2018 metų vasario 8 dieną (ketvirtadienį), 13 valandą Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, 213 salėje, pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis dėl „Medienos produktų gamybos inovacijos” klasterio įkūrimo. Klasterio iniciatorius ir koordinatorius - Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena”.
Jau šią pavasarį Akmenės LEZ planuojama pradėti Vakarų medienos grupės (VMG) medienos plokščių fabriko statybas. Iki 2022 metų investicijos sudarys apie 180 mln. Eur, bus sukurta ne mažiau 100 darbo vietų. Su Akmenės raj. savivaldybe pasirašyta investicijų sutartis, kuria investuotojams žadama paruošti reikiamą infrastruktūrą, nutiesti kelio ir sudaryti galimybę prisijungti prie geležinkelio. Savivaldybei tai kainuos apie 4 mln.
LMSA inf. Lietuvoje sukurtas pirmasis medienos klasteris. Tikimasi, jis paskatins šalies baldų pramonės plėtrą, o bendros investicijos į klasterį galėtų siekti per 0,5 mlrd. eurų. Susitarimą pasirašė Vakarų medienos grupė, Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija, Klaipėdos ir Akmenės rajono savivaldybės. Vėliau turėtų prisijungti ir koncernas SBA. Seimui pernai pakeitus Miškų įstatymą, atvėrusį kelią urėdijų pertvarkai, dalis baldų pramonės įmonių paskelbė apie planuojamas investicijas į plėtrą.
Teigiamus pokyčius šiame sektoriuje rodo ir skaičiai - baldus ir interjero detales Švedijos grupei „Ikea“ gaminančios Lietuvos bendrovės didžiausių tiekėjų sąraše pernai pakilo į 4 vietą ir aplenkė pačių švedų gamintojus. „Šiandien dienai medienos ir baldų sektorius Lietuvoje sukuria 5 proc. BVP, tai aš įsivaizduočiau, kad po 2023 m. galėtume kalbėti apie šio skaičiaus padvigubėjimą“, - sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.
„Tiesioginės investicijos, kurios yra surikiuotos per įmones, tai jos padidins kokiais 4 tūkst. darbo vietų, o kiek netiesioginių - kiek jų kursis apie tuos centrus: paslaugų, transporto, tai siejant su ta kita veikla, tai net įvardint negaliu“, - kalbėjo „Vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas. „Šiandien jau pirma investicinė sutartis su Naująja Akmene yra pasirašyta, kur bus investuota 180 mln. eurų. Labai džiugina, kad tai nėra … iškirs daugiau miškų, nėra net kalbos apie kiekius. Svarbiausia, kad žaliava būtų pasiekiama mūsų įmonėms ir kad iš Lietuvos būtų eksportuojamas gatavas produktas“, - pasakojo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Sėkminga Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus istorija sulaukė tęsinio - šių metų pradžioje pasirašytas susitarimas dėl naujo klasterio. Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris turėtų susiformuoti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje, o bendra investicijų suma per ateinančius trejus metus turėtų sudaryti bent 350 mln. eurų. Šalies medienos ir baldų sektorius pastarąjį dešimtmetį demonstravo itin spartų augimo tempą ir sugebėjo padvigubinti sukuriamą vertę - praėjusiais metais medienos apdirbimo, baldų ir popieriaus gamybos įmonių sukuriama vertė perkopė 3 mlrd. eurų. Daugiau kaip du trečdaliais šiame sektoriuje sukuriamos produkcijos yra skirta parduoti užsienio rinkose. Tai sudaro apie 19 proc. Be to, pagal vieną rodiklį Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių - nors Lietuvoje nukertamos medienos kiekis yra mažiausias, pagal medienos ir baldų sektoriuje sukuriamą eksporto vertę pastebimai lenkiame latvius ir estus.
Nepaisant to, ketvirtadalis iškertamų medžių eksportuojama kaip žaliava. Dažnai tai yra vertingiausia žaliavinės medienos rūšis - rąstai. Kuriamas medienos klasteris leis į vieną vietą suburti tiekimo ir gamybos pajėgumus. Svarbiu baldų gamybos ekosistemos elementu turėtų tapti medienos drožlių plokščių - pagrindinės korpusinių baldų gamybos medžiagos - gamykla. Kaip naujasis klasteris prisidės prie medienos ir baldų sektoriaus plėtros? Numatytos investicijos ir nauji gamybiniai pajėgumai padės padidinti šio sektoriaus apyvartą papildomais 350-400 mln. eurų per metus. Didesnioji šios sumos dalis (apie 250-300 mln. eurų) teks eksportui.
