Žemiau pateiktas žinynas apie grindų lyginimo sprendimus blokiniuose namuose, kai planuojama kloti plaukiojančias dangas (laminatą ar parketlentes) ant juodgrindės, OSB ar MDP plokščių, įvertinant sausą patalpą ir galimybę neprieiti prie betono. Aptariami pagrindiniai klausimai: kokios plokštės geriau (OSB vs MDP), kiek sluoksnių reikia, koks storis ir kokios papildomos priemonės užtikrins stabilumą ir šilumą, taip pat kaip spręsti girdėjimą girgždėjimą ar sklandų aukščių lygį visame bute.
OSB ar MDP plokštės - kurias rinktis sausai patalpai?
Palietus klausimą dėl plokščių pasirinkimo, dažniausiai diskutuojama tarp OSB ir MDP plokščių. OSB plokštės pasižymi geresniu mechaniniu stabilumu ir mažesne plėšimosi rizika, todėl yra dažnesnis pasirinkimas ant juodgrindžių, kai planuojama dėti vieną arba du laipsnius sluoksnius liuošu. MDP plokštės dažnai brangesnės, bet gali būti lengvesnės ir geriau toleruoti kai kurias plokščių deformacijas. Tačiau kai kalbame apie sausą patalpą, operatyvus sprendimas dažnai yra naudoti OSB plokštes su išdroža arba be jos, priklausomai nuo pageidaujamos termino ir galimų tarpsnių sprendimų.
Kiek sluoksnių ir ar užtenka vieno sluoksnio ant juodgrindžių?
Dažnas klausimas: ar užtenka vieno sluoksnio plokščių, ar reikia dvigubo sluoksnio? Atsakymas priklauso nuo patalpos naudojimo, išlyginimo poreikio ir norimo garso izoliacijos lygio. Jeigu tikslas - išlyginti paviršių ir užtikrinti pakankamą rišimą plaukiojančiam laminatui, vienas sluoksnis gali būti pakankamas kai nėra didelių nelygumų. Tačiau daugumai atvejų rekomenduojama įrengti dviejų sluoksnių sistemą (du sluoksniai plokščių, su tarpusavio klijavimu ir kryžminiu rišimu), kad pagerėtų stabilumas, sumažėtų girgždėjimas ir būtų lengviau pasiekti lygų paviršių. Taip pat galima naudoti specialias plokščių klojimo sistemas sujungiančias išdrožas ir tarpusavyje suklijuojamas tarpus, kurios padeda išvengti tarpsnių atitrūkimo.
Kokio storio plokštės geriausia imti?
Grindų lyginimo storis priklauso nuo jūsų baseino aukščio, plokščių tipo ir norimo išlyginti. Dažnai pasirenkama 12-22 mm OSB plokštė su ant jų diegiu dviem sluoksniais, kurių bendras storis gali būti apie 24-40 mm, priklausomai nuo sluoksnių. Tačiau konkrečiai projektuojant ir vertinant grindų aukščio skirtumus (užslėptus rūsio šaltį, struktūrinį sluoksnį ir pan.), reikia tiksliai suplanuoti, kiek cm reikia pridėti, kad būtų išlyginta aukščio netolygumas ir užtikrintas patogus prasisėjimas po baldais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad daugiau sluoksnių didina kilnojamą svorį ir gali paveikti šilumos ir garso savybes.
Ar ant juodgrindžių užtenka dėti vieną sluoksnį?
Vieno sluoksnio sprendimas gali būti tinkamas kai paviršius yra pakankamai lygus, neturi didelių įdubimų ar iškilimų, ir norima skubiai uždėti laminatą. Tačiau praktiškai daugelyje atvejų rekomenduojama naudoti dviejų sluoksnių sistemą, kad sumažėtų girgždėjimas, pagerėtų sklandumas ir pasiektumėte geresnį plaukiojančios dangos veikimą. Ypač jei planuojama naudoti laminatą su plaukiojančiu montavimo principu arba esant aukštam naudojimo intensyvumui, dviejų sluoksnių sistema suteikia geresnį rezultatą.
Kokio storio šlako sluoksnis reikalingas?
