Elektrinis šildymas pasiteisina tuomet, kai nėra galimybės ar noro naudoti kitą šilumos šaltinį - dujas, kietąjį kurą ar šilumos siurblį, arba kai norima pašildyti nedideles patalpas ir mažus grindų plotus - vonios kambarį, holą, priepirtį ir pan. Taip pat ekonomiškai pasiteisina A+ klasės ar pasyviuose namuose, kur šilumos poreikis nedidelis. Tokiu atveju nereikia katilinės, elektrinį šildymą įrengti pigiau, labai patogu jį valdyti.
Neretai elektra šildomos grindys įrengiamos kaip dubliuojanti šildymo sistema. Elektrinis šildymas įgyvendinamas paklojus kabelius arba elektrinius šildymo kilimėlius. Grindų šildymo kilimėlis - tai tas pats elektrinis kabelis, tik jau pritvirtintas prie lankstaus tinklelio, o kilimėlio paklojimas daug greitesnis ir paprastesnis. Kilimėlius verta rinktis tada, kai taupomas patalpos aukštis, kai ant grindų negalima lieti storesnio betono sluoksnio. Ant elektrinio šildymo kilimėlio galima tepti klijus ir klijuoti plyteles.
Prieš įsigyjant grindų šildymo sistemą reikia įsitikinti, ar jai pajungti užtenka elektros galingumo. Paprastai įrengiant šildomas grindis sausose patalpose, reikia 80-100 W/kv. m, šlapiose - 125-150 W/kv. m, patalpose su aukštomis lubomis - 150-200 W/kv. m. Iki 40 proc. elektra šildomų grindų energijos sąnaudų priklauso nuo termoreguliatoriaus pasirinkimo. Geriau rinktis tikslesnius elektroninius nei elektromechaninius; be to, elektroniniuose reguliatoriuose yra programavimo funkcija, kai galima nustatyti, kad šildymas tam tikru laiku išsijungtų, vėl įsijungtų ir t. t.
Grindų danga virš elektra šildomų kilimėlių gali būti iš bet kurios medžiagos, jei tik gamintojas nenurodo, kad tokiam tikslui netinkama. Grindų šildymo kabelius galima montuoti į 3-5 cm storio betono sluoksnį. Tokie kabeliai pigesni, tačiau jų įšilimo laikas ilgas - 4-6 val. Tokiu atveju geriau naudoti kilimėlį arba ploną kabelį tiesiog į plytelių klijus ar išlyginamąjį sluoksnį, kad šildymas įšiltų greičiau (apie 45-60 min.). Efektyvesnė sistema bus, jei po kabeliais paklojama speciali šilumos izoliacinė plokštė - grindų konstrukcija įšyla maždaug per 20 min. Tokia sistema turi platesnį potencialą derinti šildymą su vandens pašildymu karšto vandens ruošimui.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris: į grindų vamzdyną atitekančio vandens temperatūra apie 25-40 laipsnių C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28-29 laipsnių C. Dėl didelio grindų inertiškumo jų įšilimo ir ataušimo laikas yra ilgas, o efektas, įjungus šildymą, jaučiamas po kelių valandų. Kad grindinis šildymas būtų efektyvus, rekomenduojama parengti projektą, kuriame numatomas vamzdžių skersmuo, išdėstymas, tvirtinimas ir atstumai bei valdymo sistema. Grindinio šildymo vamzdynas montuojamas iš plastikinių tam skirtų vamzdelių; įprastai pasirenkamas 16-20 mm skersmuo.
Armatūros tinklas bet kurioje patalpoje reikalingas, tad vamzdelius galima rišti tiesiog prie armatūros. Betono sluoksnis virš vamzdelių turi būti nustatyto storio (dažniausiai apie 4-5 cm). Jei sluoksnis per plonas, vietose tarp vamzdelių įšyla mažiau, o paviršius prie jų - labiau. Norint palaikyti norimą oro temperatūrą patalpoje, būtina reguliuoti į grindinio šildymo sistemą patenkančio šilumos srauto kiekį. Reguliavimo principas paprastas: kai pasiekiama norima temperatūra, uždaroma šilumnešio cirkuliacija atitinkamame kontūre. Tai reiškia, kad grindys veikia kaip prietaisas valdomas termostatais ir kolektorių vožtuvais.
Grindų šildymo valdymo sistema išsiskiria daugiau funkcijų nei radiatorių termostatai: galima periodiškai įsijungti/ išjungti, įjungti pagal laiką, naudoti poilsio ar užšalimo režimus ir pan. Taip pasiekiama tikslesnė temperatūra, didesnis komfortas ir mažesnės energijos sąnaudos. Dauguma šių sistemų leidžia valdyti temperatūrą ir nuotoliniu būdu arba automatiškai reaguoti į laiką.
Pagal šio straipsnio įžangą, šiame tekste trumpai aptariama trijų pagrindinių tipų sistema: šildymo kabelis, šildymo kilimėlis ir infraraudonųjų spindulių plėvelė. Šildymo kabeliai laikomi universaliausiu variantu: klojami zigzagu, jų atstumas tarp linijų reguliuojamas pagal patalpą; kilimėliai yra tas pats kabelis, tik pritvirtintas prie tinklo, todėl paklojimas greitesnis ir paprastesnis, todėl dažnai renkamasi renovacijai. IR plėvelė yra plona, greitai įšyla ir atvėsta, tačiau negalima kloti po plytelėmis, nes ji nėra suderinta su klijais ir betonu.
