Šį sezoną nusprendėte auginti grybus, bet dabar turite sugalvoti, kaip tai padarysite. Grybai yra prisitaikantys organizmai ir gali augti ant įvairių medžių. Dauguma valgomųjų grybų, išskyrus vieną, auga ant lapuočių medžių. Nerekomenduojame naudoti spygliuočių medienos, nebent auginate puskrūmio reiši (Ganoderma tsugae). Nors grybai gali augti ant daugumos lapuočių medžių rūšių, kai kurios iš jų labiau tinka grybams auginti nei kitos.
Toliau pateiktas sąrašas yra mūsų rekomendacijos, todėl raginame naudoti bet kokią jums prieinamą medieną. Ir nebijokite išbandyti įvairių rūšių arba tokių, kurios nėra įtrauktos į sąrašą. Vis dar yra daugybė derinių, kuriuos galima išbandyti ir iš kurių galima pasimokyti! Nusprendę, kokios rūšies medžius skiepysite, įsitikinkite, kad turite galimybę gauti šviežios medienos. Rąstai turėtų būti paskiepyti per 8 savaites nuo nukirtimo. Na ir be abejo svarbu ir kada pjausite rąstelius. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau vandens ir maistinių medžiagų būtų kamiene. Taigi pavasarį, kai pradeda formuotis lapai, maistingos medžiagos ir energija nukeliauja į šakas ir lapus, taigi tai yra pats blogiausias laikas pjauti medžius. Artimiausias tinkamas laikas pjauti medžius, kai lapai pageltonuoja, tai reiškia, kad medis nutraukia maistinių medžiagų tiekimą į lapus, taigi ir mes kamiene randame daugiau medžiagų. Lietuviškais orais remiantis geras metas metas pjauti rugsėjo mėn. nes apkrėtus grybieną dar turės laiko grybiena sustiprėti ir išsiplėsti į rąstą prieš nukrentant temperatūrai. Žiemą taip pat galime pjauti, bet jau būna netinkamas laikas sodinti, nebent turite patalpas, kur laikyti rąstelius. Na ir pats geriausias laikas pjauti yra besibaigiant žiemai, kai baigiasi didieji šalčiai. Dar pumpurai nesiformuoja, bet pavasaris artėja.
Grybų įvairovė ir jų augimo vietos
Grybų katalogas, skirtas grybautojams mėgėjams ir ne tik - viskas apie grybus ir tik apie juos. Grybų receptainė - skirta mėgstantiems grybus. Kaip apsisaugot nuo erkių? Lietuvoje ir ne tik... Šiandien yra žinoma daugiau kaip 100 000 grybų rūšių. Kadangi dažniausiai grybauti vykstam su automobiliu, tad vaistinėlė galima sakyt, praktiškai visuomet po ranka. Valgomieji grybai žmogui žinomi nuo seniausių laikų kaip vertingas ir mėgstamas maisto produktas.
Grybai iš gamtos sugeria kenksmingas medžiagas, todėl vadinami gamtos švarintojais. Kartais net ir kruopščiai apdorotuose grybuose lieka sunkiųjų metalų, kurie gaminant maistą neišnyksta. Maistinė grybų vertė priklauso nuo cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio, o tam įtakos turi augimo vieta, klimatas ir kiti veiksniai. Grybai turi daug vandens (84-95 proc.) ir sunkiai ar visai neįsisavinamų medžiagų, pavyzdžiui, chitino. Nepatariama rinkti peraugusių grybų, nes jie būna seni, todėl atsiranda daug valgyti netinkamų medžiagų, tokių kaip amidas, šlapalas ir kt. Jei grybo kotas sumedėjęs, vadinasi, jame susikaupė daug chitino.
