Standartiniais muzikos instrumentais, pavyzdžiui gitara ar trimitu, dvidešimt pirmojo amžiaus online kartos nenustebinsi. Panaršę atrastume nuomonių, kad Paganinis išsunkė visas smuiko galimybes, o rusų kompozitorius Rachmaninovas atrado fortepijono galimybių ribą. Kur kas įdomiau pažvelgti į neseniai atsiradusius elektroninės muzikos instrumentus arba senai sugalvotus, bet dėl pernelyg originalaus skambesio beveik nežinomus garsą skleidžiančius aparatus. ORE šiai trumpai apžvalgai pasirinko du neįprastus muzikos instrumentus: prieš daugiau nei 80 metų atsiradusį tereminą bei 2005 pristatytą „Yamaha” bei japonų menininko Toshio Iwai kūrinį tenori-on. Trumpą apžvalgą pradėsime nuo teremino.
Tai vienas pirmųjų elektroninių muzikos instrumentų, kurį 1919 išrado rusas Leo Thereminas. Tikriausiai tai vienintelis instrumentas, kuriuo grojama neliečiant korpuso. Pakanka tik ištiesti rankas virš dviejų antenų, kuriančių magnetinį lauką, ir pasigirsta tam tikro aukštumo garsas. Viena ranka paprastai reguliuojamas garso stiprumas, kita - tembras. Skamba paprastai, bet norint išmokti pagroti sudėtingesnę melodija, reikia sugaišti gražaus laiko. Grįžtant prie šio keisto muzikos instrumento istorijos, reikėtų paminėti, kad net garsusis bolšveikų lyderis Vladimiras Leninas mokėsi groti tereminu. Įgudęs muzikantas tereminu gali pagroti ne tik abstrakčius elektroninius garsus, bet ir griežtus klasikinius viražus. Geriausi teremino meistrai yra groję kartu su Filadelfijos bei kitais žymiais klasikinės muzikos orkestrais.
Tiesa, galima rasti net ir atskirtą tereminų orkestrą, bet pirma geriau pažiūrėkite solo pasirodymą, kuriame skamba patys keisčiausi garsai, išgaunami tik vienu instrumentu. Bet kartais geram pasirodymui vien traškančių elektroninių garsų nepakanka. Elektroninės muzikos kūrėjai, kitaip nei pavyzdžiui roko muzikantai, dažniau groja visokiais keistais dalykais. Vienas tokių - madingasis tenori-on. Tai kompanijos „Yamaha” ir japonų menininko Toshio Iwai bendras kūrinys. Muzikantų bendruomenei jis buvo pristatytas prieš kelis metus ir sulaukė daug kontraversiškų atsiliepimų. Tenori-on yra kvadratinė lentelė, kurią sudaro po šešiolika kiekvienoje kraštinėje išdėstytų mažų šviečiančių mygtukų. Kiekvienas jų gali būti įjungiamas atskirai ir nepriklausomai nuo kitų savaip kurti (arba iškraipyti) garsą. Vos palietus tenori-on, užsiplieskia švieselės, kurios šoka pagal jų pačių kuriamą muziką. Muzika kuriama sluoksniais.
Tenori-on: interfeisas šokančioms švieselėms
Antroji nuomonės apie tenori-on dalis nebus tokia gera. Ilgiau šiuo žaisliuku pasinaudoję muzikantai surašė gana ilgą trūkumų sąrašą. Bene svarbiausią vietą jame užima garso kokybė. Pasakojama, kad tenori-on pajungus prie galingų stiprintuvų, sklinda neaiškus šnypštimas, o instrumento skleidžiamas garsai esą yra pilki ir nuobodūs. Maža to, gamintojų į aparatą įrašyti garsai, anot muzikantų, yra nuobodūs ir pasikartojantys, tad ilgainiui ir kuriamos dainos tampa panašiomis ir ima kartotis. Nepaisant nepatogumų, tenori-on yra vienas stilingiausių elektroninės muzikos instrumentų. Visų pirma dėl interfeiso su šokančiomis švieselėmis ir muzikos kūrimo būdo, kuris bent jau šiandien dar kvepia ateitimi.
Birbynė ir jos lietuviškas kontekstas
Varėnos „Neptūno“ gamyklos Darių Šadzevičių dauguma pažįsta kaip inžinierių, valdantį kontraktininkus investiciniuose projektuose. Lietuvių liaudies instrumentu birbyne nuo mokyklos laikų grojantis Darius patikina, kad nėra profesionalus muzikantas, iš šio savo pomėgio pinigų neuždirba. Tačiau vien tik mėgėjišku hobiu jo grojimą būtų pernelyg kuklu: Darius yra baigęs Alytaus muzikos mokyklą, o dar besimokydamas tapo prestižinio ansamblio „Dainava“ nariu. „Kodėl birbynė? Negaliu atsakyti - visai netyčia taip išėjo“, - apie savo muzikavimo pradžią pasakoja Darius. Prisiminęs stojamuosius egzaminus, jis sako nebuvęs nei muzikalus, nei dainingas. Nors muzika tapo dideliu jo gyvenimo dalimi, jis prisipažįsta, kad planų tapti profesionaliu muzikantu neturėjo - ankstyvas susipažinimas su menininkų kasdienybe jam davė gerą pamoką. Dabar Darius, galima sakyti, gauna tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių: turi ir stabilų darbą, bet gali ir mėgautis ansamblio atnešamais pliusais. Jam pačiam labiausiai įstrigusios kelionės į Japoniją. Ypač pirmoji, kai lietuvių ansamblis vyko į pasaulinę parodą „Expo“. Dariaus žodžiais, net šiemet Dubajuje neteko matyti nieko panašaus - 2005 m. Muzika davė ne tik keliones, bet buvo ir labai gera charakterio ugdymo mokykla. Pavyzdžiui, Darius pats savo kantrybę vadina geležine. Ją dar nuo vaikystės ugdė tėtis, nes vis tekdavo klausyti jo moralų, kentėti.
„Yamaha Tenori-on“ pamoka iš gamyklinio CD-ROM
tags: #groja #muzikiniais #vamzdziais #yotoobe