Nepažįstami dalykai dažnai yra klaidingai suprantami. Taip pat yra daugybė klaidingų nuomonių apie grindinio šildymo veikimo būdą. Atėjo laikas vieną kartą tiesiai šviesiai ir visiems laikams viską paaiškinti. Prieš sugriaunant mitus, pirmiausia pažvelkime į skirtingus grindinio šildymo tipus.
Grindinio šildymo tipai ir jų taikymas
Šiuo metu yra du grindinio šildymo sistemų tipai: elektrinės sistemos ir hidraulinės sistemos, kurios veikia naudodamos karšto vandens cirkuliaciją. Hidraulinė sistema taip pat gali būti dviejų skirtingų infrastruktūrų, kurios žinomos kaip sausoji sistema ir šlapioji sistema, o skirtumas tarp jų - vamzdžių išdėstymas. Vandeniu veikianose sistemose vamzdžiai yra lygūs, o sausose sistemose vamzdžiai yra įrengti grindų plokštėse taip, kad veiktų kaip šilumos laidininkai.
Jūs dažniausiai matysite įrengtą „šlapiąjį“ hidraulinį variantą naujuose statybos projektuose, o „sausoji“ versija ir elektra veikiančios sistemos labiausiai tinka atliekant renovaciją. Tiesa, grindinio šildymo įrengimo kaina yra 30 % didesnė nei įprastų radiatorių įrengimas. Nepaisant to, grindinis šildymas yra ilguoju laikotarpiu atsiperkanti investicija. Tiesa, kad grindinis šildymas negeneruoja tiek šilumos kiek įprasti radiatoriai, bet jis generuoja pakankamai šilumos tam, kad sukurtų komfortišką aplinką. Sistema veikia tolygiai paskirstydama šilumą per visą grindų paviršių, todėl kambario temperatūra gali pasiekti iki 25 °C.
Žinoma, kad elektrinis grindinis šildymas veikia naudodamas elektrą, bet hidraulinė sistema veikia, naudodama karštą vandenį ir centrinį šildymą. Taip pat yra galimybė sujungti grindinio šildymo sistemą su šilumos siurbliu. Kadangi šilumos siurbliui reikia tik nedaug elektros energijos, jis taip pat veikia naudodamas atsinaujinančią energiją. Elektrinis grindinis šildymas veikia beveik taip pat greitai kaip ir radiatoriai, o hidraulinės sistemos reaguoja šiek tiek lėčiau. Bet tai nereiškia, kad jums reikės šalti, esant žemai temperatūrai.
Kaip pasirinkti sistemą pagal gyvenimo būdą
Svarbu suprasti, kaip galite nustatyti savo sistemą tam, kad ji atitiktų jūsų gyvenimo būdą ir jūsų vidaus patalpose palaikytų komfortišką temperatūrą. Gali nuskambėti kaip naujiena, bet jūs iš tiesų galite įrengti grindinį šildymą ne tik grindyse. Kad kambariai dar greičiau įšiltų, galima taip pat įrengti šildymą sienose ir lubose.
Grindinio šildymo gyvavimo pradžioje kambario temperatūra galėdavo pakilti iki net daugiau kaip 35 °C, o jei taip nutikdavo, pėdos galėdavo ištinti. Tačiau su šiandien rinkoje esančiomis sistemomis tokių reiškinių nebėra, ypač jei jūsų namas yra gerai izoliuotas. Grindinis šildymas neleidžia alergines reakcijas ar ligas sukeliančioms dulkių dalelėms cirkuliuoti.
Parketas, danga ir šiluminė varža
Jei atsižvelgsite į keletą faktorių, galite nesunkiai derinti grindinį šildymą su parketu. Vinilinė danga tinka grindiniam šildymui tik tada, kai dangos ir pakloto bendra šiluminė varža neviršija 0,15 m²K/W. Dėl didelio tankio ir mažo storio vinilas greitai įkaista ir efektyviai perduoda šilumą, todėl užtikrina mažesnes energijos sąnaudas. Inžinerinė mediena tinka grindiniam šildymui, jei gamintojas nurodo, kad danga gali būti eksploatuojama esant 27-29 °C paviršiaus temperatūrai. Kiliminė danga galima tik tuo atveju, jei visas sluoksnis virš šildymo sistemos (danga + paklotas) neviršija 0,15 m²K/W šiluminės varžos. Kiliminė danga turi būti žemo profilio, tankios struktūros ir pažymėta kaip tinkama naudoti su šildomomis grindimis.
