikinius gelžbetoninių plokščių namus jungimas vyksta vidiniame betono sluoksnyje per specialias gaminyje įbetonuotas detales. Jas sujungus, jungimo vieta užbetonuojama, išorinis betono sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksniai prileidžiami vienas prie kito, tuomet siūlės užsandarinamos.