Šlako sluoksnio storis dažnai priklauso nuo plokščių storio, jų rišimo galimybių ir norimo išlyginti paviršiaus. Jei pasirinkote DVIGUBĄ OSB/MDP sluoksnį, pirmojo sluoksnio storis dažnai svyruoja apie 12-18 mm, o antrasis - 12-18 mm. Bendra sistema gali būti apie 24-40 mm. Kiekvienas projektas turi savo specifiką, tad svarbu tiksliai įvertinti aukščio pridėjimą, kad neužsidarytų durys ir nekiltų kliūčių baldams. Taip pat būtina atsižvelgti į plokščių tarpus, rišimą ir plaukiojančios dangos gamintojo rekomendacijas.
Ką daryti su girgžduojančiomis grindimis?
Girgždesys gali kilti dėl senų grindų, plokščių judėjimo arba netinkamo juodgrindžių laidumo. Jei girgžda kietai, galima įrengti izolacinius sluoksnius tarp lagų ir plokščių, naudoti klijavimo sistemas su tarpsnių sujungimu arba įdėti papildomą dėtimo sluoksnį. Dažnai gatavose sistemose girgždesiai sumažėja kai dėsite dviejų sluoksnių plokštes su tinkamu rišimu ir tarpo užpildymu. Jei girgždėjimas jau atsirado ant naujų grindų, gali būti naudinga atidžiai patikrinti plokščių tvirtinimą, užpildyti tarpus specialiomis tarpiklio medžiagomis ir patikrinti, ar nėra tarpo tarp juodgrindės ir lyginamojo sluoksnio.
Ar galima įrengti grindis antrame aukšte be betono?
Taip, galima įrengti grindis sausai, naudoti Knauf Brown ar panašias sausų grindų sistemas, kai projektą sudaro lagų pagrindas, garso izoliacija ir plokštės. Tačiau norint užtikrinti šilumos įgyvendinimą ir aplinkos komfortą, būtina įvertinti, ar tokia konstrukcija atitiks grindų šilumos poreikius ir ar nenutols nuo projekto reikalavimų. Ekspertai dažnai siūlo komplektuoti dvi sluoksnių sistemą su garso izoliacija ir tinkamu tarpusavi rišimu, ypač jei planuojama garso izoliacija nuo žemės, vaikštant tiek ant rūsio, tiek viršuje.
Grindų įrengimas planuojant putų sluoksnį ir drėgmei atsparias grindis
Kalbant apie sprendimus su šilumos izoliacija, nenaudojant brangių variantų, dažnai rekomenduojama rinktis putų bazę su plokštėmis arba sumuštinės plokštės technologiją. Esant grindų šildymui, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas, kurios gerai laikytų šilumą ir būtų atsparios drėgmei. Dažnai sprendimai su akmens vata ar putplastis siūlomi kartu su lagomis ir osb/plokščių sluoksniais, kad būtų pasiektas tinkamas šilumos sklaidos ir garso izoliacijos balansas.
Ar įmanoma įrengti grindis neveikiant betonui?
Taip. Efficient grindų įrengimas be betono gali būti įmanomas naudojant sausąsias grindų sistemas, pavyzdžiui, OSB/MDP plokštes, lagų pagrindą ir tarpusavio rišimą. Tačiau būtina įvertinti, ar tokia sistema atitinka projekte numatytus šilumos ir garso reikalavimus. Be to, svarbu atsižvelgti į patalpos naudojimo dažnumą ir gyventojų poreikius, nes ne visos sausos sistemos tinkamos visoms patalpoms ir situacijoms.
Kaip išlaikyti šilumą ir išvengti šalčio, kai įrengiami laminatai?
Šilumos išsaugojimas priklauso nuo sluoksnių pasirinkimo ir jų sandarumo. Jei ankstesnėje patalpoje yra šaltos grindys, rekomenduojama įrengti tinkamą šilumos sluoksnį, pasirinkti laminato dangą, kuri yra skirta šildomoms grindims, ir užtikrinti, kad tarp plokščių būtų užpildytos tarpinės medžiagos. Taip pat svarbu laikytis gamintojo instrukcijų dėl klijavimo ar plaukiojančio montavimo būdo, priklausomai nuo to, ar yra grindinis šildymas, ar ne.
Ar galima kloti laminatą ant senų medinių grindų?
Taip, įmanoma, bet reikia įvertinti girgždėjimą ir senų grindų būklę. Jei senos grindys girgžda, galima išvalyti aršiai, įklijuoti plokštes, uždėti paklotą ir klojant laminatą naudoti tinkamą ji plaukiojantį montavimą arba klijavimo metodą, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų. Yra atvejų, kai rekomenduojama išimti seną parketą, bet tai priklauso nuo esamo vienetų ir galimų problemų su lubų ar perdangos konstrukcija.
