Ar kada nors jauti, kad eikvoji savo gyvenimą, vykdydamas bereikšmes užduotis? Turbūt bent kartą gyvenime į šį klausimą atsakei teigiamai, dėl šios priežasties pats metas imtis pokyčių. Nusprendei, kad visgi nori sekti jų pavyzdžiu, siekti produktyvumo profesinėje srityje ir sulaukti astronominio dydžio sėkmės? Sveikinu!
Pradėk nuo dėkingumo ir nuostatų atnaujinimo
- Kas rytą prabudęs jauskis dėkingas už tai, kad išaušo nauja diena, nuvyk į šalį neigiamas emocijas.
- Vietoj pranešimų socialiniuose tinkluose, užsirašyk naujai kilusias idėjas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką bei nuomonę apie save, pagerinti miegą ir išlaikyti sveikus sąnarius. Moksliniai tyrimai parodė, kad mankšta sumažina depresiją ir nerimą bei padeda geriau susidoroti su stresu.
- Žinoma, ne į visus laiškus reikia atsakyti. Sėkmingi žmonės atsifiltruoja svarbiausius, nes atsakinėdamas į bereikšmius pranešimus eikvoji daug protinių resursų.
Savęs pažinimas kaip socialinio sąmoningumo pagrindas
Ar galima tikėtis sėkmingai vadovauti ir daryti įtaką kitiems, jei nesugebate kontroliuoti savęs? Savęs pažinimas padidina socialinį sąmoningumą, arba empatiją. Kitaip tariant, kuo geriau pažįsti save, tuo geriau supranti kitus. Čia neslypi jokia ironija. Susitikimai su jais padeda pasisemti įkvėpimo, pasidalinti idėjomis, pažvelgti į gyvenimą pro platesnių galimybių prizmę.
Minties valdymas ir jo poveikis sveikatai
Ar gali žmogaus mintys turėti įtakos sveikatai, gyvenimo trukmei ar net genetiniam amžiui? Garsus neurobiologas, mokslininkas ir „New York Times“ bestselerių autorius Džo Dispenza į šį klausimą atsako tvirtai - taip. Pasak statistikos, tik apie 10 % mokslininkų tiria žmogaus smegenis, o vos 2 % gilinasi į pasąmonės sritį. Nepaisydamas skeptikų, Dispenza jau daugelį metų įrodinėja, kad kiekvienas žmogus gali pakeisti savo realybę, jei išmoksta sąmoningai valdyti mintis bei emocijas. Dispenzos tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys gali transformuotis vos per kelias dienas. Mokydamasis reguliuoti savo būseną, kiekvienas gali išsiugdyti „teisingo“ mąstymo įprotį: pyktį ir baimę pakeisti džiaugsmu bei dėkingumu. Tokia vidinė transformacija daro įtaką imuninei sistemai, mažina streso hormoną kortizolį, skatina naujų neuronų augimą, o kai kuriais atvejais netgi gali sulėtinti senėjimo procesus.
Vienas įkvepiantis pavyzdys - motina iš Vokietijos, kuriai gydytojai buvo prognozavę vos kelis gyvenimo mėnesius dėl vėlyvos stadijos vėžio. Atsisakiusi gyventi praeities nuoskaudomis, ji pakeitė savo požiūrį, pradėjo medituoti, ugdė dėkingumą ir kasdien žengė mažus žingsnius į naują save. Rezultatas - visiškas pasveikimas. Dispenza šią istoriją grindžia moksline išvada: genai savaime nesukelia ligų. Dispenzos kelionė į šią sritį prasidėjo po tragiškos automobilio avarijos. Gydytojai jam siūlė stuburo operaciją su implantais, tačiau jis pasirinko kitą kelią - gijimą minties galia. Devyni mėnesiai kasdienių praktikų leido jam visiškai pasveikti ir paskatino imtis sąmonės galimybių tyrinėjimų.
Sprendimas apie naują sau: atsikratyk rutinos
Priimkite sprendimą. Nuspręskite, ką paliekate praeityje, o ką perkelsite į ateitį. Sulaužykite rutiną. Kartodami tuos pačius veiksmus tikimės kitokio rezultato - tai, pasak A. Einšteino, kvailystė. Gyvenkite ateities emocijomis. Mažinkite stresą. Skirkite laiko. Dispenzos požiūris iš esmės kviečia kiekvieną žmogų prisiimti atsakomybę už savo būseną ir sveikatą. „Geriausias būdas numatyti savo ateitį - ją susikurti“, - reziumuoja mokslininkas.
Stresas kaip kasdienė realybė: kaip jį suprasti ir valdyti
Žodį „stresas“ išgirsi kone kasdien - jį kelia automobilių spūstys, prasti vaikų pažymiai, laiku nepristatyta siunta su kačių ėdalu ir t. t. - daugybė kasdienių dalykų. „Tikrai, kalbant apie stresą pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, - kad tai nuvalkiota tema, kad kiekvienas žino fiziologinius ir psichologinius jo keliamus pokyčius. Net studentai dabar skaito paskaitas ir veda seminarus apie stresą“, - sako psichoterapeutė R. Germanienė. Ji paaiškina, kad stresą sukelia konkretus įvykis, bet dažnai žmonės vargina ne pats stresas, o įsivaizdavimas apie jį.
