Grindų betonavimas yra paprasčiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai.
Grindų tipai ir jų pagrindiniai principai
Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Pramoninės grindys reikalauja dar griežtesnių reikalavimų - jos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų.
Pagrindiniai pagrindo paruošimo etapai
Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį.
Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankinto žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo. Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus.
Grindų betonavimo medžiagos ir jų sudėtis
Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus.
Pagrindo paruošimas ir armavimo įrengimas užima daug dėmesio - iš anksto išdėstoma armatūra, hidroizoliacijos plėvelė, tarp sienų naudojama kompensacinė juosta, o ant viršutinio sluoksnio - šilumosizoliacija. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Fibro pluoštas dažnai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis (iki maždaug 5-6 cm storio). Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas tolygiai pasiskirstęs visame betoniniame tūryje padeda kontroliuoti mikroįtrūkimus, veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.
Smėlis ir jo savybės
Smėlis veikia kaip rišamoji medžiaga ir suteikia cemento betonu tvirtumo. Smėlis turi būti plaunamas ir išvalytas nuo dulkių bei teršalų. Upės smėlis (upės natūralus smėlis) dažnai naudojamas dėl savo smulkios tekstūros, tinkamo silicio dioksido kiekio (mažesnis nei 5%), kuris užtikrina gerą sukibimą, bet turi būti patikrintas dėl sudėtyje esančio SiO2 kiekio. Smėlis kainuoja kaip viena iš pagrindinių betono mišinio sudedamųjų dalių, todėl jo kokybė labai svarbi grunto stabilumui ir galutiniam paviršiui.
Pagrindo paruošimas ir izoliavimas
Grunto lyginimas ir tankinimas yra svarbiausias tinkamo pagrindo užtikrinimo etapas. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis, ant jo gali būti klojama geotekstilė. Jei aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas, drenažas užtikrina pagrindą nuo drėgmės įtakos. Jei drenažo nėra, ilgiausiai išlieka hidroizoliacinė plėvelė - dažniausiai juoda 200 mikronų polietileno plėvelė. Prieš pradedant betonavimą patalpų inžinerinių tinklų pravedimą palengvina jų pravedimas po grindimis: kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija išdėstoma pagal projektą. Šildymo vamzdeliai klojami ant plėvelės ir klojamas šiltinimo sluoksnis, ant kurio iš karto formuojamas armavimo tinklas.
Grindų šildymas ir įrengimas
Šildymo vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma su nuosekliais žingsniais - 10-20 cm. Prieš betonavimą sistemas reikia užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - 1,5 karto didesniu slėgiu nei naudotos eksploatacijai. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turi būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo būtinas 4 savaičių natūralus džiovinimo laikotarpis. Dažnai grindys šildomos EPS 70-100 polistireniniu putplasčiu, kuris gali atlaikyti didelę apkrovą. Jei šildoma grindų sistema įrengiama, galima naudoti infraraudonųjų spindulių plėvelę ant betono, ant kurios klijuojama vinilinė ar laminato danga. Prieš betonavimą būtina iškloti garo izoliaciją, kurios storis siekia 120-200 mikrometrų, o plėvelė užleidžia 10 cm užlaidą prie sienų.
Armatūra ir paviršiaus užtrynimas
Prieš betonavimą į viršutinį sluoksnį įmaišomos papildomos medžiagos - polipropileniniai pluoštai (fibra) - kurios gerina mikroįtrūkimų kontrolę, sumažina įtrūkimų atsiradimo riziką ir pagerina paviršiaus vientisumą. Tinklas armatūrai šildomoms grindims dedamas ant plėvelės, o tinklas turi būti pakeltas 1-2 cm nuo paviršiaus, kad įgautų maksimalų armavimo poveikį. Grindų džiovinimas ir užtrynimas užbaigia paviršiaus lygiavimą ir užtikrina tinkamą pagrindą vėlesniam dangų įrengimui. Montuojant plaukiantį arba klijuojamą grindų dangą, būtina užtikrinti, kad paviršius būtų lygus: šlifuotas, išlygintas ir nuvalytas nuo dulkių.
Grindų betonavimo technikos niuansai
Betono maišymo santykis pagal šį projektą dažniausiai yra: 200 L smėlio, 35-40 kg cemento ir apie 30 L vandens. Naudojant sausą betoną, 25 kg sausojo mišinio maišui reikia apie 2,5-3 L vandens; mišinius galima maišyti mechaniniu maišykliu. Šiame etape svarbu laikytis nustatytų proporcijų, nes per daug vandens ar netinkamai parinkta cemento dalis gali lemti trapų ar prastą sukibimą su pagrindu. Prieš pilant betono sluoksnį, lygiuojamas paviršius perimetru, o švyturių (nivelyro) montavimas užtikrina tolygų mišinį ir išlygina paviršių. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas specialiomis glaistyklėmis ir diskų. Galutinis paviršiaus išlyginimas atliekamas per vieną ar kelias užtrynimo sesijas, kol paviršius įgauna vienodą storį ir tankį.
