Yra daug būdų apsaugoti pastatus nuo pelėsio. Siekiant išvengti jo atsiradimo kur kas lengviau padengti sienas, lubas ar kitus konstrukcijos elementus specialia danga nei vėliau juos keisti. Tai iš tiesų geriausias būdas, jei danga labai gerai išgarina drėgmę. Funkcinė vandens pagrindu gaminama danga „BioRid“ skirta drėgmei šalinti išlaikant paviršių sausą. Apsaugos nuo pelėsio mechanizmas paremtas mikrosporose vykstančiais fizikiniais procesais. Vykstant kondensacijai ši danga kaupia vandenį, o kai paviršiaus temperatūra pakyla aukščiau rasos taško, drėgmė išgaruoja. Dėl mikroporų technologijos drėgmė išgarinama žymiai veiksmingiau nei esant lygiam paviršiui. Pavyzdžiui, vieno dangos „BioRid“ kvadratinio metro (maždaug 1 mm storio sluoksnio) santykinis paviršius yra didesnis 12000 kartų, tai prilygsta maždaug dviejų futbolo aikščių dydžiui. Kad patalpų paviršiai būtų švarūs ir gražiai atrodytų, kompanija „Tikkurila“ savo vartotojams siūlo sistemą „BioRid“.
1. 2. 3. Valymo priemonė TIKKURILA „BioWash“ itin veiksmingai šalina pelėsią ir dumblius. Jis tinka naujiems bei anksčiau dažytiems betono, tinko, plytų ir metalo paviršiams. Sumaišykite priemonę su vandeniu santykiu 1:2 ir naudokite jį paviršiams valyti bei paruošti dažyti prieš padengiant juos danga „BioRid“ ar „BioRid Spray“ arba gruntu „ProSeal“.
TIKKURILA „ProSeal“ yra skaidrus gruntas, gaminamas vandens pagrindu. Jį rekomenduojama naudoti akytiems ir drėgmę sugeriantiems paviršiams apdoroti prieš padengiant juos danga „BioRid“ arba „BioRid Spray“. Ieškote mažesnės talpos? Išpurkškite ir plonu sluoksniu paskleiskite ~50-100 ml/m² ant sauso paviršiaus. Palaukite, kol danga išdžius (~2 min.). Laikyti originalioje pakuotėje, sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Papildoma informacija: papurškus paveiktą zoną, ji gali trumpam pakeisti spalvą, todėl naudokite jos nedaug, tačiau jai išdžiuvus ji lieka bespalvė. ~2 min. Aktyvi iki ~6 mėn.; rekomenduojama 1×/mėn. Ar ši priemonė naikina pelėsį? Kaip dažnai tepti? Ar matosi sluoksnis? Ar tinka langų silikonui/siūlėms?
Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau ekspertų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atlikus šiltinimo darbus, kambariuose gali atsirasti nepageidaujamos pelėsio kolonijos. Kova oru iš vidaus apšiltinta siena tampa gana „jautri“ lauke vykstantoms oro permainoms, nes naujai įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis kliudo į sienos konstrukciją patekti ankstesniam šilumos kiekiui. Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl to erdvėje, apšiltintoje iš vidaus, atsiranda pelėsis. „Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką, tai yra temperatūrą, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras“, - teigia pastatų šiltinimo ekspertas Robertas Karvauskas. Be to, rimtai pridrėkusios sienos neišdžiūna net vasarą, todėl pamažu kiekvienais metais sienos šiluminė izoliacija prastėja. Be to apšiltinus sieną iš vidaus siena taps ne tik drėgnesnė, bet ir šaltesnė, todėl tarp jos ir izoliacinio sluoksnio susidaro palanki aplinka veistis pelėsiui.
