Pagrindinė tema - plytelių klojimas ir jų storis, nes nuo jo priklauso atsparumas, ilgaamžiškumas ir jaučiamas komfortas vidaus bei lauko zonose. Naudojamų medžiagų įvairovė leidžia pasirinkti tarpusavyje derančias plyteles ir klijus, siekiant užtikrinti kokybę bei ilgalaikį paviršių.
Plytelių klasifikacija ir jų skirstymas pagal dilumą
Plytelių skirstymas pagal dilumo klases padeda nustatyti, kur ir kaip gali būti naudojamos skirtingos plytelės:
- 1 dilumo klasė - sienoms;
- 2 dilumo klasė - sienos ir grindys be braižančių nešvarumų;
- 3 dilumo klasė - sienos ir grindys su mažai braižančiais nešvarumais;
- 4 dilumo klasė - sienos ir grindys su braižančiais nešvarumais;
- 5 dilumo klasė - intensyviai naudojamos zonos, didelė apkrova.
Rekomenduojama naudoti:
- Sienoms - įvairios dilumo klasės priklausomai nuo vietos;
- Grindims - zonos, kuriose tikimasi braižymų; atsparūs, lengvai prižiūrimi paviršiai.
Plytelių tipai ir jų savybės
Plytelių tipai:
- Keraminės plytelės - dažnai sienoms, lengvai pjaustomos, mažesnė kaina;
- Glazūruotos plytelės - atsparios vandeniui, lengvai valosi;
- Mažai įgeriančios akmens masės plytelės - tankesnės, atsparios drėgmei;
- Glazūruotos ir neglazūruotos, poliruotos ir nepoliruotos plytelės - įvairūs vizualiniai efektai.
Savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį:
- Minkštos, lengvai apdorojamos, įgeria daug vandens - siena, vidaus patalpos;
- Labai kietos, įgeria mažai vandens, atsparios šalčiui - grindys, išorės paviršiai;
- Ypač kietos ir atsparios; tinkamos zonoms su dideliu mechaniniu poveikiu.
Klojimo skiedinių ir siūlių užpildų klasifikacija
Klojimo skiedinių klasifikacija pagal EN 12004:
- Cementinis skiedinys (C) - standartai;
- Dispersiniai klijai (D) - turi papildomus parametrus;
- Reakcinių dervų klijai (R) - aukštesni reikalavimai;
- Skiediniai su papildomais tarpais (1, 2) - skirti įvairioms situacijoms;
- Elastiniai klijai (S1, S2) - didesni elastingumo poreikiai, intensyvioms apkrovoms.
Siūlių užpildai pagal EN 13888:
- Standartiniai cementiniai siūlių užpildai (CG1) ir atitinkamai lengvai dekoratyviniai variantai (CG2, CG2W, CG2WAF).
- Flexfuge Universal ir Flexfuge Bodenspezial - elastingi užpildai drėgnoje aplinkoje ir lauko zonose.
Gnios plytelių klijavimas ir pagrindo paruošimas
Nebūtina klijuoti plonais sluoksniais ant visų pagrindų iš karto. Pagrindas turi būti tvirtas, nedulkėtas, sausas ir gerai laikantis apkrovas. Įvertinkite šias sąlygas:
- Vizualus pagrindo tikrinimas - neturi būti įtrūkimų, purvo, riebalų dėmių;
- Bandymas įrėžiant - tikrinkite ar neplyšta pagrindas;
- Bandymas su lipniąja juosta - įsitikinkite, kad danga laikosi;
- Drėgnumo bandymas - įvertinkite ar paviršius sugeria vandenį.
Plyteles klijuojant ant sienų ar grindų dažnai taikomi keli skirtingi metodai:
- Floating - plonas sluoksnis ant visiškai sauso, lygaus pagrindo. Sluoksnis iki 10 mm.
- Buttering - klijai tepami ant antrosios plytelės pusės, siekiant tvirtumo.
- Floating-Buttering - derinys, kai klijai tepami tiek ant pagrindo, tiek ant plytelės, ypač tinka dideliems formata ir sunkiai atitinkamoms paviršiaus sąlygoms.
Glaista ir siūlių užpildas:
- Po pirmos eilės užpildas gali būti taikomas po 24 val.; kai kurie klijai džiūsta greičiau (3-4 val.).
- Glaistą užtepkite įstrižai ir po džiūvimo nuvalykite kempine; kartais galima glaistyti iš karto ir nuvalyti sausą kempine.
- Po glaisto išdžiūvimo aplink siūles užpildykite elastingu silikonu (kiekvieną siūlę uždėkite sandariklį).
Plytelių storis kaip kritinis veiksnys
Plytelių storis labai svarbus planuojant grindų konstrukciją, pamatą ir atramas. Paprastai plytelės skirstomos į storio kategorijas, kurias lemia naudojimo vieta ir apkrova:
- Storesnės plytelės - didesnė atsparumas įtrūkimams, tvirtesnis paviršius, dažnai reikalinga papildoma atrama;
- Plonesnės plytelės - pigesnės, lengviau montuojamos, tačiau turi būti laikomos griežtesnėmis sąlygoms ir atramoms.
Pagal kontekstą, storesnės keraminės ar akmens masės plytelės dažnai tinka intensyvioms zonoms (dušas, lauko terasos, pagrindai su šildomomis grindimis), o plonesnės - sienoms ir lengvesniems interjerams.
Atsparumas šaltims, vandeniui ir priežiūra
Laidumą vandeniui, šalčiui ir abrazyjai lemia plytelių tipas, užpildai bei montavimo technika. Laikykitės gamintojo nurodymų dėl grotelių, klijų, vandens įgeriamumo ir ekspozicijos vietos.
Plytelių klojimo eiga ir praktiniai patarimai
- Pagrindą patikrinkite, ar jis tinkamas plytelių klijavimui: turi būti sausas, tvirtas, be įtrūkimų.
- Nubrėžkite planą ir viduryje nustatykite vizualias linijas; užtikrinkite, kad grindų ir sienų siūlių žymės bus nuoseklios.
- Paruoškite reikalingus įrankius: mentelę, dantytą glaistiklį, skaitiklį ir kt.; pasirūpinkite tinkama kryžių sistema siūlių tarpeliui.
- Tepkite klijus plonu sluoksniu (1 kv. m) ir įspauskite plytelę iki klijų paviršiaus; naudokite dantytą glaistiklį.
- Jei plytelės didelės ar profiliuotos, rinkitės tinkamesnį tarpiklio storį (pvz., 1 mm kryželius 100x100 mm plytelėms).
- Įklijavus paskutines plyteles, palaukite, kol klijai sukietės; tada pradėkite glaistyti tarpus.
Plytelių priežiūra ir ilgaamžiškumas
Plytelių priežiūra nėra sudėtinga: šiltas vanduo ir švelnus muilas dažnai pakanka. Didesniems dėmėms - koncentruoti valikliai, atidžiai laikykitės naudojimo instrukcijų ir atsargiai naudojant rūgštines priemones, atsižvelgiant į plytelių atsparumą.
Kartosieniai papildomi aspektai
Rinkdamiesi plytelių klijus ir siūlių užpildus, atkreipkite dėmesį į:
- Apskaičiuotą medžiagų kiekį (5-10% atliekų papildomai, 5% papildomų plytelių vėlesniems remonto darbams).
- Grunto paruošimą ir pagrindų bandymus, ypač kai grindys šildomos arba lauko zonose.
- Kokybę ir atitiktį EN standartams (EN 12004, EN 13888) renkant klijus ir siūlių užpildus.