Grybai labai maistingi, juose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Grybai mėgstami ir laikomi skanėstu dėl puikaus kvapo ir skonio. Daugumos grybų kaloringumas labai nedidelis, todėl juos patariama valgyti tiems, kurie laikosi dietos. Pavyzdžiui, 100 g baravykų yra tik 23 kcal, o baltymų net 3,7 g. Taigi šios miško gėrybės ne tik pagerina kai kurių patiekalų skonį ir kvapą, bet taip pat padeda numesti svorio. Amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie laikėsi grybų dietos, svoris nukrito greičiau nei tiems, kurie liekninosi įprasta dieta. Maistingosios grybų savybės padeda kovoti su vėžiu ir sustiprinti imuninę sistemą. Ištirta, kad grybai turi įtakos stabdant prostatos ir krūties vėžio ląstelių dauginimąsi. Mokslininkai vis labiau gilinasi į grybų naudingųjų savybių taikymą, siekiant užkirsti kelią vėžiui. Japonijoje buvo ištirta, kad ūkininkai, kurie reguliariai maitinosi grybais, 40 proc. sumažino riziką susirgti vėžiu.
Grybai, kurie auga saulėtose vietose, turi nemažai vitamino D, o jis saugo nuo osteoporozės ir storosios žarnos vėžio. Grybus galite valgyti šviežius, marinuoti, džiovinti, sūdyti. Iš grybų paruošti padažai pasižymi ypatingu aromatu. Juose esantys lipidai, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. Reiktų atsiminti, kad kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suirsta chitino, kuris mums nėra naudingas.
Pagrindinės gairės renkant ir saugant medienoje augančius grybus
Patartina net ir vėsioje patalpoje nelaikyti neapdorotų grybų ilgiau nei 24 valandas. Grybų nepatartina valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams. Reikia būti labai atsargiems, nes dėl susikaupusių sunkiųjų metalų, galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais. Todėl geriausia juos rinkti toliau nuo miesto arba tiesiog įsigyti parduotuvėje, kur grybai patikrinti ir galite būti ramūs dėl jų kokybės. Be to, būkite atsargūs ir saugokitės erkių, kurios smagų pasivaikščiojimą miške gali paversti didžiule problema.
Grybai gali augti ne tik ant gyvų medžių, bet ir ant senų kelmų bei nudžiūvusių medienos likučių. Medienos pamėlynavimą dažnai nulemia Ophiostoma genties grybas - vienas iš pagrindinių spygliuočių medienos pamėlynavimo sukėlėjų. Grybų sporos gali patekti per orą, vabzdžių ar vandens pagalba. Medienos užkrėtimas gali įvykti keliais būdais, ir svarbu žinoti, kada galima nupjauti medieną, kad apsaugotume rąstus nuo pavojingų grybų plitimo.
Auginant grybus ant medienos svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę, temperatūrą ir deguonies lygį. Palankiausios plisti sąlygos susidaro kai drėgnumas 33-82%. Per mažas drėgnis (iki 18%) stabdo grybienos vystymąsi, o per didelis drėgmės lygis gali sukelti deguonies trūkumą. Mediena turi būti džiovinta iki 18-20% drėgmės, kad grybai negalėtų lengvai plisti. Jei drėgmė didesnė nei 18%, rizika didėja. Tačiau medienos pažeidimas dažnai neperžengia vizualinių pokyčių ribų - mediena gali išlikti tvirta, tik spalva pasikeičia.
Ar pamėlynavimą sukeliančios grybų grybienos randa tik tam tikrose sąlygose? Taip - tam tikras drėgmės, temperatūros, deguonies ir maisto medžiagų derinys lemia plitimą. Ar gali atsirasti tik prie tam tikrų sąlygų? Taip - jei bus jam nepalankios sąlygos grybas nesivystys. Grybui svarbu drėgmė, temperatūra, deguonis ir maistas. Palankiausios plisti sąlygos susidaro kai medienos drėgnumas 33 - 82%. Per didelė drėgmė taip pat limituoja grybų gyvybinius procesus dėl deguonies trūkumo medienoje.
Medienos sandėliavimas ir chemikalai. Sandėliavimo metu gali padėti rąstų galų apdorojimas cheminėmis medžiagomis. Fungicidų naudojimas gali sustabdyti pamėlynavimo sukeliančio grybo atsiradimą. Chemines priemones patartina panaudoti ne vėliau kaip 24 valandos po medžio nupjovimo, nes kuo ilgiau bus delsiama, tuo mažesnis priemonių efektyvumas. Patartina pažeisto ir sveiko medžio nesandėliuoti šalia.
