Klausimas „amžinai bręsti ar šiaip gyventi?“ kyla iš aplinkos, kurioje gyvenu. Šiame straipsnyje nagrinėsime pasirinkimų ir dorovės ratą, kurio dalys - puslapiai Pasirinkimai ir Dorovės ratas - veda į Dievo atsakymus, iš kur jų kyla požiūris į save ir į Dievą. Pagrindinis tikslas - permąstyti savo santykį su požiūriu, kur iškyla klausimai: iš kur jis kyla, kaip Dievą laikyti grynu sąmoningumu ir kaip suvokti Dievą bei amžinąjį gyvenimą kaip grynąjį sąmoningumą.
1 dalis: Pasirinkimai - kaip išgyvenimų apytaka formuoja mūsų valią
Pasirinkimai grindžiami išgyvenimo apytaka - viso mechanizmo centras yra sąmonės ir pasąmonės santykis, jų tarpusavio ryšiai, bei kaip šie trejybės rėmai įtakoja mūsų vertybes. Išgyvenimo apytaka leidžia žmogui išeiti už savęs, tyrinėti savo valią ir įsitikinimus, o Dievas įsijungia per savo sąlygų ir sąmoningumo paketą. Savastis - tai daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė) ir asmuo (sąmoningumas) - kurie kartu sudaro mūsų kelionę iš savęs į Dievą.
Dešimtgubas kelias ir Dešimtgubos ratai padeda įsivaizduoti platesnę kosminę tvarką: Dievo plotmę atitinka išėjimai už savęs, o žmogaus plotmė - išgyvenimai, išskiriantys asmenybę. Išgyvenimo apytaka siūlo suprasti, kaip sąmoningumas, sąmonė ir pasąmonė susilieja į vieną tvarų dinamikos modelį, kuriame Dieve įsiklauso ir atsako į mūsų klausimus. Taip gimsta „Koks Aš esu?“ ir „Koks Dievas yra?“ - klausimai, kurių atsakymai formuoja mūsų perspektyvą į Dievo būtinumą.
2 dalis: Dorovės ratas - kaip išgyvenimai formuoja mūsų pasirinkimus
Dorovės tyrimo šerdis - sąmoningėjimas kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas bei jų tarpusavio santykio nustatymas. Dorovė tiria pasirinkimus tiek asmeniniame gyvenime, tiek istorijoje, naudojant pavyzdžius iš Holokausto - kaip žmonės elgėsi teigiamai ar neigiamai. Antrasis iš keturių mokslų, kuris Dievą tiria mano tyrime, yra klausimas: „Koks Dievas yra?“ Dievas tyrimas yra grįstas Sūnaus požiūriu: Dievas yra neapibrėžtas, o Aš esu apibrėžtas Dievas, tad savastis. Šiuose tyrimuose Dievo klausimas keliasi: „Kaip pasiekti kiekvieną žmogų geranoriškai?“ ir „Kur slypi negeranoriškumo ištakos?“
Ateikime prie praktikos: pasirinkimai, kuriuos mes darome, veikia mūsų laisvę ir mūsų santykį su bendrija. Grupinis mąstymas gali būti pavojingas, kai sprendimai priimami be įvairovės balsų; todėl svarbu skatinti „maištautojus“ ir kitokią nuomonę, kad priimtas sprendimas būtų išsamus ir naudingas visiems. Pagrindinis dėmesys - ar mes pasirenkame gyventi su Dievu, ar gyvename tik savo žinojimu, ir kaip sąmoningumas bei valia formuoja mūsų pasirinkimus. Išgyvenimo apytaka apima sprendimų priėmimo pagrindus, biteles tarp sąmonės ir pasąmonės, jų įtakas mūsų postūmiams ir atsakymams.
3 dalis: Dievo sąmoningumas ir mūsų santykis su Dievu
Dievas laikomas grynu sąmoningumu: Dievas tyria Koks Dievas yra, o žmogus - Koks Aš esu? Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo gelmėse; šis ribų suvokimas ugdo mūsų valią, leidžiančią atsiplėšti nuo savęs. Dievą suvokti kaip grynąjį sąmoningumą reiškia aiškiai išskirti Dievo veiklą ir žmogaus veiklą išgyvenimų apytakoje. Išgyvenimo apytaka atsako į klausimą „Koks Aš esu?“ ir tuo pačiu metu tyrinėja „Koks Dievas yra?“
Trejybės ratas atspindi Dievo šokį: daiktas (realybė), eiga (laikas), asmuo (sąmoningumas). Dievo sąlygos atsiranda ir plėtojasi per Sąmoningumą: Dievas šoka Dievo Sūnaus požiūriu, o žmogus turi savo Aiškinimus - sąmoningumą, kurį įtvirtina sąmonė. Taip siekiama suvokti santykį tarp Dievo ir žmogaus, kuris atsiskleidžia išgyvenimais. Dievas yra būtinas - be Jo egzistuoja tarpas; tarpas įveda į laipsyną, kuris suaktyvina žmogaus ir Dievo santykį Dešimtvėjnėse pakopose.