Kaip veikia izoliacijos ir oro tarpai siekiant išvengti pelėsių
Specialistai pastebi, kad pelėsis dažnai atsiranda ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo. Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus, yra oro tarpai. Būtent juose susidaro pačios palankiausios sąlygos kauptis pelėsiui. „Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Taip būtų išvengta daugybė problemų“, - teigia sienų su oro tarais šiltinimo darbus vykdančios bendrovės „Aginė“ atstovas Gintautas Petreikis. Dažniausiai sienų šiltinimo būdas - putų poliesterolo plokštėmis, kurias klijuojant ne itin patyrusiam meistrui gali atsirasti oro tarpai. Dėl to siekiant sumažinti pelėsio atsiradimo riziką reikia kruopščiai nuvalyti sienų paviršių, ant kurio bus klijuojamas puplastis, ir nuplovus fungicidais, išdžiovinti. Nors šis metodas negarantuoja sėkmingos eksploatacijos, tai vienas populiariausių praktinių problemos sprendimų. Patartina klijuojant plokštes naudoti specialius klijus, kurie ant paviršiaus dengti vientisu sluoksniu ir klijuojant plokštes stipriai paspausti, kad neliktų oro tarpų, kuriuose galėtų kauptis pelėsiai ir grybai. Skaičiuojama, kad deramai užpildžius oro tarpus sienų termoizoliacija pagerėtų iki trijų kartų. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės: jos turi būti išdėstytos taip, kad siūlių uždarymai nebūtų vienoje vertikalėje, o persidengtų. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos termoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai. Be to, iš vidinės konstrukcijos pusės patartina įrengti vandens garų izoliacinį sluoksnį. Ir visgi, norint geros termoizoliacijos, nepakanka apšiltinti tik vidaus sienas, nes šilumos tiltų lieka aplink langus, duris, perdengimo vietose ir pamatuose, o juos maksimaliai apšiltinti galima tik šiltinant iš išorės.
Nėra paprasčiau: mitas apie vidaus apšiltinimą ir pelėsio riziką
Pepk jumps: Paplitęs mitas, kad apšiltinti erdvę iš vidaus yra paprasčiau nei iš lauko. Neva nereikia pastolių, darbus galima vykdyti bet kokiu metų laiku ir pan. Tačiau tai nėra tiesa. Pelėsis gyvenamosiose patalpose yra nepageidaujamas ir kelia pavojų sveikatai. Todėl ypač svarbu pelėsį visiškai išnaikinti. „Remmers“ pelėsio naikinimo sistemos tinkamos naudoti visais atvejais ir ne tik pašalina jau esamą pelėsį, bet ir apsaugo nuo jo atsiradimo. Vos vienas žingsnis ir vidaus patalpos bus apsaugotos nuo drėgmės bei pasirūpinta papildoma šilumos izoliacija.
„Power Protect“ - tai natūralus produktas, pagamintas iš modifikuoto perlito, vulkaninio stiklo ir yra pagrįstai laikomas atsakingai pagamintu produktu. „Remmers“ pelėsių naikinimo tinkas pritaikytas naudoti nuo 20 iki 50 mm storio vieno sluoksnio dangai. Sukietėjęs tinkas yra pralaidus vandens garams, pasižymi geru kapiliariniu laidumu ir paspartina drėgnų paviršių džiuvimą. „Color SA plus“ yra ne tik į ateitį orientuotas problemų sprendimas pelėsio pažeistoms patalpoms. Dėl kritulių gausos šiemet drėgna ne tik lauke, bet ir namuose. Jis gali įsitaisyti visur - ant sienų, baldų, knygų, drabužinėse... Laukti, kol jis įsismarkaus, nereikėtų.
