Įrengiant saunas, vonios kambarius, lauko balkonus, terasas ar kitas patalpas, kuriose būna drėgna, labai svarbu užtikrinti, kad konstrukcijos nebūtų laidžios vandeniui. Neužtenka grindis ar sienas iškloti keraminėmis plytelėmis. Plytelių klijai ir siūlėms užpildyti naudojamas cementinis mišinys turi porų, todėl sudaro puikias sąlygas drėgmei ir vandeniui prasiskverbti. Tam patogiausia naudoti tepamą hidroizoliacinę mastiką. Ji gali būti pagaminta bitumo, cemento ar sintetinio kaučiuko pagrindu. Vidaus patalpose sveikatai kenksmingų bituminių mastikų naudoti negalima.
Naujos medžiagos statybininkams padeda išspręsti problemas, susijusias su drėgnų patalpų, tokių kaip saunos, prausyklos, vonios kambariai ir pan., įrengimu bei apdaila. Tam patogiausia naudoti tepamą hidroizoliaciją, kuri gali būti naudojama tiek vidaus, tiek lauko patalpose. Grindų trapas su hidroizoliacija turi būti sujungiamas taip, kad vanduo į trapą nutekėtų nuo hidroizoliacijos sluoksnio ir grindų apdailos sluoksnio. Prekybos centruose šiandien galima įsigyti skirtingų hidroizoliacinių medžiagų. Siekiant kokybiško rezultato, nepakanka tik kruopščiai dirbti - darbus atliekantis asmuo turi gerai žinoti naudojamos hidroizoliacinės mastikos ypatybes, darbų atlikimo technologiją ir mokėti hidroizoliaciją tinkamai padengti tam tikras vietas.
Vietų, kurias padengti hidroizoliacija reikia itin atidžiai, yra ne viena. Grindų šildymo sistema - ji visuomet turi būti montuojama po hidroizoliacijos sluoksniu. Šis saugo kabelius nuo vandens ir elektros smūgio, jeigu pažeidžiama kabelio izoliacija. Dėl hidroizoliacijos sluoksnio grindų šildymas tampa efektyvesnis, nes šildymo metu nereikia džiovinti šlapio betono sluoksnio. Grindų šildymo kabeliai turi būti klojami taip, kad juos iš visų pusių gaubtų išlyginamasis skiedinys. Kuo giliau bus kabeliai, tuo tolygiau šils grindys. Nuolydžiams daryti ir šildymo kabeliams kloti tinka Kiilto išliginamieji grindų skiediniai Kestonit Termo. Jie yra elastiniai, turi sutvirtinamąjį mikropluoštą, todėl neleidžia skiediniui skilinėti.
Suformavus nuolydį, trapas ir grindys turi būti viename aukštyje. Tai svarbu norint hidroizoliacija kokybiškai padengti trapo sujungimo vietą. Tam, kad pagrindo gruntas ir hidroizoliacinė mastika galėtų tinkamai išdžiūti ir neprarastų savo ypatybių, grindų šildymą reikia išjungti likus dviem dienoms iki hidroizoliacijos tepimo darbų pradžios. Šį vėl galima įjungti praėjus savaitei po plytelių klojimo.
Dažnai problemų kelia blogas hidroizoliacinės mastikos sukibimas su pagrindu. Hidroizoliacijos sluoksnis prie pagrindo labai tvirtai neprikimba ir kartais atitrūksta net ir nuo mažiausio konstrukcijos judėjimo. Blogas sukibimas dažniausiai įvyksta dėl dviejų priežasčių: trupantis arba silpnas pagrindas ir netinkamos gruntavimo priemonės. Kiekvienas hidroizoliacijos gamintojas yra sukūręs montavimo instrukciją, kurioje pateikiami ir gruntuoti tinkantys gaminiai. Montuotojai privalėtų naudoti tik tos pačios įmonės pagamintas gruntavimo priemones ir hidroizoliacinę mastiką.