4 dalis: praktiniai klausimai tyrimui - kas aš esu ir kaip tenka Dievui?
Į klausimą „Koks Aš esu?“ atsakyti gali tik sąmoningumas. Sąmoningumas yra Dievo atsisakymas savęs: tai Dievo pripažinimas, Dievo išvirkštinė pusė. Išgyvenimo apytaka sujungia šias dvilypias nuostatas į vieną sandarą: sąmoningumas - dieviškos valios išraiška; pasąmonė - Dievo sąlygų pasireiškimas. Grynas sąmoningumas leidžia įsijautimą ir atsitokėjimą sujungti į vieningą veikimą, o tikroji laisvė atsiranda per Dievo priėmimą ir kitų požiūrių priėmimą į bendrą visumą.
Taigi, kelias į dorovę prasideda nuo vertybių - ar pasirenkame Dievo valią, ar savo valią. Dorovės tyrimą lemia sąmoningėjimas, kuris išskiria sąmonę ir pasąmonę ir nustato jų tarpusavio santykį. Dievo troškimai pradedami per savarankiškumą, pereinama į užtikrintumą, ramybę ir meilę - visas šias pakopas sujungia trejybės ratas. Rezultatas - Dievas visapusiškai sutampa su Dievu žmoguje, ir žmogus savo vertybe bei klausimais tampa tiksliai išsakytas.
- Dievas yra būtinas, ir Jo „kodėl“ veda į meilę kaip pagrindinę prasmę.
- Valia eina iš vertybių - išgyvenimo apytaka grįsta sandara leidžia pasirinkti tarp Dievo ir pasaulio.
- Sąmoningumas išreikštas per tris tarpus: savastis (daiktas), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas).
5 dalis: socialiniai vaidmenys, komunikacija ir dorovės tyrimai
Socialiniai vaidmenys - tai elgesio modeliai, kuriuos visuomenė laukia iš individo turėdama tam tikrą padėtį ar funkciją. Vaidmenų apibrėžtumas gali būti formalus ar neformalūs; konfliktai kyla, kai vaidmenys prieštarauja vienas kitam. Socialiniai vaidmenys ir dorovė formuoja asmenybės raidą bei elgesį: atlikdami vaidmenis, žmonės įsisavina tam tikras vertybes ir normas, kurios vėliau tampa jų dalimi. Senatvėje vaidmenų įvairovė mažėja ir kyla diskriminacija, todėl svarbu skatinti įvairovę ir dialogą tarp kartų.
Gruodžioje sugrįžtų į praktinį pavyzdį apie grupinį sprendimą: grupės nariai dažnai mąsto panašiai dėl panašių vertybių, todėl kyla „grupinio mąstymo“ rizika. Todėl svarbu įtraukti kritikus ir maištautojus, kurie gali pateikti alternatyvius faktus ar požiūrius. Asertyvusis elgesys - tai gebėjimas ne agresyviai, bet tvirtai užtikrinti savo nuomonę, išlaikant pagarbą kitų nuomonių atžvilgiu. Tai įmanoma per aiškius argumentus ir konstruktyvų dialogą, taip pat pritaikytas frazes, kurios neįskaudina kito žmogaus jausmų.
„Aš myliu tave“ - šiuo žodžiu prasideda ir baigiasi daugelyje santykių. Tačiau meilė taip pat reikalauja atsakomybės: priimti Dievo besąlygišką meilę ir atsisakyti savęs siekio, peržengiant ribas - tai kelias į naują savivertę ir išorės kūrimą. Brandinant valią ir dorovę, mes peržengiame ribas tarp savęs ir pasaulio, įtraukdami Dievą į savo kasdienybę.
6 dalis: praktinės įžvalgos Lietuvos kontekste
Apklausos rodo ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio bei aplinkybių. Holokausto pavyzdžiai ir Lietuvos žydų klausimai - apie tai, kaip žmonių nusistatymo pokyčiai gali pakeisti visuomenės požiūrius ir elgesį. Analizė taip pat svarbi: kaip pasireiškia laisvė, kaip praėjus laikui gali keistis tapatybė ir kaip žmogus gali įsivardinti savo požiūrį Dievo troškimų paveiksluose. Dorovės tyrimai išryškina sąmoningėjimą, kuris leidžia pasirinkti savo valią ir atkreipti dėmesį į kitus požiūrius, siekiant bendrosios gerovės.
tags: #grindzia #savo #poziuri #paaiskinimas