Pramoninės grindų technologijos
Pramoninėms grindims dažnai naudojamas gamykloje paruoštas prekinis betonas su klase C25/30 ir takumu S3-S4, tiekimas siurbliu ar klotuvu tiesiai į darbo zoną. Dideli pramoninių grindų plotai išlyginami lazerinėmis lyginimo mašinomis - Somero S-940 ar panašiomis - kurios tiksliai nustato aukštį, vibraciją ir paviršiaus lygumą. Po užliejimo atliekamas paviršiaus užtrynimas, o ant drėgno paviršiaus įtrinami sausieji kietikliai arba skystieji kietikliai. Sauso kietiklio sluoksnis paprastai siekia 3-5 kg/m² ir 1-2 mm storį, o skystieji kietikliai purškiami ant paviršiaus keliais sluoksniais. Mineraliniai paviršiaus kietikliai didina atsparumą dilimui ir sumažina dulkėtumą, o skystieji kietikliai izoliuoja nuo drėgmės ir chemikalų poveikio. Taip pat dažnai naudojamos plokštės iš protiūrinio putplasčio arba keramzito, siekiant reguliuoti drėgmės lygį ir šiluminę varžą.
Grunto tipai, klojimas ir pagrindo pasirinkimas
Grunto skaldos sluoksnis dažnai siekia apie 15 cm, o pagrindas iš sutankintos skaldos - palyginti atsparus. Ant jo dedamas lyginantis smėlio sluoksnis, o ant šio plokštėmis ar polistireniniu putplasčiu suformuojamas šiltinimo sluoksnis. Ant šio sluoksnio klojama plėvelė ir armavimo tinklas. Jei grindys bus šildomos - būtina rinktis specialius šildymo plokštes ar vamzdelius ir naudoti tinkamus plastifikatorius bei pluoštus, kurie gerina darbo laiką ir sumažina riziką įtrūkimų atsiradimui. Juodgrindės (betonavimas tiesiai ant grunto) turi privalumų: išlygintas kietas pagrindas, sumažinta patekimas drėgmei į šiltinimo sluoksnį, patogesnis santechnikos ir instaliacijos tvirtinimas. Taip pat naudojamos akmens vatos arba keramzitą įterpimo spragos, siekiant pagerinti garso ir šilumos izoliaciją.
Medžiagų ir mišinių pasirinkimas: praktiniai patarimai
- Smėlis turi būti plaunamas ir išvalytas nuo dulkių; dažnai naudojamas upės smėlis, atsižvelgiant į SiO2 kiekį (mažesnis nei 5%).
- Cementas M-500 - dažniausiai naudojama rišamoji medžiaga.
- Fibra (polipropilenas) - naudojama betono struktūrai pagerinti; sumažina mikroįtrūkimų riziką.
- Plastifikatoriai/modifikatoriai pagerina mišinio elastingumą ir atsparumą įtrūkimams.
- Izoliacija: plėvelė 120-200 mikronų, garų izoliacija - plėvelė, papildomai naudojamas EPS100 arba akmens vata, keramzitas ar keramitas kaip šilumos ir garso izoliacija.
Kiti svarbūs aspektai
Vinilinės ir kitos grindų dangos reikalauja visiško lygumo. Vinilas ypač jautrus pagrindo nelygumams, todėl prieš klijuojant būtina išlyginti paviršių iki kruopštumo. Laminatas ir kitos dangos - atsižvelgiant į šildymo sistemą - gali būti klijuojamos arba plaukiojančiu principu, naudojant tinkamą poilsinį paklotą. Parketą reikia montuoti su paklota arba klijuoti, renkantis daugiasluoksnes dailides grindims, jeigu yra grindinis šildymas. Grindų džiūvimo laikotarpiai priklauso nuo storio ir aplinkos sąlygų, dažnai 7-28 dienos, o žemutinis likutinis drėgnumas turėtų būti patvirtintas prieš dengiant grindų dangą.
Klaidos ir jų sprendimai
Klaidos dažnai kyla dėl netinkamo cemento ar vandens santykio, per didelio ar per mažo sluoksnio storio ar netinkamo sukibimo su pagrindu. Svarbu suprasti, kad grindų betonavimas nėra tik betono išliejimas - tai kompleksinis procesas su kruopščiu pagrindo paruošimu, sluoksnių suformavimu ir technologinių pertraukų laikymusi. Net ir kokybiškas betonas nekompensuos neteisingai suformuotų apatinių sluoksnių. Vinilas reikalauja visiško lygaus pagrindo, todėl prioritetas - paruošimas ir dėmesys detalėms.
Degintos nuorodos ir praktiniai patarimai
Prieš betonavimą pasitikrinkite, kokie šildymo sprendimai labiausiai tinka jūsų erdvei, kokie yra projektiniai aukščiai ir kaip numatyti džiūvimo laikotarpius.eksploatacinės sąlygos. Taip pat svarbu laiku užtikrinti tinkamą grindų džiūvimo laiką ir laikytis projektinių reikalavimų dėl šiluminės varžos ir izoliacijos.
Kas yra betonas?
tags: #grindu #betonavimui #smelis