Retųjų ir saugotinų grybų įvairovė bei jų vietos botanikos sode
Dažnai botanikos soduose galima pamatyti grybautojams įdomių rūšių, įskaitant retus egzempliorius. Pavyzdžiui, kartusis baravykas Caloboletus radicans yra įrašytas į saugotinų rūšių sąrašą, o Didysis kukurdvelkis Langermannia gigantea randamas didžiųjų pocūgių ir kitose kolekcijose. Įvairiose botanikos sodo vietose auga retesni grybai, tokie kaip kopūstgalvis raukšlių Sparassis crispa ar gelsvarudė pievagrybio atmainos. Svarbu suprasti, kad rūšių įvairovė priklauso nuo metų sąlygų ir vietos.
Taip pat botanikos sode galima pamatyti įdomių spalvų ir formų grybų: žalsvosios guotenės Hygrocybe psittacina, žvynuotasis skiautenis Lentinus tigrinus, gelsvai balta musmirė Amanita citrina var. alba, bei daugelį kitų, kurių daugelis gali būti nuodingi arba netipiškai valgomų, todėl radus tokius rekomenduojama laikytis atsargumo. Kartais įdomūs ir unikaliai atrodančių grybų vaisiakūniai primena spalvas ar formas, pavyzdžiui, Geastrum fimbriatum ar Trametes versicolor.
Apsauga nuo erkių ir saugaus grybavimo praktikos
Pernelyg didelis drėgnas miškas netikėtai gali tapti pavojingu, todėl būtina atidžiai sekti orų sąlygas bei vietas, kuriose grybautojai renkasi grybams. Taip pat erkės gali būti pavojingos, todėl rekomenduojama naudoti tinkamą apsauginį aprangos komplektą, atlikti patikrinimą prieš grįžtant namo ir laikytis higienos taisyklių.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos gali padėti suprasti naudą ir pavojus
Grybai gali būti naudingi sveikatai, suteikti maistinių medžiagų ir prisidėti prie svorio kontrolei, tačiau privalu įvardyti pavojus: peraugę ar netiksliai atpažinti grybus gali būti nuodingi. Todėl būtina rinktis tik gerai žinomus grybus ir laikytis atsargumo priemonių. Grybų nauda gali būti didelė, ypač jei jų vartojimas derinamas su visuotiniais sveikatos principais, tačiau būtina žinoti rizikas ir laikytis tinkamų praktikos taisyklių.
Lietuvoje, skirtingose vietose, galima aptikti ir retų grybų - pavyzdžiui, ąžuolinį skylenį, krokinį minkštenį, ąžuolinį pintenį, ąžuolinę kepeną ar kopūstgalvį raukšlių. Taip pat nurodoma, kad kai kurios grybų rūšys gali būti gausiai išplitusios intarpų ar senų medžių kenkėjai, todėl svarbu sekti bendrą miško būklę ir rinktis vietas, kur yra daugiau pasitikėjimo dėl grybų kokybės.
Ž Emiausia naudinga informacija iš praktikos
- Svarbu žinoti laiką ir sąlygas, kada pjauti rąstus: rugsėjis dažnai laikomas geru laiku dėl grybienos plėtimosi prieš šalnas; besibaigianti žiema - taip pat palankus laikotarpis.
- Rąstų paskiepymo laikas: per 8 savaites nuo nukirtimo, kad grybiena spėtų įsitvirtinti.
- Drėgmė ir temperatūra turi esminę įtaką grybų plitimui
- Pasirūpinkite, kad šalinant seną medieną ar saugant rąstus, laikytumėte šias taisykles ir neparduodant ar nepamirštant tinkamų saugos priemonių.
Santrauka ir praktiniai patarimai
Pasirinkdami medieną grybams auginti, atkreipkite dėmesį į lapuočių medienos tinkamumą, mažiau naudokit spygliuočių medieną, ir eksperimentuokite su skirtingomis rūšimis. Pasirūpinkite sveiku ir šviežiu medienos tiekimu, laikykitės metų laikų rekomendacijų pjauti bei paruošti rąstus. Svarbiausia - rinktis tik gerai žinomus grybus, būti atsargiems su nuodingomis rūšimis ir atidžiai stebėti medienos būklę bei aplinką. Tuo pačiu girdėsite apie įdomiausius grybų pasaulio aspektus ir atrasite retus bei saugotinus grybus savo botanikos sode ar miške.