Atsikratant pelėsio: iš kur kilmės ir ką daryti
Nuo ko prasideda pelėsio atsiradimas? Pelėsio atsiradimo priežastys dažnai slypi už didelės drėgmės ir prastos ventiliacijos. Pelėsis yra paprastasis grybas, mėgstantis drėgmę ir blogą vėdinimą. Pirmasis pelėsio požymis - specifinis kvapas, drėgnas ir aštrus. Jei pelėsis įsikuria, reikia užkirsti kelią tolesniam jo plitimui. Pelėsiai namuose naikinti rekomenduojama naudojant fungicidines priemones ir antiseptinius gruntus. Svarbu nepamiršti, kad cheminės priemonės pelėsiams šalinti yra nuodingos, todėl dirbti reikia su apsaugos priemonėmis. Daugelis porėtų teršių paviršių, kaip tapetai ar minkštieji baldai, gali būti pažeisti pelėsiui iki tokio lygio, kad jų išvalyti neįmanoma. Tuomet gali tekti juos išmesti.
Dažniausiai naudojamos priemonės pelėsiams naikinti: antiseptiniai gruntai, purškikliai su fungicidais, balikliai, actas, vandenilio peroksidas, amoniakas ir soda. Antiseptiniai gruntai užkerta kelią pelėsio augimui, o balikliai ar actas gali būti naudingi paviršiams valyti, bet turi būti naudojami laikantis saugos taisyklių. Soda yra švelnesnė priemonė, kuria galima naikinti pelėsius, tačiau ji nėra pakankama be ilgalaikės ventiliacijos ir kontrolės drėgmei po šalinimo.
- mechaniškai nuvalykite pelėsius nuo paviršių,
- visus paviršius apdorokite priemone, naikinančia pelėsinį grybelį,
- išmeskite pažeistus daiktus,
- įrengti nuolatinę ventiliaciją ir sumažinti patalpoje drėgmę,
- suvaldyti šaltinius, kurie didina drėgmę (pvz. kondensatus, Drėgmes šaltinius).
Dažnai pelėsiui neatremti pakanka vien grunto ar priemonių, reikia sukurti mikroklimatą, kuris pelėsiams netiktų, o tai apima tinkamą ventiliaciją, drėgmės kontrolę ir tinkamą šilumos skirstymą.
Pelėsio šalinimas: kaip išvengti ir pašalinti pelėsį namuose
Pastatų šiltinimo iš vidaus ir išorės lyginimas
Nėra paprastesnio sprendimo teigti, kad vidaus šiltinimas yra geresnis ar paprastesnis negu išorinis. Teisingas požiūris - išorinis šiltinimas dažnai užtikrina visapusiškesnę apsaugą nuo šilumos tiltų, vandens garų difuzijos ir pelėsio rizikos; o vidaus šiltinimas reikalauja kruopštaus oro tarpų užpildymo ir patikimo drėgmės kontrolės. Tačiau bet kuriuo atveju būtina įvertinti ir pašalinti pradinę pelėsiui kilti sąlygą - didelę drėgmę ir netinkamą ventiliaciją.
Taikant modernias sistemas, kurios naudoja BioRid ir BioWash priemones, galima išlaikyti paviršius sausais ir tuo pačiu užtikrinti jų estetinį vaizdą. Tokios priemonės ir grunto sistemos gali būti pritaikytos tiek vidaus, tiek išorės paviršiams prieš dengiant ar keičiant polistirolį arba kitą šiltinimo medžiagą.
| Kreipinys | Raktažodžiai | Pastabos |
|---|---|---|
| BioRid | drėgmė, paviršiaus džiūvimas, mikroporos technologija | aukštas paviršiaus drėgmės išgarinimas |
| BioWash | pelėsio naikinimas, valymas | tinka naujiems ir anksčiau dažytiems paviršiams |
| ProSeal | gruntas, vandens pagrindas, įgeriamumas | paruošia paviršių danga „BioRid“ |
Pastatų šiltinimo ekspertai rekomenduoja naudoti klijus, kurie užpildo tarpus, ir užtikrina plokščių tarpus tarp siūlių persidengimą, išvengiant oro tarpo susidarymo. Taip pat svarbu nenaudoti storesnių kaip 5 cm slenksčių iš vidaus, kai naudojama akmens vata kaip termoizoliacija, ir įrengti vandens garų izoliaciją iš vidaus, kad būtų išvengta kondensacijos.