Ką daryti, kai kyla gedimai
Šildymo sistemos remontas. Sugedusios šildymo sistemos remontą turi atlikti tik profesionalai. Tačiau Jūs, kaip ne specialistas, kai ką galite padaryti patys, jei šildymas neveikia. Ar šildymas įjungtas? Ar yra pakankamai kuro? Ar veikia cirkuliacinis siurblys? Ar šildymo vandens slėgis yra normalus? Ar šildymo sistemoje yra oro? Ar veikia termostatai? Ar tinkamai nustatytas šildymo reguliavimas? Ar valdymo įrenginys rodo klaidą? Taip pat gali būti, kad kaištis po termostatu įstrigo radiatoriaus vožtuve. Gali būti, kad termostatas sugedęs. Pasirinkite lėtą ir sistemingą gedimo tikrinimą, pradedant nuo paprastų atvejų.
Turint omenyje tokias dideles išlaidas, tampa aišku, kokios svarbios yra su šildymu susijusios profilaktinės priemonės. Atsižvelgiant į šildymo tipo reguliarią priežiūrą, kaina yra apie 100 eurų per metus, net mažesnė, jei pasirašyta priežiūros sutartis. Tai daug pigiau nei brangus remontas ar net priešlaikinis šildymo sistemos keitimas. Jei bute šalta, pirmiausia patikrinkite, ar įjungtas šildymas ir veikia cirkuliacinis siurblys. Jei šildymas buvo ilgai išjungtas, sistemoje gali susikaupti oras. Norėdami išleisti orą iš šildymo sistemos, pirmiausia įjunkite visus radiatorius. Tada, naudodami oro išleidimo raktą, atsukite oro išleidimo vožtuvą, kad oras galėtų išeiti. Kai tik ištekės šildymo vanduo, vėl užsukite vožtuvą. Paskui patikrinkite, ar vandens slėgis yra normalus.
Iš šildomų grindų išleisti orą sudėtingiau, šiam tikslui prireiks papildomos profesionalios įrangos. Kad pagaminta šiluma patektų į radiatorius, įprastai vandens slėgis turi būti 1,5-2 barai. Jei toliau esantys radiatoriai yra šalti, tai dažnai reiškia, kad slėgis yra per žemas. Patikrinkite slėgį manometre ir, jei reikia, pripildykite vandeniu. Paskui reikėtų išleisti orą iš šildymo sistemos. Jei radiatorius tinkamai neveikia, priežastis gali būti termostatas. Pakeiskite jį (jei įmanoma, pirmiausia veikiančio radiatoriaus termostatu patikrinkite, ar priežastis tikrai yra sugedęs termostatas). Gali būti, kad kaištis po termostatu įstrigo radiatoriaus vožtuve. Galite pabandyti jį atsargiai išlaisvinti ranka.
Norėdami pakeisti termostatą, pirmiausia išjunkite šildymą. Tada, naudodami tinkamus įrankius, atlaisvinkite varžto žiedą tarp termostato galvutės ir radiatoriaus vožtuvo, tada nuimkite termostatą. Prijunkite naują termostatą prie vožtuvo ir vėl priveržkite varžto žiedą. Įsitikinkite, kad naujas termostatas nustatytas taip, kad atitiktų šildymo nustatymus. Be to, atkreipkite dėmesį, kad yra įvairių termostato galvučių tvirtinimo būdų, bet dažniausiai naudojamas varžto žiedas.
Taip pat svarbu žinoti apie sistemų ilgaamžiškumą. Apskritai, šildymo sistemos naudojimo laikas yra apie 20-30 metų. Jei sugedusi šildymo sistema jau sena ir laukia brangus remontas, dažniausiai verta įsirengti naują šildymo sistemą, nes ji suvartos mažiau energijos ir taip apsaugos piniginę bei aplinką. Tas pats taikoma, jei šildymo sistema pradeda gesti per dažnai.
Kaip įrengiama grindų šildymo konstrukcija
Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausiai paplitę - elektra ir vanduo. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
PatalPOS turi būti apsaugotos nuo lauko oro poveikio. Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau kaip po 21 d. Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka. Taip pat svarbu, kad šildymo kontūrai būtų tinkamai suprojektuoti: skersinai ir išilginiai plokštelių tarpai, izoliacijos storis ir betono sluoksnio storis turi atitikti paskaičiuotas normas.