„Fibergum“ - vandeniui nepralaidi, elastinga hidroizoliacinė mastika SBR gumos pagrindu su sintetiniu sutvirtinančiu pluoštu. Ši hidroizoliacinė mastika yra vieno komponento, užtepama teptuku ar voleliu. Laikantis darbų tvarkos, išvengiama hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimo, kaip kad gali atsitikti klijuojant plyteles ar užpildant siūles. Pjaunant plyteles ant grindų byra jų atliekos, kurios gali pažeisti elastingą hidroizoliacijos sluoksnį. Pirmiausia visuomet reikėtų apdoroti sienas - nutepti hidroizoliacija ir išklijuoti plytelėmis. Išklijuoti nereikia tik apatinės sieninių plytelių eilės, ši montuojama paskutinė, kai jau būna išklijuotos grindų plytelės.
Vidiniuose ir išoriniuose kampuose, siūlėse ir skirtingų medžiagų susidūrimo vietose reikia naudoti sutvirtinimo juostas Kiilto. Kitaip tariant, sutvirtinimo juostos turi būti montuojamos visur, kur sujungiamos skirtingos medžiagos ir kur gali atsirasti deformacija. Sutvirtinimo medžiagos turi būti tinkamai padengiamos mastika, kad susidarytų tolygus, homogeninis sluoksnis. Sutvirtinamoji juosta turi būti įspaudžiama į ką tik išteptą hidroizoliacinės mastikos sluoksnį taip, kad neliktų oro burbuliukų ir medžiaga nesusiraukšlėtų. Jei bus raukšlių ar oro burbuliukų, hidroizoliacijos sluoksnis neužtikrins nelaidumo vandeniui.
„Kiilto“ hidroizoliacinė mastika „Keramix“ susideda iš dviejų komponentų, jos pagrindas - cementas. Tinka naudoti išorės sąlygomis, pavyzdžiui, terasoms, balkonams ir laiptams - „Keramix“ išsaugo elastingumo ir atsparumo vandeniui ypatybes net esant neigiamai temperatūrai (sertifikuota esant -30°C). Naudojimo ir įrengimo sąlygos yra identiškos, kaip ir vidaus hidroizoliacijos. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad lauko darbams netinkama naudoti paprasta stiklo audinio ar gumuota juosta. Kampams ir sienų sandūroms naudojama speciali savaime prilimpanti butilinė juosta. Esant neigiamai temperatūrai paprastos juostos praranda elastingumą ir tiesiog lūžta.
Hidroizoliaciją svarbu tinkamai įrengti visoje drėgnoje patalpoje. Ji turi tapti dalimi visumos, kurią sudaro gruntas, drėgmei nelaidūs glaistai, išlyginamieji mišiniai, plytelių klijai, siūlių užpildymo glaistai, išlyginamieji mišiniai, plytelių klijai, siūlių užpildymo glaistai, taip pat valymo bei priežiūros priemonės. Sistemą turi sudaryti vieno gamintojo medžiagos, nes tik tada bus užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir kokybė. Be gamintojo atliktų bandymų, dar verta pasidomėti, ar siūloma hidroizoliacijos sistema sertifikuota nepriklausomo medžiagų tyrimo centro. Taip suteikiama garantija, kad naudojant sertifikuotus gaminius bus užtikrintas vandens nelaidumas ir sistemos patvarumas.
Kita svarbi dalis - lauko sąlygos. Hidroizoliacijos pasirinkimas priklauso nuo to, kokio tipo pastatas yra statomas ar remontuojamas, kokiomis sąlygomis jis bus veikiamas ir kokius reikalavimus jis turi atitikti. Atsparumas vandeniui yra esminė bet kurios izoliacinės medžiagos savybė, nes hidroizoliacija turi veiksmingai užkirsti kelią vandens pratekėjimui. Pastatai yra veikiami temperatūros pokyčių, todėl izoliacinės medžiagos turi būti lanksčios bei gebėti plėstis ir trauktis nepakenkdamos kokybei.
Ritininė hidroizoliacija Abdichtungs und entkopplungsbahn veikia ir kaip hidroizoliacinė, ir kaip skiriamoji danga. Greita darbų eiga: padengus beveik iš kart galima klijuoti plyteles. Gaunamas vienodas hidroizoliacijos storis visoje plokštumoje. Galima naudoti ir ant senų plytelių. Tinka pagrindams pasižymintiems stipria deformacija (pvz., OSB, MDP, Cetris). Tinka ant betoninių ar smėlbetonio pagrindų, kai juose yra trūkių. Tinka prieš jautrių skilimui plytelių klijavimą.