Apie investicijas, kurios per artimiausius kelerius metus sieks nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų, yra paskelbusios ir minėtam klasteriui nepriklausančios šalies įmonės. Tačiau išvardinti skaičiai - dar ne viskas. Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris ypatingas tuo, kad čia veikiančios įmonės bendradarbiaus logistikos srityje, bendromis pastangomis kels darbuotojų kvalifikaciją, kurs naujus produktus. Be to, baldų gamybos įmonės tampa „Pramonės 4.0“ technologijų bandymo poligonu - jos vis aktyviau ima diegti robotus ir skaitmenizuotus procesų valdymo sprendimus. Viena vertus, didesnis automatizacijos lygis šiame sektoriuje padės spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri ateityje ryškės vis labiau.
Panašu, kad numatytos investicijos ir užtikrinta tolesnė medienos ir baldų sektoriaus įmonių plėtra dar bent keleriems ateinantiems metams užtikrins dviženklį šio sektoriaus augimą. Klasteris oficialiai įkurdintas Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje. Tikimasi, kad jis iki 2023 m. galėtų pritraukti apie 0,5 mlrd. Eur investicijų. Čia vien VMG planuoja investuoti apie 210 mln. Eur, likusius 300 mln. Eur žada pritraukti dvi savivaldybės - Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, taip pat kiti klasterio dalyviai. Po sutartimi parašus sudėjo VMG, SBA koncernas, „Freda“, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija ir Klaipėdos bei Akmenės rajono savivaldybės, taip pat - VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija, Lietuvos miško asociacija.
„Baldų pramonės klasterizacija svarbi tuo, kad dar didesni Lietuvoje esančios medienos žaliavos kiekiai bus ne eksportuojami, o panaudojami daugiau darbo vietų ir pridėtinės vertės valstybei galinčioje sukurti baldų pramonėje. Klasterio atsiradimas turėtų tapti postūmiu baldų pramonei - ji šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumų išnaudojimo piką. Didžiausi šalies baldų fabrikai daugiausia dirba baldų gamybos bendrovei IKEA - jie išlieka tarp penkių didžiausių šio Skandinavijos milžino tiekėjų. VMG ketina Dirvupių kaime statyti medienos drožlių plokščių fabriką. Sklypas, į kurį VMG planuoja investuoti, yra kaimynystėje sklypo, kurį neseniai įsigijo ir kuriame investicijas planuoja koncernas SBA: šių metų pavasarį jis pradės naujo logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Į pirmąjį statybų etapą numatyta investuoti 22 mln.
„Lenkijoje, Italijoje jau yra stiprūs baldų klasteriai. Kinijoje baldų pramonė taip pat smarkiai klasterizuojasi ir koncentruoja gamybą santykinai nedideliame plote. „Labai reikia techninius sprendimus - automatizavimo ir robotizavimo - tiekiančių įmonių. Reikia komponentų gamintojų - mažesni, lankstūs subrangovai, gebantys greitai prisitaikyti ir tiekti komponentus dideliems gamintojams, gali atrasti savo nišą“, - teigia klasterio kontekste kalbėję ekspertai.
Šiuo metu Lietuvos medienos ir baldų sektorius demonstruoja augimą: eksporto dalis, investicijų tempai ir technologinės inovacijos rodo sektoriaus didėjantį patrauklumą užsienio investuotojams. Nemažą dalį produkcijos sudaro žaliavos, kuri eksportuojama kaip žaliava, tačiau klasterio tikslai - didinti pridėtine verte ir kurti aukštos pridėtinės vertės gaminius Lietuvoje. Kūrėsi nauji logistikos srautai, modernizuojami procesai, diegiamos Pramonės 4.0 technologijos, nuo robotizacijos iki skaitmeninių valdymo sprendimų.
Klasterio tikslai - sujungti tiekimo ir gamybos pajėgumus, įtraukti daugiau vietos žaliavų apdirbimo etapų į Lietuvos ekonomiką ir skatinti eksporto augimą per naujus, aukštos pridėtinės vertės produktus. Tikimasi, kad projektas suteiks investicijų, darbo vietų ir regioninės plėtros stimulus, o bendras klasterio ekonominis vaidmuo Lietuvos pramonės kontekste išliks stabiliai augantis.
- Klasterio įkūrimo datos ir dalyviai
- Investicijų ir infrastruktūros plėtra Akmenės LEZ
- Ekonominės prognozės: BVP ir eksporto pokyčiai
- Technologinės inovacijos ir darbo rinkos poveikis
Šaltiniai skelbia, kad iki 2022 metų investicijos sieks apie 180 mln. Eur, iki 2023 metų - apie 210 mln. Eur vien tik VMG kūrimo kontekste, o bendra ketverių-penkerių metų perspektyva - apie 350-350 mln. Eur investicijų pasaulyje bei apie 0,5 mlrd. Eur galutinis įsipareigojimas Klaipėdos regionui. Tačiau svarbiausia - Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus lygis bei gebėjimas sujungti tradicines žaliavas su moderniais gamybos sprendimais, siekiant didesnės pridėtinės vertės ir didesnės eksporto dalies.