Didelis svarstymas renkantis grindų šildymo kabelius - kiekviena patalpa turi turėti atskirą grandinę nuo skydelio. Kiekviena šildymo zona turi savo grandinę: kabeliai turi būti įjungti atskirai jūsų skydelyje, o prie kiekvieno termostato turi būti įvestas maitinimo kabelis (3×1,5 mm² nuo skydelio) ir grindų jutiklio laidą (2×0,5 mm², apsauginiame vamzdyje grindyse). Dažna klaida: grindų klojėjas nepaliko vamzdelio jutikliui, todėl sugendus jutikliui gali tekti naikinti grindis. Programuojamas termostatas su naktiniu režimu gali sutaupyti 20-30% elektros lyginant su paprastu. Išmanus termostatas su Wi-Fi suteikia dar daugiau galimybių išjungti šildymą kai esate išvykę.
Termostatas montuojamas 1,2-1,5 m aukštyje nuo grindų. Jei šildymo kabelis klojamas tiesiai ant betono be termoizoliacijos, apie 30% šilumos nuodeina į perdangą ar gruntą. Todėl būtina naudoti termoizoliacinę plokštę (XPS arba EPS, 20-30 mm) po šildymo kabeliu - tai sumažina energijos suvartojimą 25-35%. Termostatas įsijungia ir išsijungia pagal nustatytą temperatūrą, o su gera izoliacija ir programuojamu termostatu suvartojimas gali būti 30-40% mažesnis.
Prieš klojant: reikia paruošti atskirą grandinę nuo skydelio - kabelis, automatas, RCD; klojimo metu: patikriname kabelio varžą prieš užpylimą - pažeidimo atveju po betono rasti negalima. Kainos ir dėl to planuojant būtina įvertinti ploto, galios ir režimo faktorius. Vonios kambariuse pvz., 80 W/m² gali būti per mažai, todėl svarbu įvertinti plotą, izoliaciją ir teisingą jutiklio bei grandinės vietą. Jei įrenginiai teisingai suprojektuoti, elektros sąnaudos gali būti mažesnės, o kilimas lobia šilumos charakteristikas.
Montavimo ir testavimo metu būtina laikytis saugos reikalavimų: pagal EST, EET ir EĮĮT reikalavimus, profesionalus elektrikas turėtų atlikti darbus. Kiekviena patalpa turi turėti atskirą kabelį ir termostatą; kabelių jungiamosios movos ir galinės movos turi būti toje pačioje aplinkoje kaip ir šildymo kabelis, o jų neturi būti per arti termoizoliacijos paviršiaus ar per stipriai priveržtos. Izoliacijos varža turi būti didesnė nei 0,5 MΩ; varža turi būti tikrinama prieš užliejimą ir po jo. Jei kabelis sugenda, galima naudoti XBM 302 movos pagalbą remontui.
Šaltai permąstant numerius, optimalus šilumos našumas gali būti nuo 80-120 W/m² sausoms patalpoms, 125-150 W/m² drėgnoms patalpos, ir 150-200 W/m² patalpos su aukštomis lubomis, priklausomai nuo to, ar šildymas bus papildomas ar pagrindinis. Jei planuojama naudoti grindinį šildymą po plytelių, išlyginamasis sluoksnis ir klijai turi būti pilnai išdžiuvę prieš įjungimą. Kilimėliai ir kabeliai gali būti skirtingo galingumo, o kilimėliai gali būti dalinami pagal poreikį, kad prisitaikytų prie skirtingų kambarių matmenų ir konfigūracijų.
11 Grindinio šildymo kolektoriaus žiedų nustatymas
Ekonominis aspektas: kilimas su mažesniu galingumu tinka patalpoms, kur aukštis svarbus, o kilimėliai lengvai įrengiami renovacijoje. Planuojant papildomą šilumą, daugumai patalpų dažnai aktualu 80-120 W/m² - tai suteikia komfortą be didelių energijos išlaidų. Be to, būtina įvertinti, ar grindų dangai tinka šildymas pagal gamintojo rekomendacijas ir ar paviršius išlieka stabilus po šildymo. Taip pat svarbu, kad kilimų ar kabelių kilimėlių plėtiniai ar iškirpimai neatpažeistų šildymo laidų ar jutiklių.
Kuo daugiau informacijos ir kokybės įsipareigojimų - tuo patikimesnė sistema. TASSU šildymo kabeliai turi gamykloje paruoštą jungiamąjį kabelį ir movas, kabelis negali būti trumpinamas - kiekvienoje patalpoje įrengiama atskira grandinė; pagrindinis kabelio galingumas priklauso nuo patalpos plotų ir šilumos poreikio. ThinMat kilimėlis montuojamas be betono sluoksnio, o jo klojimo schema paruošiama iš anksto. Platus pasirinkimas siūlomas ir iš infraraudonųjų spindulių plėvelių sprendimų, tačiau jų kaina dažnai didesnė, o naudotina tik tam tikromis situacijomis.
Kainodara, projektavimas ir įrengimas - tai trys pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti kruopščiai norint užtikrinti ilgalaikį patikimumą. Pasirinkus kokybiškus kabelius ar kilimėlius, laikytis gamintojo instrukcijų, atlikti varžos, izoliacijos ir jutiklio patikrinimus bei įrengti teisingą grandinę nuo skydelio - tai pagrindiniai principai, leidžiantys pasiekti efektyvią, ekonomišką ir patogią grindų šildymo sistemą.