Neįgalaus jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką tematiką vis dažniau nagrinėjama ne tik socialiniuose tyrimuose, bet ir tampa politinių debatų ir socialinės politikos objektu, apimančiu įvairius institucinius, struktūrinius, ekonominius, vertybinius ir kt. kontekstus. Straipsnyje aptariama per pastarąjį dešimtmetį edukologijos moksle įsitvirtinusi kiekybinių ir kokybinių tyrimų konkurencija ir jos iššūkis Lietuvos mokslininkų metodologinei kultūrai kaip edukologinių tyrimų rezultatų pripažinimo pagrindinei sąlygai. Dėstytojų bei jų studentų savireguliacinio mokymosi procesų pažinimas tampa ypatingai svarbiu veiksniu, siekiant sėkmingai taikyti ir naudoti internetinius socialinius tinklus universitetinių studijų metu. Tyrimo objektas - savireguliacinio universiteto dėstytojų bei jų studentų mokymosi socialiniuose internetiniuose tinkluose sąlygos bei strategijos. Esminis tyrimo klausimas: kaip vyksta universitetų dėstytojų ir jų studentų savireguliacinis mokymasis socialiniuose internetiniuose tinkluose?
Grindžiamosios teorijos kontekstas ir tikslai
Tyrimo metu įgyvendinta konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos (CGT) metodologija. Virtualios ir realios tikrovės konvergencija yra universitetų studentų savireguliacinio mokymosi virtualioje erdvėje pagrindas. Iš viso tyrime dalyvavo 12 respondentų. Rezultatai parodė, kad dviejuose kontekstuose - akademinės komunikacijos ir virtualaus mokymosi - vyksta savireguliacinis mokymasis. Savireguliacinį mokymąsi veikia ir formuoja besimokančiojo ir organizacijos priklausomybės sąlygos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, išryškėjo du mokymosi kontekstai: virtualaus mokymosi ir akademinės komunikacijos. Tyrimo tikslas - aprašyti grindžiamosios teorijos taikymo ypatumus edukologinio kokybinio tyrimo procese.
Grindžiamosios teorijos pagrindai
Grindžiamoji teorija yra vienas iš natūralistinės - induktyvios paradigmos taikymo galimybių, kurią pagrindą sudaro fenomenologija ir simbolinė interakcija. „Teorijos“ terminas susijęs su šios metodologinės paradigmos tikslu - išplėtoti arba pagrindžiančią tiriamą fenomeną edukologijos teoriją (tam tikrų realybės dalių aprašymas), arba formalią teoriją (generalistinę teoriją apie konkretų tiriamą fenomeną). Pagrindinis grindžiamosios teorijos kokybinių tyrimų kodavimo ir analizės proceso etapas yra rūšiavimas: duomenų segmentų tvarkymas pagal jų panašumus ir skirtumus po to, kai jie buvo transkribuoti ir suskirstyti į segmentus. Tyrėjai koduoja duomenis, atidžiai nagrinėdami kiekvieną informacijos dalį, kad nustatytų reikšmingus vienetus arba segmentus. Tuomet duomenys klasifikuojami pagal aprašomąsias etiketes arba kodus. Kodai lyginami, analizuojami ir siejami, todėl kodavimo proceso eigoje susiformuoja temos ir kategorijos.
Metodinė nuorašas: kaip gimsta teorija
Tyrimo dalyviai aktyviai konstruoja žinias, kurios yra jų sąveikos su tyrėju rezultatas, ir tai yra pagrindinė grindžiamosios teorijos tezė. Naudojant nuolatinius palyginimus ir teorinę atranką, grindžiamosios teorijos metodas leidžia teorijoms atsirasti iš duomenų, priešingai nei tradicinis dedukcinis tyrimas, kurio metu teorijos tikrinamos remiantis duomenimis. Tyrimo proceso metu tyrėjai nuolat renka, koduoja ir analizuoja duomenis. Duomenys renkami ir koduojami vienu metu, o analizės eigoje sukuria kategorijas ir subkategorijas. Serendipity modeliai atsiranda iš netikėtų atradimų duomenų analizės proceso metu, skatinant įžvalas ir naujas perspektyvas. Taip pat pabrėžiama, kad rašymas yra svarbus sklaidos ir koncepcijų kūrimo proceso etapas: tyrėjai nuolat analizuodami ir šifruodami duomenis kuria teorines įžvalgas ir koncepcijas, kurios vėliau išreiškiamos rašytinėje formoje. Įdomus grindžiamosios teorijos kokybinio tyrimo aspektas yra jau egzistuojančios teorijos naudojimas, o CGT skatina bendradarbiavimą su dalyviais ir laiko žinias kaip bendrą kūrimo procesą.