Kaip spręsti girgždėjimą iš senojo parketo?
Girgždėjimą galima sumažinti arba pašalinti įvairiais būdais: nuimti seną parketą, patikrinti lagų tvirtinimą, užpildyti tarpus tarpikliu ar lenta ir pritvirtinti plaukiojančią dangą su tarpstūriu. Taip pat gali būti naudinga įrengti garso izoliaciją tarp lagų ir plokščių. Jei plokštės jau sumontuotos, galima naudoti papildomą tarpiklio medžiagą ir užpildyti tarpus, kad stabiliai sujungti danga.
Žiūrint į projekto reikalavimus - kokios rekomendacijos?
Jei name yra planuojama įrengti grindis be epizių cemento, galima naudoti sausą grindų sistemą su OSB/MDP plokštėmis, sluoksnių derinimu ir plečiamu tarpu tarp plokščių, kad būtų išlyginti aukščiai. Svarbu įvertinti, ar projektas reikalauja hidroizoliacijos, garso izoliacijos, ar šilumos poreikių. Jei planuojama įrengti šildomas grindis, būtina pasirinkti tinkamas medžiagas ir laikytis gamintojo instrukcijų dėl montavimo būdo ir klijų pasirinkimo.
Kas būtina žinoti dėl grindų įrengimo kainos ir laiko trukmės
Kainos ir laikas priklauso nuo pasirinkto sprendimo, patalpų ploto, sudėtingumo ir medžiagų. Norint tiksliai įvertinti, reikia žinoti tikslų plotą, sluoksnių skaičių, arba ar planuojama įrengti papildomas garso ar šilumos priemones. Tačiau grindų lyginimo darbai gali užtrukti ir kainuoti daugiau kai reikia atlikti sudėtingus darbus, pavyzdžiui, išlygų su skiediniais, ar betono sluoksnus, ar kai planuojama sutvirtinti konstrukcijas.
Pasiruošimas antro aukšto grindų ir montavimas
Conseiliai praktikai
- Nuspręskite, ar jums reikia vieno ar dviejų sluoksnių plokščių, atsižvelgiant į nelygumus ir girgždėjimą.
- Pasirinkite OSB plokštes, jei norite didesnio stabilumo, o MDP - jei siekiate mažesnio svorio.
- Atsižvelkite į grindų šildymą: rinkitės dangas ir klijus, skirtus šildomoms grindims.
- Įvertinkite girgždėjimo priežastis: senų grindų būklę, lagų tvirtinimą ir tarpus tarp plokščių.
- Jei planuojate keisti grindų dangą bute, apsvarstykite galimybę išimti seną parketą arba uždengti jį su papildomu paklodu, kad sumažintumėte girgždėjimą.
Keletas papildomų klausimų ir atsakymų
- Kodėl OSB grindims yra geriau nei medienos drožlių plokštė? - OSB dažnai turi geresnį įtempiamumą ir mažesnį plėtimąsi, o dėl struktūrinio vientisumo dažnai laikomas tvirtesniu pasirinkimu šalia juodgrindžių.
- Ar galima laminatą kloti ant linoleumo? - Taip, kai linoleumas izoliuotas, ant jo galima kloti laminatą su tinkamu paklotu ir šilumos sklaidos sprendimu.
- Kiek storio turėtų būti tarpinė plėvelė/garso izoliacija po grindimis? - Tarpinės medžiagos storis priklauso nuo pojūčio, tačiau dažnai rekomenduojama 2-5 mm paklotų plokščių sluoksnis ar net storesnis, priklausomai nuo sistemos.
Teorinė išvada dėl atnaujinimo be betono
Blockiniai namai gali būti įrengiami be betono, naudojant sausas grindų sistemas su OSB/MDP plokštėmis ir lagų pagrindu, o kartais - dviejų sluoksnių konstrukciją, siekiant užtikrinti pakankamą stabilumą ir gerą garso/šilumos izolaciją. Svarbiausia - atsižvelgti į projekto reikalavimus, naudoti tinkamas medžiagas, laikytis gamintojo rekomendacijų ir užtikrinti tinkamą hidroizoliaciją, garso izoliaciją bei šilumos sklaidą.
tags: #grindu #lyginimas #blokiniame #name