Hidroizoliacijos įrengimo etapai ir praktiniai patarimai
- Pradėkite nuo paviršiaus gruntavimo. Paviršiaus gruntavimas svarbu dėl sukibimo. Naudokite giluminį gruntą arba Spezialhaftgrund gruntą, priklausomai nuo paviršiaus įgerties.
- Nuo sienų pradėkite hidroizoliacijos tepimą - nutepkite sienas ir tik tada grįžkite prie grindų. Išklijuoti nereikia tik apatinės sieninių plytelių eilės, ši montuojama paskutinė, kai jau būna išklijuotos grindų plytelės.
- Nuolydžių formavimas, trapas ir grindys turi būti viename aukštyje.
- Montuodami šildymą, įsitikinkite, kad jo kabeliai būtų gaubti išlyginamuoju mišiniu ir sumontuoti po hidroizoliacijos sluoksniu.
- Sutvirtinimo juostos turi būti įspaudžiamos į šviežią hidroizoliacijos sluoksnį, naudokite Mastiką ir juostą taip, kad neliktų oro burbuliukų.
- Kampai, jungtys sienos-siena ir sienos-grindys turi būti uždengti elastingomis juostomis ir papildomais sandarikliais.
- Laikykitės gamintojo nurodymų dėl užtepimo kiekio, sluoksnių skaičiaus ir išdžiūvimo laiko. Po pirmo sluoksnio išdžiūvimo tepamas antras sluoksnis, kurio storis dažnai siekia apie 0,5 mm.
- Baigus darbus, įvertinkite galimą išorės poveikį lauko hidroizoliacijai - venkite netinkamų medžiagų ar netinkamo siūlių užpildymo lauko sąlygomis.
Siekiant visapusiškos darnos, atsižvelkite į gyventojų poreikius bei patalpų specifiką. Sistemą gali sudaryti vieno gamintojo medžiagos, nes tik tada bus užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir kokybė. Be gamintojo atliktų bandymų verta patikrinti sistemos sertifikatus ir įsitikinti, kad ji atitinka nepriklausomo tyrimo centrų reikalavimus.
Hidroizoliacijos medžiagų pasirinkimas ir techninės rekomendacijos
Hidroizoliacijos medžiagos skirstomos į organines, mineralines, plastikines ir metalines. Organinės medžiagos yra pagamintos iš bitumo arba polimerų, kurios atsparios vandeniui ir temperatūros svyravimams. Cementinės hidroizoliacijos sistemos įtraukia cemento, smėlio ir priedų mišinį, kartais su hidroizoliaciniais polimerais (akrilo ar latekso pagrindu). Ritininė hidroizoliacija skirta sudėtingesniems pagrindams - ji lanksti, plona (1,5 mm) plėvelė, su flisu abiejose pusėse, skirta terasų ir balkonų hidroizoliacijai, tinka dar ir kaip skirta izoliacijai, kai pagrindas suskilinėjęs arba sudarytas iš plokščių.
Kitais atvejais galima naudoti teptinę hidroizoliaciją Flächendicht, kuri yra EC1-plus ekologijos ženklu žymima ir pasižymi geru sukibimu su įvairiais pagrindais, atsparumu vandeniui ir elastiškumu. Ji yra lengvai dengiamа, neteka nuo vertikalių plokštumų, be skiediklių, laidži vandens garams ir ypatingai tinkama ant šildomų grindų.
Kaip dėti pamatų membraną (plėvelę)? Kaip tvirtinti membraną prie sienos ar į putplastį?
Apibendrinimas: kokybės užtikrinimo principai
Efektyvi hidroizoliacija sukuria nepralaidų barjerą aplink pastato konstrukcijas ir apsaugo nuo drėgmės įsiskverbimo, taip sumažindama konstrukcijų žalą ir pagerindama gyventojų gyvenimo sąlygas. Svarbu pasirinkti vieno gamintojo sistemos komponentus, laikytis montavimo instrukcijų, atlikti bandymus bei įvertinti sertifikatų patikimumą. Darbų laikotarpiais būtina atsižvelgti į drėgnesnes zonas, pvz., dušus, vonias, saunas ir lauko terasas, ir užtikrinti, kad hidroizoliacija būtų tinkamai padengta kampuose, siūlėse ir jungtyse.
tags: #hidroizoliacijos #technines #specifikacijos