Ji pateikia pavyzdį apie kiškį: kiškis gyvena šia akimirka - stresinėje situacijoje jis jaučia stresą, jai praėjus - nebe. O žmogus neatsipalaiduoja, priešingai, dažnai dar daugiau prisifantazuoja... Tai iliustruoja, kaip vaizduotė gali kurti didžiulį stresą. Emocijų lygmeniu žmogus susinervina, įtūžta, kyla panikos priepuoliai. Diena iš dienos jis gyvena apimtas frustracijos ir nė nejaučia, kad ji tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą.
Pasak psichoterapeutės, kai kuriuos stresą keliančius veiksnius galima valdyti. Tačiau kartais nuo mūsų valios ar pastangų jie nepriklauso - pavyzdžiui, automobilių kamštyje. Tačiau išlikti ramiam galima ir reikia įgyti sąmoningumą bei požiūrį. Anot Viktorą Franklį, „brandus žmogus“ supranta, kad jis pats gali rinktis - būti tame chaose ar nebūti. Tai drąsa pasirinkti. Ši mintis jungia su Schopenhauerio teigimu, kad didžiausią stresą gali sukelti įsivaizduojami lūkesčiai.
Voverės ratas ir prasmės paieška
Dažnam pažįstama padėtis, kai užsisukęs nesėkmių rate, užuot ėmęsis veiksmų ištrūkti, vis įsisenėja pasiteisinimai. Tai vadinama voverės ratu: aktyvumo stoka - vengimo reakcijos. Jei netenkama darbo ar ilgiau laukiama naujojo darbo paieška, žmogus gali pradėti manyti esąs nieko vertas, išsivysto depresija. Svarbu nesustoti, pradėti iš naujo - tai raktiniai žodžiai kaip inkarai. Patirtis ir sveikas protas yra vertingos vertybės net šioje dinamikoje.
Šiuolaikinės ugdymo praktikos ir antropoceno kontekstas nagrinėja, kaip žmogaus santykis su gyvūnais ir aplinka keičia požiūrį į save bei pasaulį. Pasak M. Gutausko, turime permąstyti antropocentriškumą ir kurti naują etiką, kuri labiau atsakytų į gyvūnų ir visos ekosistemos poreikius. Etiška gyvensena, kurioje kiekviena gyva būtybė yra tikslas savaime, susieja žmonių veiksmus su atsakomybe už kitus, o ne tik su naudumu.
Ateities kartos: vaikų ir jaunimo santykis su gamta
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad šiuolaikinėse urbanizuotose aplinkose vaikų ryšys su gamta nyksta. Antropoceno vaikų problema - jie jaučia nerimą dėl pasaulio pabaigos, bet jų bendravimas su gyvūnais nėra pasyvus: jie nori būti susiję su gyvūnais net ir nepasirodančiuose ryšiuose. Margaret Somerville pasiūlė antropoceno vaikų koncepciją: jie patiria daugybę įtampų dėl greitai kintančio pasaulio, tačiau taip pat reikalauja etinės atsakomybės už juos augančius vaikų.
Tyrimai rodo, kad ugdymo praktikos turi būti pritaikytos prie klimato kaitos iššūkių, viešųjų parkų ir mikro-mokymosi kontekstų. Pavyzdžiai iš Lietuvos: pamokos apie gyvūnų nykimą, klimato kaitos tematikos ir fenomenais grįstas ugdymas padeda vaikams suvokti įvairovę ir ryšį su gamta. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu skatinti vaikų aiškią, tačiau empatišką santykį su gyvūnija ir aplinka.
Matavimo ir nuoseklumo svarba praktikoje
Keli pavyzdžiai iš praktikos rodo, kad svarbu ne tik žinoti teoriją, bet ir įtraukti ją į kasdienį gyvenimą. Pasak estetikos ir ugdymo tyrėjų, reikia sukurti sąmoningumo praktiką, kuri padėtų žmonėms ne tik suprasti stresą, bet ir įsitraukti į teigiamas, lankstesnes reakcijas į kasdienes situacijas. Ši praktika gali būti susieta su mąstymo formavimu, kuris kuria „teisingo“ mąstymo įprotį - pradėti iš naujo, skirti dėmesį svarbiausiems tikslams ir veikti sąmoningai.
Tikslūs patarimai praktikai
- Renkis savo prioritetus ir atsikratyk bereikalingų užduočių.
- Praktikuok dėkingumą ir kasdienį meditaciją ar trumpas ramybės minutes.
- Rauk į vieną vietą svarbiausias idėjas vietoje socialinių tinklų.
- Mažink stresą: pakartok, kad ateitis priklauso nuo šiuo metu priimtų sprendimų.
Šis straipsnis jungia diskusijas apie mąstymo vaidmenį žmogaus sveikatai, gyvenimo trukmei ir socialinio įtakingumo plėtrai, taip pat apžvelgia antropoceno kontekstą ugdymo praktikoose ir vaikų santykį su gamta.