Kodavimas, analizė ir kategorijų kūrimas
Kodavimo karkasai ir jų svarba: pradinis kategorijų sąrašas gali būti sudarytas iš duomenų arba iš anksto nustatytų kodų rinkinio. Tyrėjai kuria sąvokų žemėlapių įrankius (pvz., Mind the Graph) ir taiko tyrimų valdymo priemones (Zotero, Mendeley) duomenų ir literatūros apžvalgoms organizuoti. Pagrįstosios teorijos procese pagrindiniai etapai apima duomenų rinkimą, jų kodavimą ir nuolatinį palyginimą, taip pat koncepcijų kūrimą, atmintinių užduotis ir serendipity modelius. Rūšiavimo procesas - duomenų segmentų tvarkymas ir identifikavimas dėsningumų, kuris leidžia sukurti kodavimo sistemą. Teorijų kūrimas ir sklaida priklauso nuo rašymo: tyrėjai nuolat šifruodami duomenis kuria teorines įžvalgas ir koncepcijas, kurios vėliau ryšiuojamos į didesnes kategorijas. Tyrimo raida remiasi nuolatiniu reiškinių apmąstymu ir interpretuoju kūrimu.
Kokybinė tyrimo dirbtuvė: praktiniai aspektai
CGT kaip požiūris skatina aktyvų tyrėjo įsitraukimą į analizę, atsižvelgiant į savo įtaką duomenų interpretacijai. Kritinis realizmas suteikia papildomą perspektyvą: pripažindamas egzistuojančią išorinę realybę, tyrėjas siekia atskleisti mechanizmus ir struktūras, formuojančias socialinius reiškinius. Pagrįstosios teorijos kokybinio tyrimo privalumai - tikslių procedūrų naudojimas generuojant teoriją, lankstumas ir sistemiškumas, tikslios duomenų analizės procedūros. Tačiau tyrimai turi ir apribojimų: dalyvių skaičius dažnai mažas, nes prioritetas teikiamas gilumui. Iteracijos ir refleksijos procesai bei įrankiai užrašams, duomenų valdymui ir vizualizacijai - svarbūs komponentai siekiant patikimo ir nuoseklaus tyrimo rezultato. Pasaulio dėsningumų ir ryšių atskleidimas gali būti praturtinamas naudojant CGT kokybinius tyrimus įvairiose profesinėse srityse.
Praktiniai pavyzdžiai iš tyrimo konteksto
Šio straipsnio kontekste grindžiamosios teorijos taikymas siekia išplėsti edukologinių tyrimų supratimą apie savireguliacinio mokymosi dinamiką universitete: kaip dėstytojai ir jų studentai jungia akademinę komunikaciją ir virtualų mokymąsi, kokią įtaką turi asociatyvios ryšio formos ir kontekstai bei kokios strategijos skatina efektyvų savireguliavimą. Tyrimas rodo, kad savireguliacinio mokymosi procesai yra priklausomi nuo organizacijos ir besimokančiojo kontekstų, o tai atrama planuojant ateities universiteto mokymosi politiką. Pagrindinės struktūros ir koncepcijos, išryškintos tyrime, gali būti naudojamos kuriant įrankius ir priemones, padedančias studentams efektyviau planuoti, monitoruoti ir įvertinti savo mokymosi veiklas.
Įrankiai ir metodinės gudrybės
- Duomenų rinkimo metodai: interviu, stebėjimai ir dokumentų analizė.
- Kodavimo įrankiai: atvirojo kodo, axioidiniai ir atrankiniai etapų kodavimai.
- Analizės įrankiai: nuolatinis palyginimas, koncepcijų žemėlapiai ir teorijų kūrimas.
- Programinės įrangos pagalba: Evernote/Microsoft OneNote užrašų kaupimui, NVivo/MAXQDA kokybiniam duomenų analizavimui.
- Vizualizacijos: sąvokų žemėlapio įrankiai, pavyzdžiui Mind the Graph, siekiant iliustruoti sąsajas ir dėsningumus.
Tyrimo išskyrimai
Grindžiamosios teorijos studija pabrėžia, jog svarbu laikytis sistemingo ir pasikartojančio proceso, duomenims rinkti, koduoti, analizuoti ir naujai interpretuoti. Svarbiausia - atmintinės, kurios fiksuoja tyrėjo mintis, įžvalgas ir interpretacijas, užtikrinančios tyrimo patikimumą ir griežtumą. Apytiksliai replikinė tyrimo eiga apima: pradinis duomenų rinkimas, atvirasis kodavimas, nuolatinis palyginimas, atrankinis kodavimas, konceptų kūrimas ir teorijų plėtojimas, serendipity modeliai netikėtų atradimų atveju, bei išvadų dokumentavimas tyrimo ataskaitoje.