Temperatūrinės siūlės dažnai būtinos dėl betono plėtimosi. Jas įrengiama apie patalpos perimetrą ir durų angas, užkasant ją elastinga izoliacija. Jei patalpos plotas didelis, skersinės temperatūrinės siūlės būtinos; be jų grindų konstrukcija gali įtrūti. Mišrios šildymo sistemos dažnai naudoja dviejų temperatūrų vandenį, kai dalis patalpų šildoma grindimis, o kita dalis - radiatoriais. Tokiu atveju maišytuvo valdymas užtikrina, kad šildomų grindų kontūro vandens temperatūra būtų iki 55 °C, o viso pastato sistema dirbtų efektyviai.
Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Taip pat būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą avarijoms. Patikimai palaikyti norimą kambario temperatūrą padeda kambario temperatūros reguliatorius įrengtas ant sienos bei elektroterminės pavaros grindų kolektoriuose arba ant vamzdelių į patalpą atšakose. Programuojamas savaitinis termostatas leis reguliuoti temperatūrą net visai savaitei.
Klaidos ir patarimai
Afdrukai: Dažniausios klaidos kyla nuo netinkamo grindinio šildymo projektavimo ir montavimo. Teisinga darbų eiga: baigus grindų betonavimo darbus, grindys pradedamos šildyti ne anksčiau nei po 21 dienos, į sistemą tiekiant 25 °C vandenį. Vandens temperatūra turi būti pakeliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to žeminama iki pradinės. Per skaičiavimus verta palikti dėmesio teisingam betoniniam pagrindui ir aiškiems šiluminės varžos kriterijams.
Kita svarbi detalė - sklandus dangos pasirinkimas. Dangai reikia leisti šilumą labai gerai ir neturi skleisti nuodingų medžiagų. Grindų įšilinimas gali būti sudėtingas ir dažnai sukelia ilgesnį atvėsimą ar kaitinimo laiką, todėl zoninis šildymas ir tinkamas valdymas yra būtini. Reklamuojant grindinį šildymą būtina nepamiršti jo džiovinimo proceso ir teisingos ventiliacijos, kad nesumažėtų sveikata ar komfortas.
Grindų šildymo trūkumai: dėl grindų inertiškumo sunku tiksliai reguliuoti temperatūrą pagal pageidavimus, o įšildymo ir atvėsimo laikas yra ilgesnis nei radiatoriams. Tačiau teisingai suprojektavus ir įrengus, sistema suteikia tolygų šilumos pasiskirstymą ir komfortą visame kambaryje.
Kaip pašalinti pažeistos elektrinės grindų šildymo sistemos triktis – „King Electric“
Privalumai ir taikymo sritys
Vandens sistema su šilumos siurbliu arba šilumos siurbliu sistemos įrengimas gali būti optimaliausias variantas. Vandens sistema yra tinkama naujos statybos A+/A++ namams, o su šilumos siurbliu ji tampa dar efektyvesnė. Elektros grindinis šildymas dažniausiai naudojamas voniose, pavienėms zonoms arba renovacijose, kai nėra galimybių įrengti pilnos hidraulinės sistemos. Vinilinė, inžinerinė arba kiliminė danga turi atitikti tam tikrus šiluminės varžos reikalavimus, kitaip šiluma bus neteisingai paskirstyta.
Siekiant užtikrinti kokybišką sistemą, būtina periodinė profilaktika: tik profesionalai atlieka remonto darbus, o prevencijai rekomenduojama reguliari priežiūra ir diagnostika. Pavyzdžiui, patikrinimai, slėgio bandymai, nuotėkio vietos nustatymas be ardymo ir t. t. - visi būtini siekiant užkirsti kelią didelėms išlaidoms ateityje.
Kaip ilgainiui išlaikyti efektyvumą
Peržiūros ir atnaujinimai dažnai yra būtini: senesnės konvekcinės katilo sistemos turi būti laikui bėgant keičiamos į modernesnes, o šilumos siurbliai dažnai siūlo geresnį efektyvumą. Jei grindys pradeda gesti ar nešildo tinkamai, reikia tiksliai identifikuoti problemos vietą - ar tai yra oro, srauto ar slėgio klausimas, ar galbūt termostatas neveikia tinkamai. Taip pat svarbu laikytis konstrukcinių rekomendacijų dėl temperatūrinių siūlių ir tinkamo betono džiūvimo laikotarpio.